Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Gyventojai, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis, raginami bent kartą per metus pasidomėti, ar jie neturi įsiskolinimų ir kokia informacija apie juos gali būti prieinama potencialiems kreditoriams.

Mūsų šalyje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi skolas, o daugiau kaip 10 tūkst. – po tris skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po dešimt ir daugiau pradelstų skolų. Lietuvos gyventojo antirekordas – 209 neapmokėtos sąskaitos.

Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392, 6 mln. Eur. 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc. – moterys. Vaizdžiai palyginus, skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų visoje Klaipėdoje, trečiajame pagal dydį šalies mieste. Tokią situaciją rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys.

Būtent tiek žmonių bet kurioje bendrovėje yra priskiriami prie rizikingiausių klientų, su kuriais nė vienas kreditorius nenori turėti reikalų. Tokiems asmenims sunku tikėtis gauti būsto paskolą, išsimokėtinai įsigyti automobilį ar net mobilųjį telefoną.

Dažnai gyventojai mano, kad į kredito biuro sistemą patenka tik informacija apie skolas bankams ar lizingo bendrovėms, tačiau pamiršta, jog fiksuojami visi įsiskolinimai – telekomunikacijų įmonėms, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų ar atliekų tvarkymo bendrovėms. Taigi net ir nedidelė skola gali sukelti daug nepatogumų.

Net ir padengusį skolas, tokį klientą kredito įstaigos dar kelerius metus gali vertinti itin atsargiai ir stebėti, ar asmens finansinė disciplina pagerėjo.

Pasak „Creditinfo Lietuva“ teisininkės Dovilės Krikščiukaitės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugomi mažiausiai dešimt metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Gyventojams patariama itin atsakingai vertinti gaunamas sąskaitas ir laiku informuoti kreditorius, jei žmogus keičia gyvenamąją vietą, el. pašto adresą ar telefono numerį. Kitaip iškyla rizika negauti sąskaitų ir įspėjimų, o informacija apie sukauptus įsiskolinimus bus perduota išieškojimo bendrovėms. Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas.

„Praktikoje laikomasi taisyklės įspėti skolininką prieš 30 dienų. Jei jis neatsiskaito iki nustatytos dienos, tuomet skola perduodama išieškoti, o informacija apie skolas perduodama kreditų biurui. Tačiau kiekviena bendrovė pati pasirenka, kokiu būdu ji ragina skolininkus atsiskaityti – siunčia laiškus ir trumpąsias žinutes, skambina ir kviečia atsiskaityti gražiuoju. Yra bendrovių, kurios po dešimties metų nusprendžia pagaliau pateikti kredito biurui informaciją apie savo skolininkus ir vienu metu paskelbia apie visas skolas, susikaupusias per daug metų“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ teisininkė.

Kredito biuro duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma siekia 392, 6 mln. Eur – tai yra beveik pusė sumos, kuri šių metų Lietuvos biudžete papildomai skirta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui.

Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1490 Eur, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek asmenys, skolingi keletą centų, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4, 6 mln. Eur.

Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Moterys vidutiniškai 3 mėnesiais greičiau grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1 870, moterų – 1 765 dienas.

Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.).

Į „Creditinfo Lietuva“ informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.

„Kredito įstaigos kiekvieną klientą vertina individualiai, todėl raginame gyventojus bent kartą per metus pasidomėti, ar jie neturi įsiskolinimų, kokia informacija apie juos gali būti prieinama potencialiems kreditoriams“, – patarė kredito biuro teisininkė.



Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---