|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Karjera
|
|
|
Joris Juškauskas Vilkaviškyje siekia dar giliau įleisti šaknis.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Jau keletą mėnesių Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos komandoje dirba patarėjas Joris JUŠKAUSKAS. Vilkaviškietis džiaugiasi galimybe prisidėti prie vykstančių pokyčių ir neslepia, kad savo ateitį norėtų sieti būtent su gimtuoju kraštu. „Santakos“ laikraščio skaitytojams jis sutiko papasakoti apie darbo užkulisius, ateities planus bei norą į rajoną pritraukti kuo daugiau jaunimo.
– Į Vilkaviškio rajoną jauni specialistai grįžta ne taip ir dažnai. Kodėl nusprendei čia likti?
– Visada jaučiausi didelis savo krašto patriotas. Net studijuodamas Vilniuje jausdavau nepaaiškinamą vidinį norą grįžti į gimtinę. Man patinka šio krašto ramybė. Čia randu ir laisvalaikio praleidimo galimybių. Jei ko ir pasigendu, tai iš Vilkaviškio greitai bei patogiai galiu pasiekti bet kurį kitą Lietuvos miestą. Tikrai ne kiekvienas susimąsto, kad mūsų rajone pragyventi yra daug pigiau nei didmiesčiuose. Tai – labai svarbu. Apsispręsti grįžti padėjo ir puikūs santykiai su tėvais ir, aišku, darbo pasiūlymas.
Dar studijų metais mane ėmė dominti politikos vingrybės. Pamenu, kaip į Savivaldybės salę eidavau gyvai stebėti Tarybos posėdžių. Kartą vienas Tarybos narys net paklausė, ką aš čia veikiu. Jį nustebino, kad nieko bendro su politika neturintis jaunuolis klausosi Tarybos narių diskusijų. O man buvo tiesiog įdomu! Jau ne pirmus metus priklausau rajono Jaunimo reikalų tarybai. Ten susipažinau su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Rikliene. Vėliau susitikti pakvietė ir rajono vadovas Algirdas Neiberka. Po pokalbio su juo buvau pakviestas tapti visuomeniniu mero konsultantu, o nuo šio rudens – jo patarėju.
– Kuo skiriasi visuomeninio konsultanto ir mero patarėjo pareigos?
– Ankstesnis darbas buvo labiau periodinis. Susitikimai su Savivaldybės vadovais vyko daug rečiau nei dabar. Viską ribojo griežtos karantino sąlygos, o ir paskutinieji studijų metai reikalavo nemažai dėmesio mokslams. Visgi per tą laiką pavyko iš vidaus susipažinti su Savivaldybės struktūra, mero funkcijomis. Supratau, kad mano, rajono vadovo ir visos Savivaldybės komandos požiūriai į daugelį dalykų sutampa, todėl gavęs pasiūlymą tapti mero patarėju labai apsidžiaugiau.
Dabartinis darbas – daug intensyvesnis. Esu atsakingas už komunikaciją bei viešuosius ryšius. Visi kartu stengiamės kurti atviros bei draugiškos Savivaldybės įvaizdį. Norime gyventojams rūpimą informaciją pateikti kuo operatyviau, atsakydami į visus svarbiausius klausimus. Kartais tenka susidurti ir su neigiamais komentarais, bet tai – darbo dalis.
Juokauju, kad abiejų darbų pradžioje patyriau savotiškus šaltus dušus. Visuomeniniu mero konsultantu tapau COVID-19 pandemijos pradžioje. Tuomet reikėjo labai operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančias tvarkas ir apie jas kuo skubiau informuoti gyventojus. Tapus mero patarėju prasidėjo migrantų krizė. Neslėpsiu, tuomet ir mums patiems buvo nemažas šokas, o visą informaciją iš pradžių sužinodavome ne iš ministerijų, o iš spaudos. Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo nuraminti kybartiečius bei užtikrinti jų saugumą. Žmonės buvo labai sutrikę. Jau trečią darbo dieną teko dalyvauti radijo laidoje, kurioje diskutuodamas su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu stengiausi išdėstyti mūsų rajono poziciją. Tokios patirtys – išties neeilinės.
– Savivaldybėje esi pats jauniausias darbuotojas. Kaip priėmė vyresni kolegos?
– Iš tikrųjų šiek tiek jaudinausi prieš pradėdamas eiti dabartines pareigas. Mūsų visuomenėje vis dar yra nuostata, kad jaunas specialistas daug ko nežino, tad ir jo klausyti nebūtina. Laimei, aš su tuo nesusidūriau. Visi mane priėmė puikiai! Esu visada išklausomas, o į mano patarimus ar pasiūlymus tikrai atsižvelgiama. Manau, kad man padėjo ir tai, jog Savivaldybę ir čia vykstančius procesus iš vidaus pažinau jau anksčiau.
– Mero patarėjo funkcijas tenka dalytis su daug labiau patyrusiu politiku Kaziu Kiaulakiu. Kaip sekasi bendradarbiauti su juo?
– Iš tikrųjų mūsų specializacijos visiškai skirtingos. Kolega Kazys daug geriau išmano ūkinius dalykus, aš – jaunimo, kultūros, sporto, viešųjų ryšių temas. Diskusijų metu abu stengiamės merui duoti patarimų iš tų sričių, kurias geriausiai išmanome. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti vienoje komandoje su K. Kiaulakiu. Jis didžiojoje politikoje sukasi ne vienus metus, yra puikiai žinomas veidas rajone. Stengiuosi iš jo semtis kuo daugiau patirties.
– O ar visada sutampa Tavo ir mero požiūriai?
– Su rajono vadovu bendradarbiauti tenka daugiau nei pusantrų metų. Pastebėjau, kad jis – labai diplomatiškas ir tolerantiškas žmogus. Net jei kartais ir kyla kokių nors diskusijų ar skirtingų požiūrių, kaskart prieiname kompromisą. Meras visuomet stengiasi atsižvelgti tiek į mano, tiek į kitų Savivaldybės administracijos darbuotojų pastebėjimus, pasiūlymus, tad didelių įtampų komandos viduje tikrai nekyla.
– Viena iš darbo funkcijų – jaunimo reikalai. Ko reikia imtis, norint į rajoną pritraukti daugiau jaunų žmonių?
– Idealaus recepto nėra. Visoje šalyje vyksta tarptautinė ir vidinė migracija, nuo kurios labiausiai kenčia mažesni rajonai. Manau, jog strategiškai svarbu ne tik susigrąžinti išvykusius žmones, bet ir išlaikyti čia esančius. Gyventojai turi save tapatinti su šiuo kraštu, turi norėti čia dirbti, kurti savo ateitį. To siekti turime visi: tėvai, mokytojai, Savivaldybės atstovai. Turime daryti viską, kad čia augtų pilietiški lyderiai, kurie aplink save telktų pilietiško jaunimo ratą.
Privalome sudaryti dar daugiau galimybių jaunimui įsitvirtinti mūsų rajone. Džiugu, kad Savivaldybė kasmet savo biudžete didina jaunimui skirtą lėšų dalį. Bendradarbiaujame su savo krašto studentais, čia besimokančiais mokiniais. Ypač glaudūs santykiai užmegzti su Lietuvos moksleivių sąjungos Vilkaviškio skyriumi. Jo nariai mums padeda iš arčiau susipažinti su visais jaunimui rūpimais klausimais, iškylančiomis problemomis.
Praėjusiais metais Savivaldybė vykdė Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, pagal kurią darbdaviams kompensavo dalį jaunų žmonių atlyginimų. Pamatėme, kad jaunimo integravimo į darbo rinką poreikis yra didelis. Ne mažiau svarbus ir atotrūkio tarp Vilkaviškio bei kitų rajono seniūnijų mažinimas. Jau keletą metų sėkmingai veikia mobilaus darbo su jaunimu programa. Įvairių sričių specialistai vyksta į atokesnius rajono kampelius ir su vietos jaunimu leidžia laisvalaikį, rengia įvairius užsiėmimus.
Manau, kad po truputį bendra situacija gerėja. Aišku, vis dar yra nemažai problemų, o bene opiausia iš jų – patrauklių darbo vietų rajone trūkumas.
– O ar daroma kas nors siekiant, kad šios problemos neliktų?
– Savivaldybė viena neturi tiek įrankių, kad į rajoną būtų pritrauktas stambus investuotojas. Tam reikia ir verslo iniciatyvų. Savivaldybė, savo ruožtu, gerina infrastruktūrą, lengvina sąlygas kurtis verslui. Tikiu, kad vieną dieną sulauksime investuotojų, kurie paskatins čia kurtis jaunus žmones.
Vilkaviškis gali tapti ir miegamuoju rajonu. Vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu, tad kodėl jų gyvenamąja vieta negalėtų būti mūsų miestas? Pats Vilkaviškis kuo toliau, tuo labiau tampa patrauklus gyventi.
Dabartiniai rajono pokyčiai mane labai džiugina. Neretai tenka bendrauti su tais, kurie į mūsų kraštą grįžta po ilgesnio laiko tarpo. Beveik visi nustemba, kaip keičiasi ir gražėja visas rajonas. Norisi, kad pokyčiai nesustotų. Tik galbūt jau metas pagalvoti apie modernėjančią visuomenę? Manau, jog tikrai galime dar daugiau dėmesio skirti verslumo ar jaunimo iniciatyvų skatinimo programoms, inovatyvių technologijų sumanymams įgyvendinti. Turime daug gabių žmonių, kurie gali padėti rajonui žengti dar didesniais žingsniais į priekį.
Nesakau, kad reikia nustoti gerinti infrastruktūrą. Aš, kaip jaunas žmogus, tikrai norėčiau ir kino teatro, ir baseino, ir naujo Vilkaviškio stadiono, ir galbūt dar bent vienos jaunimui skirtos erdvės. Tikiu, kad tai bus daroma. Bet ne mažiau svarbu, jog jaunas žmogus atrastų bendrų sąlyčio taškų su seniau šiame krašte gyvenančiais asmenimis ir imtų save tapatinti su šia vietove. Manau, kad po truputį link to einame.
Norime sukurti karjeros ambasadorių tinklą. Į vieną duomenų bazę ketiname sutraukti mūsų krašto įvairių sričių profesionalus. Jie galėtų supažindinti jaunimą su savo darbo specifika, padėti įgyti praktikos. Bendras tarpusavio ryšys – labai svarbu. Taip kartu skatinsime ir pilietinį aktyvumą.
– Artėja savivaldos rinkimai. Galbūt ir pats galvoji kandidatuoti į rajono Tarybos narius?
– Man kol kas viskas klostosi sėkmingai. Esu labai patenkintas dabartinėmis darbo ir gyvenimo sąlygomis, kasdien įgyjama patirtimi. Jei šiandien reikėtų apsispręsti, tikrai svarstyčiau jėgas išbandyti savivaldos rinkimuose. Man kol kas rajoninė politika daug labiau patinka už nacionalinę. Čia galiu iš arčiau jausti gyvenimo pulsą.
– Esi ir muzikos grupės „Projektas“ narys, sportuoji. Kaip viską suderini?
– Visais atvejais pirmenybę teikiu darbui, o muzika ir sportas – tik laisvalaikio praleidimo formos. Kai savaitgaliais tenka groti, kartais išties po to pajuntu asmeninio laiko stygių. Galbūt norėtųsi daugiau dėmesio skirti šeimai, draugams, kelionėms.
– Kur save matai po 5 ar 10 metų?
– Vilkaviškyje! Jei toliau gerai klostysis karjera ir asmeninis gyvenimas, tikrai niekur nežadu iš čia išvykti. Nematau savęs didesniame mieste ar, tuo labiau, užsienyje. Tikiu, kad mano kraštas nenustos keistis, tobulėti, kad čia atsiras dar daugiau galimybių kurtis jaunimui. Norėčiau ir toliau būti to dalimi.
Jau keletą mėnesių Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos komandoje dirba patarėjas Joris JUŠKAUSKAS. Vilkaviškietis džiaugiasi galimybe prisidėti prie vykstančių pokyčių ir neslepia, kad savo ateitį norėtų sieti būtent su gimtuoju kraštu. „Santakos“ laikraščio skaitytojams jis sutiko papasakoti apie darbo užkulisius, ateities planus bei norą į rajoną pritraukti kuo daugiau jaunimo. |
– Į Vilkaviškio rajoną jauni specialistai grįžta ne taip ir dažnai. Kodėl nusprendei čia likti?
– Visada jaučiausi didelis savo krašto patriotas. Net studijuodamas Vilniuje jausdavau nepaaiškinamą vidinį norą grįžti į gimtinę. Man patinka šio krašto ramybė. Čia randu ir laisvalaikio praleidimo galimybių. Jei ko ir pasigendu, tai iš Vilkaviškio greitai bei patogiai galiu pasiekti bet kurį kitą Lietuvos miestą. Tikrai ne kiekvienas susimąsto, kad mūsų rajone pragyventi yra daug pigiau nei didmiesčiuose. Tai – labai svarbu. Apsispręsti grįžti padėjo ir puikūs santykiai su tėvais ir, aišku, darbo pasiūlymas.
Dar studijų metais mane ėmė dominti politikos vingrybės. Pamenu, kaip į Savivaldybės salę eidavau gyvai stebėti Tarybos posėdžių. Kartą vienas Tarybos narys net paklausė, ką aš čia veikiu. Jį nustebino, kad nieko bendro su politika neturintis jaunuolis klausosi Tarybos narių diskusijų. O man buvo tiesiog įdomu! Jau ne pirmus metus priklausau rajono Jaunimo reikalų tarybai. Ten susipažinau su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Rikliene. Vėliau susitikti pakvietė ir rajono vadovas Algirdas Neiberka. Po pokalbio su juo buvau pakviestas tapti visuomeniniu mero konsultantu, o nuo šio rudens – jo patarėju.
– Kuo skiriasi visuomeninio konsultanto ir mero patarėjo pareigos?
– Ankstesnis darbas buvo labiau periodinis. Susitikimai su Savivaldybės vadovais vyko daug rečiau nei dabar. Viską ribojo griežtos karantino sąlygos, o ir paskutinieji studijų metai reikalavo nemažai dėmesio mokslams. Visgi per tą laiką pavyko iš vidaus susipažinti su Savivaldybės struktūra, mero funkcijomis. Supratau, kad mano, rajono vadovo ir visos Savivaldybės komandos požiūriai į daugelį dalykų sutampa, todėl gavęs pasiūlymą tapti mero patarėju labai apsidžiaugiau.
Dabartinis darbas – daug intensyvesnis. Esu atsakingas už komunikaciją bei viešuosius ryšius. Visi kartu stengiamės kurti atviros bei draugiškos Savivaldybės įvaizdį. Norime gyventojams rūpimą informaciją pateikti kuo operatyviau, atsakydami į visus svarbiausius klausimus. Kartais tenka susidurti ir su neigiamais komentarais, bet tai – darbo dalis.
Juokauju, kad abiejų darbų pradžioje patyriau savotiškus šaltus dušus. Visuomeniniu mero konsultantu tapau COVID-19 pandemijos pradžioje. Tuomet reikėjo labai operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančias tvarkas ir apie jas kuo skubiau informuoti gyventojus. Tapus mero patarėju prasidėjo migrantų krizė. Neslėpsiu, tuomet ir mums patiems buvo nemažas šokas, o visą informaciją iš pradžių sužinodavome ne iš ministerijų, o iš spaudos. Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo nuraminti kybartiečius bei užtikrinti jų saugumą. Žmonės buvo labai sutrikę. Jau trečią darbo dieną teko dalyvauti radijo laidoje, kurioje diskutuodamas su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu stengiausi išdėstyti mūsų rajono poziciją. Tokios patirtys – išties neeilinės.
– Savivaldybėje esi pats jauniausias darbuotojas. Kaip priėmė vyresni kolegos?
– Iš tikrųjų šiek tiek jaudinausi prieš pradėdamas eiti dabartines pareigas. Mūsų visuomenėje vis dar yra nuostata, kad jaunas specialistas daug ko nežino, tad ir jo klausyti nebūtina. Laimei, aš su tuo nesusidūriau. Visi mane priėmė puikiai! Esu visada išklausomas, o į mano patarimus ar pasiūlymus tikrai atsižvelgiama. Manau, kad man padėjo ir tai, jog Savivaldybę ir čia vykstančius procesus iš vidaus pažinau jau anksčiau.
– Mero patarėjo funkcijas tenka dalytis su daug labiau patyrusiu politiku Kaziu Kiaulakiu. Kaip sekasi bendradarbiauti su juo?
– Iš tikrųjų mūsų specializacijos visiškai skirtingos. Kolega Kazys daug geriau išmano ūkinius dalykus, aš – jaunimo, kultūros, sporto, viešųjų ryšių temas. Diskusijų metu abu stengiamės merui duoti patarimų iš tų sričių, kurias geriausiai išmanome. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti vienoje komandoje su K. Kiaulakiu. Jis didžiojoje politikoje sukasi ne vienus metus, yra puikiai žinomas veidas rajone. Stengiuosi iš jo semtis kuo daugiau patirties.
– O ar visada sutampa Tavo ir mero požiūriai?
– Su rajono vadovu bendradarbiauti tenka daugiau nei pusantrų metų. Pastebėjau, kad jis – labai diplomatiškas ir tolerantiškas žmogus. Net jei kartais ir kyla kokių nors diskusijų ar skirtingų požiūrių, kaskart prieiname kompromisą. Meras visuomet stengiasi atsižvelgti tiek į mano, tiek į kitų Savivaldybės administracijos darbuotojų pastebėjimus, pasiūlymus, tad didelių įtampų komandos viduje tikrai nekyla.
– Viena iš darbo funkcijų – jaunimo reikalai. Ko reikia imtis, norint į rajoną pritraukti daugiau jaunų žmonių?
– Idealaus recepto nėra. Visoje šalyje vyksta tarptautinė ir vidinė migracija, nuo kurios labiausiai kenčia mažesni rajonai. Manau, jog strategiškai svarbu ne tik susigrąžinti išvykusius žmones, bet ir išlaikyti čia esančius. Gyventojai turi save tapatinti su šiuo kraštu, turi norėti čia dirbti, kurti savo ateitį. To siekti turime visi: tėvai, mokytojai, Savivaldybės atstovai. Turime daryti viską, kad čia augtų pilietiški lyderiai, kurie aplink save telktų pilietiško jaunimo ratą.
Privalome sudaryti dar daugiau galimybių jaunimui įsitvirtinti mūsų rajone. Džiugu, kad Savivaldybė kasmet savo biudžete didina jaunimui skirtą lėšų dalį. Bendradarbiaujame su savo krašto studentais, čia besimokančiais mokiniais. Ypač glaudūs santykiai užmegzti su Lietuvos moksleivių sąjungos Vilkaviškio skyriumi. Jo nariai mums padeda iš arčiau susipažinti su visais jaunimui rūpimais klausimais, iškylančiomis problemomis.
Praėjusiais metais Savivaldybė vykdė Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, pagal kurią darbdaviams kompensavo dalį jaunų žmonių atlyginimų. Pamatėme, kad jaunimo integravimo į darbo rinką poreikis yra didelis. Ne mažiau svarbus ir atotrūkio tarp Vilkaviškio bei kitų rajono seniūnijų mažinimas. Jau keletą metų sėkmingai veikia mobilaus darbo su jaunimu programa. Įvairių sričių specialistai vyksta į atokesnius rajono kampelius ir su vietos jaunimu leidžia laisvalaikį, rengia įvairius užsiėmimus.
Manau, kad po truputį bendra situacija gerėja. Aišku, vis dar yra nemažai problemų, o bene opiausia iš jų – patrauklių darbo vietų rajone trūkumas.
– O ar daroma kas nors siekiant, kad šios problemos neliktų?
– Savivaldybė viena neturi tiek įrankių, kad į rajoną būtų pritrauktas stambus investuotojas. Tam reikia ir verslo iniciatyvų. Savivaldybė, savo ruožtu, gerina infrastruktūrą, lengvina sąlygas kurtis verslui. Tikiu, kad vieną dieną sulauksime investuotojų, kurie paskatins čia kurtis jaunus žmones.
Vilkaviškis gali tapti ir miegamuoju rajonu. Vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu, tad kodėl jų gyvenamąja vieta negalėtų būti mūsų miestas? Pats Vilkaviškis kuo toliau, tuo labiau tampa patrauklus gyventi.
Dabartiniai rajono pokyčiai mane labai džiugina. Neretai tenka bendrauti su tais, kurie į mūsų kraštą grįžta po ilgesnio laiko tarpo. Beveik visi nustemba, kaip keičiasi ir gražėja visas rajonas. Norisi, kad pokyčiai nesustotų. Tik galbūt jau metas pagalvoti apie modernėjančią visuomenę? Manau, jog tikrai galime dar daugiau dėmesio skirti verslumo ar jaunimo iniciatyvų skatinimo programoms, inovatyvių technologijų sumanymams įgyvendinti. Turime daug gabių žmonių, kurie gali padėti rajonui žengti dar didesniais žingsniais į priekį.
Nesakau, kad reikia nustoti gerinti infrastruktūrą. Aš, kaip jaunas žmogus, tikrai norėčiau ir kino teatro, ir baseino, ir naujo Vilkaviškio stadiono, ir galbūt dar bent vienos jaunimui skirtos erdvės. Tikiu, kad tai bus daroma. Bet ne mažiau svarbu, jog jaunas žmogus atrastų bendrų sąlyčio taškų su seniau šiame krašte gyvenančiais asmenimis ir imtų save tapatinti su šia vietove. Manau, kad po truputį link to einame.
Norime sukurti karjeros ambasadorių tinklą. Į vieną duomenų bazę ketiname sutraukti mūsų krašto įvairių sričių profesionalus. Jie galėtų supažindinti jaunimą su savo darbo specifika, padėti įgyti praktikos. Bendras tarpusavio ryšys – labai svarbu. Taip kartu skatinsime ir pilietinį aktyvumą.
– Artėja savivaldos rinkimai. Galbūt ir pats galvoji kandidatuoti į rajono Tarybos narius?
– Man kol kas viskas klostosi sėkmingai. Esu labai patenkintas dabartinėmis darbo ir gyvenimo sąlygomis, kasdien įgyjama patirtimi. Jei šiandien reikėtų apsispręsti, tikrai svarstyčiau jėgas išbandyti savivaldos rinkimuose. Man kol kas rajoninė politika daug labiau patinka už nacionalinę. Čia galiu iš arčiau jausti gyvenimo pulsą.
– Esi ir muzikos grupės „Projektas“ narys, sportuoji. Kaip viską suderini?
– Visais atvejais pirmenybę teikiu darbui, o muzika ir sportas – tik laisvalaikio praleidimo formos. Kai savaitgaliais tenka groti, kartais išties po to pajuntu asmeninio laiko stygių. Galbūt norėtųsi daugiau dėmesio skirti šeimai, draugams, kelionėms.
– Kur save matai po 5 ar 10 metų?
– Vilkaviškyje! Jei toliau gerai klostysis karjera ir asmeninis gyvenimas, tikrai niekur nežadu iš čia išvykti. Nematau savęs didesniame mieste ar, tuo labiau, užsienyje. Tikiu, kad mano kraštas nenustos keistis, tobulėti, kad čia atsiras dar daugiau galimybių kurtis jaunimui. Norėčiau ir toliau būti to dalimi.
Publikuota: 2021-11-18 08:24:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|