|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Vaizdas kieme Kybartuose, kur užsiimama nelegaliu transporto priemonių ardymu.
Nerijaus MARCINKEVIČIAUS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Už miškuose besimėtančias padangas, automobilių plastiku užverstus kapinių konteinerius turime būti „dėkingi“ nelegaliems automobilių ardytojams. Jų aplinkosaugininkai nustato kasmet – jokia išimtis ir šie metai.
Aštuoni pažeidėjai
Nuo spalio 1 d. iki lapkričio pabaigos aplinkosaugininkai vykdo tradicinę akciją „Garažiukas 2021“. Aplinkos apsaugos pareigūnai tikrina įmones ir asmenis, remontuojančius bei ardančius automobilius.
„Per pusantro mėnesio nelegaliems ardytojams surašėme aštuonias baudas. Du asmenys baudžiami jau antrą kartą“, – sakė aplinkos apsaugos vyr. specialistas Vitas Bakas.
Vilkaviškyje ir Geisteriškių kaime (Bartninkų sen.) aplinkosaugininkai nubaudė du gyventojus, ardžiusius tik savo pačių senus automobilius bei pardavinėjusius detales.
Tokiais atvejais inspektoriai skiria nuo 60 iki 140 eurų baudas. Jei pažeidėjas pagaunamas pirmą kartą ir skuba sumokėti geranoriškai, nuobauda gali būti sumažinta perpus iki 30 eurų.
Visuose kituose patikrintuose objektuose buvo akivaizdžiai užsiimama automobilių ardymo veikla. Tokios nelegalios dirbtuvės aptiktos Kybartuose, Gižuose, Vokiškėlių k. (Šeimenos sen.), Bardauskų k. (Keturvalakių sen.), taip pat Pilviškių seniūnijoje: pačiame miestelyje ir Opšrūtų kaime.
Pastariesiems pažeidėjams skirtos didesnės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už ūkinės veiklos vykdymą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo asmenims gresia nuo 300 iki 560 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų.
Elgėsi skirtingai
Daugiausiai automobilių išardę buvo abu Pilviškių seniūnijos gyventojai, nes jų valdose rasta įvairių transporto priemonių detalių. Vienas iš jų teigė nelegalų savo „verslą“ jau tik užbaiginėjęs, nes rado normalų darbą. Kitas, nors leidimo tokiam darbui neturėjo, rodė kvitus, išduotus atliekų aikštelėse už automobilines atliekas.
Mašinų ardymu užsiimančius Bardauskų ir Vokiškėlių kaimų gyventojus pareigūnai pričiupo jau ne pirmą kartą. Už pakartotinį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 1 150 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 iki 3 000 Eur.
Vis dėlto blogiausią įspūdį garažų tikrintojams paliko pareigūnams jau žinomas kybartietis.
Vyras elgėsi arogantiškai ir net nežadėjo nutraukti savo nelegalią veiklą. Tačiau nuvykę po keturių dienų aplinkosaugininkai teritoriją jau rado aptvarkytą.
Įtarė padarius avariją
Apie nelegalius automobilių ardytojus pareigūnams praneša šiukšlyno neapsikentę gyventojai, kartais – ugniagesiai, iškviesti gesinti deginamų automobilių detalių, o kartais per įvairius skelbimus internete išsiduoda ir patys neteisėta veikla užsiimantys žmonės.
Šįkart vienas iš aplinkosaugininkų nubaustų asmenų į pareigūnų akiratį pateko per kuriozinę situaciją.
Vieną savaitgalį jaunas rajono gyventojas sugalvojo išsiardyti savo seną automobilį, o kaimo žmonėms pamačius sparčiai mašiną ardantį jaunimą kilo klausimas, ar taip nėra naikinami kokios avarijos pėdsakai. Įtarimais žmonės pasidalijo su policija.
Atvykę pareigūnai jokių kriminalo žymių neaptiko, bet kadangi automobilius namuose ardyti įstatymai draudžia, apie tai policininkai pranešė aplinkosaugininkams. Šie atvykę surašė baudą ir įpareigojo tai, kas liko iš automobilio, priduoti atliekų tvarkytojams.
Akcija „Garažiukas“ tęsis iki pat lapkričio pabaigos. Tačiau aplinkosaugininkai primena, kad objektus, kuriuose užsiimama transporto priemonių ardymu ar bet kokia kita galimai aplinkai žalą darančia veikla, tikrina visus metus.
Gyventojų, kurie turi informacijos apie aplinkos apsaugos pažeidimus, prašoma apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba paskambinti 112.
Laukia nauji reikalavimai
Tie, kas užsiima legalia automobilių ardymo veikla, turėtų pasidomėti Aplinkos ministerijos parengtais Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių pakeitimais.
Jiems įsigaliojus, neeksploatuojamų transporto priemonių atliekas atviroje teritorijoje laikančios įmonės privalės atlikti požeminio vandens monitoringą, o pačių atliekų nebus galima laikyti bei apdoroti ūkio paskirties ir fermų pastatuose.
Taisyklėse siūloma išplėsti nebenaudojamų transporto priemonių, kurioms taikomi laikymo ar ardymo reikalavimai, sąrašą. Į jį nuo šiol pateks ir traktoriai, žemės ūkio bei savaeigės mašinos, jų priekabos ar puspriekabės.
Be to, nuo 2022 m. birželio 1 d. apdorojimo arba surinkimo įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, prieš savininkui išduodama sunaikinimo pažymėjimą, turės nustatyti jos svorį. Šis būdas sudarys sąlygas kontroliuoti susidarančių atliekų kiekį, užkirs kelią atliekų atsikratyti gamtoje.
Už miškuose besimėtančias padangas, automobilių plastiku užverstus kapinių konteinerius turime būti „dėkingi“ nelegaliems automobilių ardytojams. Jų aplinkosaugininkai nustato kasmet – jokia išimtis ir šie metai. |
Nuo spalio 1 d. iki lapkričio pabaigos aplinkosaugininkai vykdo tradicinę akciją „Garažiukas 2021“. Aplinkos apsaugos pareigūnai tikrina įmones ir asmenis, remontuojančius bei ardančius automobilius.
„Per pusantro mėnesio nelegaliems ardytojams surašėme aštuonias baudas. Du asmenys baudžiami jau antrą kartą“, – sakė aplinkos apsaugos vyr. specialistas Vitas Bakas.
Vilkaviškyje ir Geisteriškių kaime (Bartninkų sen.) aplinkosaugininkai nubaudė du gyventojus, ardžiusius tik savo pačių senus automobilius bei pardavinėjusius detales.
Tokiais atvejais inspektoriai skiria nuo 60 iki 140 eurų baudas. Jei pažeidėjas pagaunamas pirmą kartą ir skuba sumokėti geranoriškai, nuobauda gali būti sumažinta perpus iki 30 eurų.
Visuose kituose patikrintuose objektuose buvo akivaizdžiai užsiimama automobilių ardymo veikla. Tokios nelegalios dirbtuvės aptiktos Kybartuose, Gižuose, Vokiškėlių k. (Šeimenos sen.), Bardauskų k. (Keturvalakių sen.), taip pat Pilviškių seniūnijoje: pačiame miestelyje ir Opšrūtų kaime.
Pastariesiems pažeidėjams skirtos didesnės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už ūkinės veiklos vykdymą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo asmenims gresia nuo 300 iki 560 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų.
Daugiausiai automobilių išardę buvo abu Pilviškių seniūnijos gyventojai, nes jų valdose rasta įvairių transporto priemonių detalių. Vienas iš jų teigė nelegalų savo „verslą“ jau tik užbaiginėjęs, nes rado normalų darbą. Kitas, nors leidimo tokiam darbui neturėjo, rodė kvitus, išduotus atliekų aikštelėse už automobilines atliekas.
Mašinų ardymu užsiimančius Bardauskų ir Vokiškėlių kaimų gyventojus pareigūnai pričiupo jau ne pirmą kartą. Už pakartotinį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 1 150 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 iki 3 000 Eur.
Vis dėlto blogiausią įspūdį garažų tikrintojams paliko pareigūnams jau žinomas kybartietis.
Vyras elgėsi arogantiškai ir net nežadėjo nutraukti savo nelegalią veiklą. Tačiau nuvykę po keturių dienų aplinkosaugininkai teritoriją jau rado aptvarkytą.
Apie nelegalius automobilių ardytojus pareigūnams praneša šiukšlyno neapsikentę gyventojai, kartais – ugniagesiai, iškviesti gesinti deginamų automobilių detalių, o kartais per įvairius skelbimus internete išsiduoda ir patys neteisėta veikla užsiimantys žmonės.
Šįkart vienas iš aplinkosaugininkų nubaustų asmenų į pareigūnų akiratį pateko per kuriozinę situaciją.
Vieną savaitgalį jaunas rajono gyventojas sugalvojo išsiardyti savo seną automobilį, o kaimo žmonėms pamačius sparčiai mašiną ardantį jaunimą kilo klausimas, ar taip nėra naikinami kokios avarijos pėdsakai. Įtarimais žmonės pasidalijo su policija.
Atvykę pareigūnai jokių kriminalo žymių neaptiko, bet kadangi automobilius namuose ardyti įstatymai draudžia, apie tai policininkai pranešė aplinkosaugininkams. Šie atvykę surašė baudą ir įpareigojo tai, kas liko iš automobilio, priduoti atliekų tvarkytojams.
Akcija „Garažiukas“ tęsis iki pat lapkričio pabaigos. Tačiau aplinkosaugininkai primena, kad objektus, kuriuose užsiimama transporto priemonių ardymu ar bet kokia kita galimai aplinkai žalą darančia veikla, tikrina visus metus.
Gyventojų, kurie turi informacijos apie aplinkos apsaugos pažeidimus, prašoma apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba paskambinti 112.
Tie, kas užsiima legalia automobilių ardymo veikla, turėtų pasidomėti Aplinkos ministerijos parengtais Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių pakeitimais.
Jiems įsigaliojus, neeksploatuojamų transporto priemonių atliekas atviroje teritorijoje laikančios įmonės privalės atlikti požeminio vandens monitoringą, o pačių atliekų nebus galima laikyti bei apdoroti ūkio paskirties ir fermų pastatuose.
Taisyklėse siūloma išplėsti nebenaudojamų transporto priemonių, kurioms taikomi laikymo ar ardymo reikalavimai, sąrašą. Į jį nuo šiol pateks ir traktoriai, žemės ūkio bei savaeigės mašinos, jų priekabos ar puspriekabės.
Be to, nuo 2022 m. birželio 1 d. apdorojimo arba surinkimo įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, prieš savininkui išduodama sunaikinimo pažymėjimą, turės nustatyti jos svorį. Šis būdas sudarys sąlygas kontroliuoti susidarančių atliekų kiekį, užkirs kelią atliekų atsikratyti gamtoje.
Publikuota: 2021-11-25 13:51:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|