|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys neabejoja, kad šauliška veikla jį dažnai atves į Vilkaviškį.
Zenono BALTRAMONAIČIO nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Praėjo pora mėnesių nuo dienos, kai Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu tapo Lietuvos šaulių sąjungos narys Egidijus Papečkys. Šitas pokytis įvyko tokiu metu, kai šauliai, padedantys tvarkytis su pandemijos iššūkiais, visuomenėje tapo kur kas labiau matomi. Tad paskatų pasikalbėti su naujuoju rinktinės vadu apie pareigas, vertybes ir pilietiškumą – ne viena.
– Kokius Lietuvos šaulių sąjungos tikslus privalėsite įgyvendinti, kokias pareigas turėsite atlikti kaip rinktinės vadas? Beje, kiek laiko galima tarnauti šiose pareigose?
– Esu užsibrėžęs tris prioritetines darbo kryptis: pilietinis jaunimo ugdymas (jaunieji šauliai ir neformalaus švietimo būreliai mokyklose, vaikų vasaros stovyklos), pagalba policijai ir kitoms valstybės institucijoms, karinis rengimas valstybės gynybai.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas rinktinės vadui nustato trejų metų kadenciją. Ji gali būti pratęsta dar keletą kartų. Tai nėra pati lengviausia tarnyba: visi savaitgaliai, visos valstybinės šventės skiriamos darbui. Tenka padirbėti ir po darbo valandų, nes tuo metu vyksta dauguma šauliškų veiklų. Reikia iš tiesų mėgti šią veiklą, kad galėtume pasiryžti jai skirti tiek laiko. Tam turi pritarti ir šeima.
– Kokių problemų ar iššūkių šiandien kyla Lietuvos šaulių sąjungos veikloje? Kokiais rūpesčiais gyvena eiliniai šauliai?
– Kasdien bendrauju su kuopų vadais. Be to, su jais jau šeštus metus dirbu petys į petį kaip šaulys, puikiai pažįstame vieni kitus ir žinome vieni kitų lūkesčius. Šaulių gretos labai išaugo, todėl kyla nemažų iššūkių.
Žmonės nori padėti savo valstybei. Šaulių veikla nėra chaotiška, paramą institucijoms teikiame pagal jų prašymus, vadovaudamiesi įstatymais, o pandemija reikalauja laikytis ir griežtų saugumo reikalavimų. Šauliai budi postuose ir patruliuoja su policija, su valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, dirba testavimo punktuose ir ligoninių COVID-19 skyriuose, padeda visuomeninėms organizacijoms. Kol kas nė vienas šaulys neužsikrėtė tarnybos metu teikdamas pagalbą. Už to slypi didelis parengiamasis darbas ir pačių šaulių atsakingumas.
Sėkmingai vykdoma Lietuvos kariuomenės vado patvirtinta šaulių karinio rengimo programa, tačiau tuo pačiu metu turime suteikti šauliams ir kitų kompetencijų bei įgūdžių. Labai didelis dėmesys skiriamas pirmos pagalbos suteikimui, turime ir gerai parengtą bei patyrusią paramedikų komandą.
Praeitą vasarą šauliai iš visos Lietuvos su policija patruliavo Palangoje. Kiekvienas iš jų buvo apmokytas naudoti specialiąsias priemones, išklausė teorinį kursą ir išlaikė egzaminą. Pirmas blynas neprisvilo: broliai ir sesės šauliai labai efektyviai padėjo palaikyti viešąją tvarką, užkirto kelią ne vienam pažeidimui ir nusikaltimui, Palangoje vasarą buvo gerokai saugiau.
– Kandidatavote į Seimą, į europarlamentą. Rudenį Jūs buvote minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, kurį partija matė krašto apsaugos ministro arba viceministro kėdėje. Nacionalinio saugumo ir kovos su korupcija klausimais konsultavote Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Europos Parlamento narį Petrą Auštrevičių. Kol pagal darbo sutartį dirbsite Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu, dalyvavimą politiniame gyvenime turbūt turėsite palikti šone? Kokie argumentai nusvėrė renkantis tarp politinės veiklos ir dabartinių pareigų?
– Rinktinės vadui nėra reikalavimo atsisakyti politinės veiklos. Tai buvo mano asmeninis pasirinkimas. Noriu išvengti neaiškumų – visa mano veikla skirta Lietuvos šaulių sąjungai. Tai yra nepolitinė organizacija ir nenoriu, kad nei ji, nei mano tarnyba būtų siejamos su politika. Man politika buvo ne galimybė „šiltai“ įsikurti, o priemonė įgyvendinti prasmingesnius siekius ir lūkesčius, todėl pavyko deramai panaudoti savo patirtį bei žinias, nuveikiau daug nedidelių, tačiau valstybei ir žmonėms reikalingų darbų. Dėl dabartinių pareigų aš atsisakiau ne tik politikos, bet ir tuo pačiu metu gauto pasiūlymo užimti atsakingas, gerai apmokamas pareigas didelėje tarptautinėje kompanijoje. Rinktinės vado pareigos suteikia galimybę įgyvendinti daug kitų prasmingų tikslų, kurie man atrodo svarbūs. Darbas savanoriškoje sukarintoje organizacijoje yra pilnas iššūkių, atsakingas, kūrybiškas, mielas širdžiai. Šiuos trejus metus nesiruošiu nuobodžiauti sėdėdamas kėdėje.
– Esate gausios šeimos tėvas. Gal šeimoje yra ir daugiau Lietuvos šaulių sąjungos narių? Kokias vertybes puoselėja Papečkiai?
– Vaikai labai užsiėmę, būtų neatsakinga stoti į visuomeninę organizaciją, jeigu neturi galimybių dalyvauti jos veikloje. Vertybės šeimoje paprastos: nevok, nemeluok, elkis dorai. Taip elgėsi ir mūsų su žmona tėvai bei seneliai. Vyresnioji dukra bus puiki lietuvių kalbos mokytoja, vyriausiasis sūnus Londone lipo kovoti į „narvą“, kad surinktų milijoną svarų fondui, finansuojančiam susirgimų vėžiu tyrimus. Jie jau suaugę, abu gyvena Lietuvoje, dirba, kuria savo šeimas. Mažesnieji visą savo laisvą laiką skiria muzikai, ją kuria ir aranžuoja, groja. Žmona taip pat yra šaulė.
– Jūsų interesai – karo, ginkluotės, Lietuvos kariuomenės istorija. Esate pristatomas kaip kriminalinės žvalgybos, antiterorizmo ir saugumo ekspertas. Kas lėmė, kad Jūsų žvilgsnis nukrypo į šias temas? Esate doktorantas, rengiate disertaciją. Kokia jos tema? Kokie Jūsų motyvai siekti mokslo daktaro laipsnio?
– Mano disertacija skirta Lietuvos Respublikos gynybos transformacijos etapui nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į NATO. Nuo vaikystės domėjausi karyba, istorija, tačiau studijuoti ją „marksistiniu-lenininiu aspektu“ netroškau. Vėliau, kai tarnavau policijoje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, istorija tapo mano hobiu. Po truputėlį įgijau žinių, mano akademinius straipsnius pradėjo publikuoti recenzuojamuose mokslo leidiniuose, ėmiau skaityti paskaitas, su manimi pradėjo diskutuoti žinomi istorikai, konsultuotis leidyklos. Doktorantūros studijos buvo dėsninga šio kelio dalis. Pirmą kartą apie tai susimąsčiau Amerikoje, ten daug į atsargą išėjusių kariškių bei pareigūnų pradeda istorijos studijas ir tyrimus, kadangi turi tam reikalingų įgūdžių. Esu baigęs JAV FTB akademiją, turiu daug žinių ir patirties įvairiose srityse. Kaip ekspertas, vis dar dalyvauju rengiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių pareigūnus, teisėjus, kariškius.
– Rinktinės vadui, be abejo, rūpi, kad kuopose būtų kuo daugiau šaulių ir jaunųjų šaulių. Kokiais argumentais skatintumėte žmones tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariais?
– Šauliai yra atsakingi piliečiai, kuriems rūpi jų namų, jų miestelių ir kaimų saugumas. Sąjungai jau 102 metai, ir ji vienintelė suteikia galimybę žmonėms legaliai padėti savo valstybei, padėti savo bendruomenei bet kokiomis sąlygomis. Čia kiekvienas ras sau vietą – net ir tas, kuris nenori imti į rankas ginklo, kiekvienas suras savų iššūkių, kuriuos bus smagu įveikti. Galima įgyti daug gyvenime reikalingų žinių ir įgūdžių. Šaulio niekas neverčia nieko daryti, tačiau ko nepadarysi pats, to už tave nepadarys niekas kitas. O išeiti į mišką, į pratybas po rutininių savaitės darbų yra didelis malonumas. Jauniesiems šauliams galime pasiūlyti gerų draugų, aplinką be patyčių, puikias vasaros stovyklas, finansuojamas valstybės, įdomias keliones ir daugybę kitų veiklų. Šauliai dėvi uniformas, o su jomis visi labiau pasitempia ir gražiai atrodo. Sykiu uniforma suteikia daugiau atsakomybės. Ir pasididžiavimo – juk dėvi uniformą su ženklais, kuriuos dori ir garbingi žmonės nešioja jau daugiau kaip šimtą metų.
Praėjo pora mėnesių nuo dienos, kai Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu tapo Lietuvos šaulių sąjungos narys Egidijus Papečkys. Šitas pokytis įvyko tokiu metu, kai šauliai, padedantys tvarkytis su pandemijos iššūkiais, visuomenėje tapo kur kas labiau matomi. Tad paskatų pasikalbėti su naujuoju rinktinės vadu apie pareigas, vertybes ir pilietiškumą – ne viena. |
– Kokius Lietuvos šaulių sąjungos tikslus privalėsite įgyvendinti, kokias pareigas turėsite atlikti kaip rinktinės vadas? Beje, kiek laiko galima tarnauti šiose pareigose?
– Esu užsibrėžęs tris prioritetines darbo kryptis: pilietinis jaunimo ugdymas (jaunieji šauliai ir neformalaus švietimo būreliai mokyklose, vaikų vasaros stovyklos), pagalba policijai ir kitoms valstybės institucijoms, karinis rengimas valstybės gynybai.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas rinktinės vadui nustato trejų metų kadenciją. Ji gali būti pratęsta dar keletą kartų. Tai nėra pati lengviausia tarnyba: visi savaitgaliai, visos valstybinės šventės skiriamos darbui. Tenka padirbėti ir po darbo valandų, nes tuo metu vyksta dauguma šauliškų veiklų. Reikia iš tiesų mėgti šią veiklą, kad galėtume pasiryžti jai skirti tiek laiko. Tam turi pritarti ir šeima.
– Kokių problemų ar iššūkių šiandien kyla Lietuvos šaulių sąjungos veikloje? Kokiais rūpesčiais gyvena eiliniai šauliai?
– Kasdien bendrauju su kuopų vadais. Be to, su jais jau šeštus metus dirbu petys į petį kaip šaulys, puikiai pažįstame vieni kitus ir žinome vieni kitų lūkesčius. Šaulių gretos labai išaugo, todėl kyla nemažų iššūkių.
Žmonės nori padėti savo valstybei. Šaulių veikla nėra chaotiška, paramą institucijoms teikiame pagal jų prašymus, vadovaudamiesi įstatymais, o pandemija reikalauja laikytis ir griežtų saugumo reikalavimų. Šauliai budi postuose ir patruliuoja su policija, su valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, dirba testavimo punktuose ir ligoninių COVID-19 skyriuose, padeda visuomeninėms organizacijoms. Kol kas nė vienas šaulys neužsikrėtė tarnybos metu teikdamas pagalbą. Už to slypi didelis parengiamasis darbas ir pačių šaulių atsakingumas.
Sėkmingai vykdoma Lietuvos kariuomenės vado patvirtinta šaulių karinio rengimo programa, tačiau tuo pačiu metu turime suteikti šauliams ir kitų kompetencijų bei įgūdžių. Labai didelis dėmesys skiriamas pirmos pagalbos suteikimui, turime ir gerai parengtą bei patyrusią paramedikų komandą.
Praeitą vasarą šauliai iš visos Lietuvos su policija patruliavo Palangoje. Kiekvienas iš jų buvo apmokytas naudoti specialiąsias priemones, išklausė teorinį kursą ir išlaikė egzaminą. Pirmas blynas neprisvilo: broliai ir sesės šauliai labai efektyviai padėjo palaikyti viešąją tvarką, užkirto kelią ne vienam pažeidimui ir nusikaltimui, Palangoje vasarą buvo gerokai saugiau.
– Kandidatavote į Seimą, į europarlamentą. Rudenį Jūs buvote minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, kurį partija matė krašto apsaugos ministro arba viceministro kėdėje. Nacionalinio saugumo ir kovos su korupcija klausimais konsultavote Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Europos Parlamento narį Petrą Auštrevičių. Kol pagal darbo sutartį dirbsite Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu, dalyvavimą politiniame gyvenime turbūt turėsite palikti šone? Kokie argumentai nusvėrė renkantis tarp politinės veiklos ir dabartinių pareigų?
– Rinktinės vadui nėra reikalavimo atsisakyti politinės veiklos. Tai buvo mano asmeninis pasirinkimas. Noriu išvengti neaiškumų – visa mano veikla skirta Lietuvos šaulių sąjungai. Tai yra nepolitinė organizacija ir nenoriu, kad nei ji, nei mano tarnyba būtų siejamos su politika. Man politika buvo ne galimybė „šiltai“ įsikurti, o priemonė įgyvendinti prasmingesnius siekius ir lūkesčius, todėl pavyko deramai panaudoti savo patirtį bei žinias, nuveikiau daug nedidelių, tačiau valstybei ir žmonėms reikalingų darbų. Dėl dabartinių pareigų aš atsisakiau ne tik politikos, bet ir tuo pačiu metu gauto pasiūlymo užimti atsakingas, gerai apmokamas pareigas didelėje tarptautinėje kompanijoje. Rinktinės vado pareigos suteikia galimybę įgyvendinti daug kitų prasmingų tikslų, kurie man atrodo svarbūs. Darbas savanoriškoje sukarintoje organizacijoje yra pilnas iššūkių, atsakingas, kūrybiškas, mielas širdžiai. Šiuos trejus metus nesiruošiu nuobodžiauti sėdėdamas kėdėje.
– Esate gausios šeimos tėvas. Gal šeimoje yra ir daugiau Lietuvos šaulių sąjungos narių? Kokias vertybes puoselėja Papečkiai?
– Vaikai labai užsiėmę, būtų neatsakinga stoti į visuomeninę organizaciją, jeigu neturi galimybių dalyvauti jos veikloje. Vertybės šeimoje paprastos: nevok, nemeluok, elkis dorai. Taip elgėsi ir mūsų su žmona tėvai bei seneliai. Vyresnioji dukra bus puiki lietuvių kalbos mokytoja, vyriausiasis sūnus Londone lipo kovoti į „narvą“, kad surinktų milijoną svarų fondui, finansuojančiam susirgimų vėžiu tyrimus. Jie jau suaugę, abu gyvena Lietuvoje, dirba, kuria savo šeimas. Mažesnieji visą savo laisvą laiką skiria muzikai, ją kuria ir aranžuoja, groja. Žmona taip pat yra šaulė.
– Jūsų interesai – karo, ginkluotės, Lietuvos kariuomenės istorija. Esate pristatomas kaip kriminalinės žvalgybos, antiterorizmo ir saugumo ekspertas. Kas lėmė, kad Jūsų žvilgsnis nukrypo į šias temas? Esate doktorantas, rengiate disertaciją. Kokia jos tema? Kokie Jūsų motyvai siekti mokslo daktaro laipsnio?
– Mano disertacija skirta Lietuvos Respublikos gynybos transformacijos etapui nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į NATO. Nuo vaikystės domėjausi karyba, istorija, tačiau studijuoti ją „marksistiniu-lenininiu aspektu“ netroškau. Vėliau, kai tarnavau policijoje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, istorija tapo mano hobiu. Po truputėlį įgijau žinių, mano akademinius straipsnius pradėjo publikuoti recenzuojamuose mokslo leidiniuose, ėmiau skaityti paskaitas, su manimi pradėjo diskutuoti žinomi istorikai, konsultuotis leidyklos. Doktorantūros studijos buvo dėsninga šio kelio dalis. Pirmą kartą apie tai susimąsčiau Amerikoje, ten daug į atsargą išėjusių kariškių bei pareigūnų pradeda istorijos studijas ir tyrimus, kadangi turi tam reikalingų įgūdžių. Esu baigęs JAV FTB akademiją, turiu daug žinių ir patirties įvairiose srityse. Kaip ekspertas, vis dar dalyvauju rengiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių pareigūnus, teisėjus, kariškius.
– Rinktinės vadui, be abejo, rūpi, kad kuopose būtų kuo daugiau šaulių ir jaunųjų šaulių. Kokiais argumentais skatintumėte žmones tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariais?
– Šauliai yra atsakingi piliečiai, kuriems rūpi jų namų, jų miestelių ir kaimų saugumas. Sąjungai jau 102 metai, ir ji vienintelė suteikia galimybę žmonėms legaliai padėti savo valstybei, padėti savo bendruomenei bet kokiomis sąlygomis. Čia kiekvienas ras sau vietą – net ir tas, kuris nenori imti į rankas ginklo, kiekvienas suras savų iššūkių, kuriuos bus smagu įveikti. Galima įgyti daug gyvenime reikalingų žinių ir įgūdžių. Šaulio niekas neverčia nieko daryti, tačiau ko nepadarysi pats, to už tave nepadarys niekas kitas. O išeiti į mišką, į pratybas po rutininių savaitės darbų yra didelis malonumas. Jauniesiems šauliams galime pasiūlyti gerų draugų, aplinką be patyčių, puikias vasaros stovyklas, finansuojamas valstybės, įdomias keliones ir daugybę kitų veiklų. Šauliai dėvi uniformas, o su jomis visi labiau pasitempia ir gražiai atrodo. Sykiu uniforma suteikia daugiau atsakomybės. Ir pasididžiavimo – juk dėvi uniformą su ženklais, kuriuos dori ir garbingi žmonės nešioja jau daugiau kaip šimtą metų.
Publikuota: 2021-04-06 08:14:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|