Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

---

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, Lietuvoje daugiau nei kas trečias (37 proc.) aukštesniųjų klasių moksleivis nežino arba dar nėra apsisprendęs, kokią specialybę nori įgyti. Moksleivių apklausos atskleidžia, kad dažnas renkasi madingą profesiją ir jaučia tėvų ar bendraamžių spaudimą.

Svarbu išbandyti įvairias veiklas, įgyti įgūdžių

Tikriausiai kiekvienas žinome tokių istorijų ir turime pažįstamų, kurie įstojo į vieną ar kitą specialybę, nes taip norėjo jų tėvai arba taip rinkosi kiti. Pradėję dirbti suprato, kad tas darbas jiems nemielas ir traukia visai kita sritis. Tad ką daryti, kad taip nenutiktų?

Pasak karjeros mentorių, itin svarbu išbandyti įvairias veiklas ir lavinti konkrečius įgūdžius dar besimokant mokykloje.

„Gerosios pedagoginės patirtys rodo, kad bene svarbiausia ugdyti mokinių gebėjimą mokytis patiems, o tam reikalinga gero mokytojo ar mentoriaus pagalba. Klasėje įgytų žinių ir įgūdžių taikymas užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, prisidedant prie mokyklos iniciatyvų, savanoriaujant ar eksperimentuojant ir kuriant savo verslą, suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo planavimo įgūdžius, moko išsikelti aiškius tikslus. Visa tai gali padėti išvengti dilemos, ką veikti po mokyklos ar universiteto“, – sakė Tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo ugdymo programų mokytojas Vaidotas Steponavičius.

Kaip karjeros mentorius, jis dalijasi patirtimi, padeda išsikelti tikslus, spręsti problemas ir priimti išmintingus karjeros planavimo sprendimus.

Veiklos galimybių ir konkurencijos netrūksta

Mokytojas kasdien bendrauja su moksleiviais, tad gerai žino jiems rūpimus klausimus ir kylančias dvejones. Pedagogo V. Steponavičiaus teigimu, nors šalies bendrojo ugdymo mokyklose dėmesys neformaliajam ugdymui didėja, vis dar trūksta sistemingo, į karjeros tikslus orientuoto mokymo.

„Šiandien veiklos galimybių yra itin daug – sunku apsispręsti suaugusiajam, o ką jau kalbėti apie jauną žmogų. Atsiranda gerai apmokamų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, kita vertus, konkurencija tarp kompetentingų darbuotojų, galinčių dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, tik didėja. Tai yra aiškus signalas, kad specialybės pasirinkimas yra atsakingas žingsnis, kuriam reikia pradėti ruoštis iš anksto“, – pažymėjo V. Steponavičius. Pasak jo, galima išskirti keturis svarbiausius karjeros planavimo žingsnius.

Savo gebėjimų ir stiprybių pažinimas

Kiekvienas esame unikalus ir turime gabumų bei talentų. Kai kuriems pavyksta juos sėkmingai atrasti ir tikslingai pradėti ugdyti dar ankstyvame amžiuje. Kita vertus, visiškai normalu nežinoti ar abejoti, kurios sritys patinka labiausiai.

Svarbu neskubėti, nenuleisti rankų ir pasitikėti savimi. Geriau pažinti save ir priimti sprendimus dėl tolesnio kelio gali padėti laisvi nuo studijų metai, praktikos ir stažuotės, savanorystė, tarnyba kariuomenėje.

Mokyklos paieškos ir reikalavimų analizė

Atpažinus ir išanalizavus savo pomėgius, vertybes, įgūdžius ir prioritetus, galima pasinerti į tinkamos aukštosios mokyklos paieškas, kruopščiai išnagrinėti šių įstaigų keliamus reikalavimus. Svarbu atkreipti dėmesį į aukštosios mokyklos reputaciją, lokaciją, siūlomas mainų programas ir praktikos galimybes.

Kai kurie universitetai greta dalykinių žinių tikisi užklasinės veiklos patirties, gebėjimo pagrįsti, kodėl nuspręsta pasirinkti konkrečią studijų programą, aukšto raštingumo lygio ir kt. Žinodami universiteto reikalavimus galėsite išsikelti sau tikslus, kokius gebėjimus dar reikia tobulinti, numatyti būdus, kaip to sieksite. Pavyzdžiui, anglų kalbos žinios dažnai yra ne tik svarbus kriterijus Lietuvos bei užsienio universitetams, bet ir viena būtiniausių kompetencijų naudojantis mokslinės informacijos ištekliais.

Aiškūs tikslai ir konkretus planas

Motyvacija ir noras siekti atsiranda tik turint žinių, tikslus ir aiškų planą. Vienas dažniausiai taikomų principų tikslams suformuluoti – SMART. Pagal šį principą, tikslai turi būti konkretūs (angl. specific), išmatuojami (angl. measurable), pasiekiami (angl. achievable), aktualūs (angl. relevant), turintys numatytą terminą (angl. time-bound).

Išsikelti tikslus ir sudaryti detalų planą gali padėti artimi, gerai jus pažįstantys žmonės, kuriais pasitikite. Taip pat į pagalbą galima pasitelkti profesionalius mentorius.

Jei mokomės ir dirbame žinodami, kodėl visa tai darome, – mūsų skirtas laikas ir energija tikrai atneš siekiamų rezultatų.



Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---