Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-10-21 17:12

---

Vilkaviškyje performansą organizavusios specialistės (iš dešinės) Reda Besasparienė, Vilija Grybauskienė, Renata Baltūsytė ir Laura Sadauskienė mano, kad prekybos žmonėmis tema kalbama per mažai.

Autorės nuotr.

Spalio 18 d. Lietuvoje buvo minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Pirmadienį J. Basanavičiaus aikštės prieigose vyko renginys, kuriame Vilkaviškio rajono policijos komisariatas (PK) kartu su Visuomenės sveikatos biuru ir Užimtumo tarnyba kvietė gyventojus stebėti performansą „Prekybos žmonėmis muziejus“. Per akciją visuomenė buvo informuota apie prekybos žmonėmis formas bei pavojus.

Vyko pirmą kartą

Miesto aikštėje iškilusioje palapinėje gyventojai buvo supažindinti su prekybos žmonėmis prevencija. Palapinėje stovėjo stendas su skrajutėmis, lankstinukais ir brošiūromis, kabėjo socialinių reklamų plakatai.

Įprasta manyti, jog performansas yra teatrališkas ir stebinantis žmogaus ar jų grupės pasirodymas. Visgi renkantis šią raiškos priemonę nereikia įsisprausti į rėmus, todėl organizatorės, siekdamos įtaigos, sukūrė vaizdines ir garsines instaliacijas: kabojo juoda suknelė su užrašu „Kiek dar tai tęsis?“, aplink juodu audeklu uždengtą kušetę buvo primėtyta rūbų ir raštelių „Padėkite!!! Gelbėkite!!!“

Bendruomenės pareigūnė Vilija Grybauskienė – viena iš performanso sumanytojų, pakomentavo, jog tokia išraiškos forma stengėsi simboliškai perteikti į pinkles papuolusių moterų bejėgiškumą.

Bene paveikiausia performanso dalimi buvo prekybos žmonėmis aukų liudijimai. Garso įrašai dažną praeivį vertė susigūžti. Nukentėjusieji drebančiais balsais pasakojo apie patirtą siaubą, kaltino save naivumu ir ragino kitus būti atidesnius.

Visuomenės sveikatos biuro direktorės Lauros Sadauskienės pasiteiravus, kaip kilo idėja suorganizuoti šį renginį, vadovė sakė, kad biuras labai glaudžiai bendradarbiauja su Vilkaviškio rajono PK bendruomenės pareigūnais. „Vykdydami ankstesnę akciją išsikalbėjome apie artėjančią Kovos su prekyba žmonėmis dieną. Kadangi šia tema yra labai mažai kalbama, nusprendėme datą paminėti“, – teigė direktorė.

Kovos su prekyba žmonėmis diena buvo minima dar dvylikoje Lietuvos miestų, Vilkaviškyje – pirmą kartą. „Tikimės, kad šis renginys kitais metais pritrauks daugiau žmonių, o dabar tiesiog stengėmės, kad visuomenė būtų kuo daugiau informuota apie tykančius pavojus“, – lūkesčius išsakė V. Grybauskienė.



Amžius nesvarbus

Bendruomenės pareigūnė pabrėžė, kad pažeidžiamiausi visuomenės nariai yra vaikai. „Jie neatsargūs, gali lengvai susikurti socialinę paskyrą ir bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Tėvai privalo įsitraukti į vaikų socialinį gyvenimą internete ir pajutę, kad vaikas tampa uždaresnis, tikrinti jo paskyrą, draugų sąrašą“, – akcentavo V. Grybauskienė. Pasak pašnekovės, švietimas apie galimus socialinių tinklų pavojus turi vykti tiek šeimoje, tiek mokykloje.

Pareigūnės mintis papildė Reda Besasparienė, Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja: „Daugėja žmonių, išvežamų į kitas šalis daryti nusikaltimus. Dažnai tai liečia ir vaikus, kadangi už nepilnamečių padarytus nusikaltimus baudos yra švelnesnės.“

R. Besasparienė teigė, kad nuo prekybos žmonėmis dažniausiai nukenčia jaunuoliai, nes jie nori greitų pinigų, yra linkę rizikuoti: „Žmonės važiuoja dirbti į užsienį nepasirašę darbo sutarties, nepasidomėję, ar įdarbinimo agentūra yra įregistruota Lietuvoje. Sako, ai, draugas išvažiavęs ir jam ten viskas gerai, bet iš tikrųjų nėra aišku, kaip jam sekasi, ką jis veikia, kokiomis sąlygomis dirba.“ Prekeiviai ieško ramaus būdo, patiklių asmenų, neretai esančių socialinėje atskirtyje ar nepasiturinčiai gyvenančių kaimo vietovėse, todėl visokio amžiaus ir bet kurios lyties žmonės gali pakliūti į jų pinkles.



Trūksta viešinimo

Pasak R. Besasparienės, žmonės kartais net nesupranta, jog buvo papuolę į prekeivių pinkles, ir mano, kad vergiškai dirbti kitoje šalyje yra normalu. „Absurdas, jeigu įdarbinimo agentūra ar įsidarbinti padedantis asmuo teigia, kad vykstant uždarbiauti į užsienį kalbos mokėti nebūtina. Prekeiviai žmonėmis siekia, kad taptum priklausomas nuo jų, o nemokančiajam kalbos taip ir nutinka“, – žmonių naivumu stebėjosi direktorė.

Pasiteiravus pašnekovių, ko būtų galima imtis, kad nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis būtų kuo mažiau, specialistės vienu balsu pabrėžė problemos viešinimą: „Viešose vietose galėtų būti kabinami plakatai su nurodyta informacija, kur kreiptis. Prekybos žmonėmis aukos turi suprasti, kad jos nėra vienos, joms galima padėti, tik nukentėjusieji turi rasti savyje drąsos kreiptis pagalbos, netylėti.“

Galerija: performansas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---