|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Įdomu
Vis dėlto, kai kurios knygos keliauja per amžius ir nepriklausomai nuo laikmečio, pataiko į aktualijas arba pažymi skaudžiausius žmonijos etapus, kuriuos tiesiog privalo pažinti kiekvienas. Tokios knygos yra vadinamos klasikos šedevrais. Dažnai tokios knygos yra perduodamos iš kartos į kartą, o knygų kolekcionieriai „medžioja“ originalus kaip didžiausią relikviją. Taip pat dalis tokių knygų patenka į moksleivių privalomų skaityti knygų sąrašą, tokiu būdu ugdant jaunosios kartos suvokimą apie kokybišką ir laikui nepavaldžią literatūrą. Šiame straipsnyje paminėsime penkias nesenstančias ir nuolat skaitytojų perkamas knygas, kurias savo namų bibliotekoje turėti tiesiog privaloma, o jas įsigyti galima „Vaga“ el. parduotuvėje. Harper Lee (1926-2016) per savo gyvenimą parašė vos dvi knygas, bet tiek užteko, kad būtų apdovanota prestižine Pulicerio premija. Nors ši autorė savo studijas pradėjo teisės srityje, greitai suprato, kad save mato literatūroje ir ėmė kurti įvairius straipsnius žurnalams ir laikraščiams. Tuometinis JAV prezidentas George W. Bush netgi apdovanojo kūrėją Prezidento laisvės medaliu ir pagerbė autorę už didelį indėlį literatūros pasaulyje ir taikos puoselėjime. Įdomus faktas, jog Lee Harper knygos rašymui įkvėpė jos draugai, kurie padovanojo jai tokią pinigų sumą, kad visus metus nereikėtų dirbti ir ji galėtų pasišvęsti būtent kūrybai. Būtent šiuo laikotarpiu ir gimė pasaulyje jau klasikine tapusi knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“. Antroji šios autorės knyga „Eik ir pastatyk sargybinį“ buvo pateikta leidėjams dar prieš ankščiau minėtą populiarumo greitai sulaukusią knygą, bet ją išleisti pavyko tik autorei išgarsėjus. Romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“ įtraukia tokias temas kaip rasizmas, prietarai, šeimyniniai santykiai, visuomenės normos ir pripažinimas. Parašyta praėjusiame amžiuje, o aktualijos atrodo labai artimos mūsų laikams. Šios autorės išskirtinumas – tai itin išskirtinis veikėjų vizualizavimas, kurio dėka jie tampa artimi ir savi, lyg stebėtum savo kaimynų gyvenimą. Istorija aprašo situaciją, kuomet jaunos mergaitės tėvas imasi ginti neteisingai išprievartavimu apkaltintą juodaodį. Šis įvykis pakeičia visos šeimos gyvenimą ir atskleidžia to meto žiaurų visuomenės požiūrį. Pagridininės herojės Džinos Luizos tėvas Atikas Finčias, visų skaičiusiųjų vieningai yra pripažįstamas išskirtiniu teisingumo ir sąžiningumo simboliu. George Orwell, tikras vardas Erikas Artūras Bleras (1903-1950) savo karjerą taip pat pradėjo ne nuo knygų rašymo. Neturėjęs pakankamai finansų, jis mokėsi Indijos policijos akademijoje, bet 1928 m. grįžo į gimtąją Angliją ir pavargęs nuo tuometinio imperializmo ėmė rašyti apybraižas. Pirmąją savo knygą „Sužalotas fašistų snaiperio“ jis parašė dar 1937 metais, kurioje atskleista jo skaudi patirtis, kai Ispanijos pilietinio karo metu buvo pašautas į kaklą. Vėliau, 1945 metais jis parašė dabar visų laikų klasika jau vadinamą knygą „gyvulių ūkis“, kuri greitai kritikių buvo pripažinta ir iki šiol nedingsta iš populiariausių knygų dešimtukų. Knyga „Gyvulių ūkis“ pasitelkia satyrą, kad parodytų didžiausius visuomenės skaudulius – manipuliavimą, politikų diktatorišką požiūrį, norą valdyti ir vertybių pamynimą. Nors ji išleista prieš 76 metus, skaitantieji supras, kas yra tikroji knygų klasika, nes aprašomos aktualijos yra tiesiogiai pritaikomos ir šiems laikams. Net ir dabar literatūros žinovai, šią knygą įvardina kaip šedevrą, kurį perskaityti turi kiekvienas. Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde (1854-1900) – anglų dramaturgas, kurio žinomumo pabrėžti net nereikia. Jis laikomas vienu garsiausių Karalienė Viktorijos laikų rašytoju, kurio kūryboje galime rasti romanų, pjėsių ir aforizmų. Šis kūrėjas nuo pat pradžių studijavo literatūrą ir studijas Oksvordo universitete baigė su pagyrimu. Deja net ir tapęs itin žinomu, karjerą baigė bankrotu. Nors buvo vedęs ir turėjo du vaikus, 1891 m. jis užmezgė romaną su su markizo Queensberry sūnumi Alfred Douglas ir būtent už šį poelgį gavo 2 metų bausmę sunkiųjų darbų kalėjime. Jo elgesys buvo pripažintas itin nepadoriu. „Doriano grėjaus portretas“ taip pat kaip ir pats jo autorius ilgą laiką buvo vertinamas kaip nepadorus ir visuomenės normų neatitinkantis kūrinys. Vis dėlto tai nesutrukdė jam tapti visų laikų klasika. Ši knyga – tai pasakojimas apie jauną, turtingą ir išvaizdų Dorianą Grėjų, kurio atvaizdas nutapomas portrete. Jaunuolio svajonė – amžinai išlikti jaunam, o senėjimą ir kūno pokyčius „užrakinti“ paveiksle. Istorija atskleidžia, kaip pasaulio juodybės pakeičia jauno žmogaus gyvenimą, ypač kai žmogaus vertybės ir dvasinis pasaulis nėra tvirtas ir stabilus. Kalbėdami apie literatūros klasiką, tiesiog negalime nepaminėti ir lietuvių autoriaus Balio Sruogos, kurio knygos istorinė ir moralinė vertė yra neįkainojama iki šių dienų. Balys Sruoga (1896-1947) laikomas vienu garsiausių visų laikų lietuvių rašytojų, kūrusių prozą, poeziją ir visą gyvenimą tyrinėjusių lietuvių tautosaką. Prisidengęs įvairiais slapyvardžiais (Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė) ilgą laiką kūrė sarkazmu ir kandumu pasižymėjusius straipsnius laikraščiams. 1924 m. apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. Okupacijos metais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko , kur dirbdamas raštinėje gelbėdavo draugus nuo bausmių, padirbinėdamas įsakymus ir kitus dokumentus. „Dievų miškas“ – tai rašytojo atsiminimų knyga, kuri iki šiol yra vertinama kaip viena ryškiausių memuaristikos stiliaus knygų apie gyvenimą koncentracijos stovykloje. Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967) tuo metu parašęs garsiąją knygą „Altorių šešėly“, joje tarsi įprasmino savo ilgą kelią per vidinius ieškojimus. Baigęs kunigų seminariją, taip niekuomet kunigu ir nedirbo. Kūrė eilėraščius, vertė užsienio literatūrą į lietuvių kalbą ir rašė romanus. Šis kūrėjas laikomas vienu iš ryškiausių moderniosios klasikos atstovų ir į lietuvių literatūrą atnešė naują stilių ir minčių pateikimo būdus. „Altorių šešėly“ – tai knyga, kurioje galime rasti daug autoriaus autobiografinių detalių. Nors pats autorius stengėsi šių sąsajų nesureikšminti, vis dėlto aiškiai matoma panaši gyvenimo linija, kuomet knygos pagrindinis herojus Liudas Vasaris bando suprasti savo vidinį pasaulį, pradėjęs kunigo kelią. Jausmai, emocijos, vidiniai pokalbiai ir asmenybės susipriešinimai – visos šios psichologinės problemos atskleidžiamos stilingai pateiktame ir įtraukiančiame knygos turinyje. Turbūt pastebėjote, jog visų išvardintų knygų aktualumas yra neblėstantis, nepaisant laikmečio ir situacijos visuomenėje. Kai žmogus, skaitantis knygą, randa joje dalelę savęs – tuomet ji tampa artima ir niekada nebeišsitrina iš atminties. Klasikinių knygų grožis slypi unikaliame rašytojo stiliuje ir sugebėjime perteikti veikėjus bei aplinką taip, lyg pasijustum gyvenantis šalia jų. Literatūros klasikos kūriniai dažnai gali tapti intelektualių pokalbių tema, be to jie plečia akiratį, padeda suprasti skirtingų laikų atmosferą ir žinoma, gali padėti laiku nusikelti ten, kur niekada nesame buvę. Pasaulyje yra daug literatūros klasikai priskiriamų knygų, tad kiekvienas gali rasti sau artimą žanrą ar tematiką, bet svarbiausia – atrasti patį kūrinių grožį. O turėdami tokias vertingas knygas savo namuose, visuomet atminkite, kad jų turinys stebuklingai keičiasi, kaip keičiasi ir jūsų amžius, patirtis bei suvokimas. Klasikinės knygos – auga kartu su mumis, o mes augame jas skaitydami. Publikuota: 2021-05-25 09:57:12 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|