„Santaka“ / Vilkaviškietis mokslininkas išradimus skiria aviacijai / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Mokslininkas Darijus Pagodinas (antras iš dešinės) universiteto laboratorijoje drauge su studentais kuria elektrokopterį.

Kauno technologijos universiteto nuotr.


Vilkaviškietis mokslininkas išradimus skiria aviacijai

Eglė KVIESULAITIENĖ


Pastarosiomis dienomis žiniasklaida rašė apie inovatyvius Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų išradimus, kurie gali pakeisti ne tik mūsų šalies, bet viso pasaulio aviaciją. Tarp šių išradimų autorių – ir vilkaviškietis, KTU docentas Darijus Pagodinas. Iš mūsų rajono kilusį mokslininką labai traukia gimtinė, tad jis ją nuolat aplanko bent... lėktuvu.





Kuria hibridą

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docentas, elektronikos ir elektros grandinių teorijos dėstytojas D. Pagodinas šiuo metu su kolegomis bei savo studentais darbuojasi iškart prie dviejų projektų. Su studentais ir kolega profesoriumi Vytautu Dumbrava jis kuria elektrokopterį – inovatyvų skraidymo aparatą, kurį galima pavadinti sraigtasparnio ir drono hibridu. O automatizuotą lėktuvų pakilimo saugumo sistemą kuria su prof. V. Dumbrava ir absolventu Dovydu Vašku. Abu išradimai neturi analogų pasaulyje, tad mokslininkai kreipėsi dėl jų patentavimo.

D. Pagodinas pasakojo, kad su studentais kuriamas elektrokopteris turėtų būti pranašesnis tiek už sraigtasparnį, tiek už droną, mat naujasis aparatas kuriamas išnaudojant vieno ir kito gerąsias savybes ir atsisakant blogųjų. Aparatui valdyti adaptuota jau sukurta ir gerai išvystyta paprasto drono elektronika, tačiau naudojami didesnio diametro sraigtai, kuriais efektyviau sukuriama keliamoji jėga.


Sraigtasparnių valdymas pagrįstas mechaniniu principu, kuris yra brangus, sudėtingas ir reikalauja daug aptarnavimo, tad jį eliminavus naujasis hibridas būtų pranašesnis tiek už sraigtasparnį savo valdymo principu, tiek už droną vertikalios traukos sukūrimo efektyvumo prasme.

Naujasis bepilotis hibridas galėtų gabenti krovinius, o tokiu skrydžio principu veikiantis skraidymo aparatas – tapti puikia susisiekimo priemone, ypač didžiuosiuose pasaulio miestuose, kur dėl transporto kamščių nuvykti į norimą tašką per trumpą laiką yra labai sudėtinga.

Elektrokopterį su studentais kuriantis docentas ketino jį į orą pakelti prieš Naujuosius metus, tačiau užklupusi pandemija sutrukdė darbus laboratorijoje, todėl įgyvendinti savo planą per kelias likusias savaites vargiai bepavyks.



Padės pilotams

Kitas KTU mokslininkų kuriamas projektas, kuriam vadovauja mūsų kraštietis, – automatizuota lėktuvų saugumo sistema, garantuojanti saugų lėktuvo pakilimą. Anot D. Pagodino, kuris pats turi piloto licenciją ir su bendraminčiais yra įsigijęs nuosavą lėktuvą, iki šiol orlaivių įrangos gamintojai didžiausią dėmesį skyrė saugumui skrydžio ir nusileidimo metu. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir sėkmingas lėktuvo pakilimas. Todėl KTU mokslininkai kuria orlaivio traukos kontrolės sistemą, kuri lėktuvo kilimo etape, pirmosiomis lėktuvo įsibėgėjimo sekundėmis, sugebės nustatyti, ar lėktuvas spės pakilti iki baigsis pakilimo takas. D. Pagodino su kolegomis sukurta saugumo sistema sumažintų orlaivių avarijos pakilimo stadijoje tikimybę.


Kaip pasakojo D. Pagodinas, kurti tokią sistemą idėja kilo pačiam pilotuojant lėktuvą. Mat įvairiose situacijose jam ne kartą kilo klausimas, kaip lėktuvo kilimo metu objektyviai įvertinti, ar pakaks kilimo tako ilgio, juo labiau kad sėkmingą pakilimą lemia ir tokie faktoriai, kaip meteorologinės sąlygos, orlaivio masė starto metu, jo variklių trauka ir kt. Visa tai subjektyviai privalo įvertinti pats pilotas. Dėl to, kad pilotas nepajėgia objektyviai įvertinti, ar pakaks kilimo tako ilgio, pasaulyje įvyksta nemažai lėktuvų katastrofų. Kai pasiekiamas toks orlaivio greitis, kad sustabdyti nebeįmanoma, o pakilti neužtenka traukos, katastrofa neišvengiama.

Dėl to D. Pagodinui kilo mintis sukurti prietaisą, kuris pilotui leistų objektyviau vertinti situaciją. Į KTU mokslininkų kuriamą saugumo sistemą pakanka įvesti penkis parametrus: kilimo-tūpimo tako kryptį, ilgį, vėjo kryptį ir stiprumą bei lėktuvo pakilimo greitį. Įvedus šiuos duomenis prietaisas parodo, ar lėktuvui pakilti užteks esamo tako ilgio, taip pat atlieka stebėseną per visą orlaivio įsibėgėjimo laikotarpį bei teikia vizualinę ir garsinę informaciją pilotui. Jei skaičiavimai parodo, kad tako ilgio nepakaks, sistema siunčia garsinį signalą, kad laikas stabdyti lėktuvo kilimą.


Prie šio projekto mokslininkai dirba jau trejus metus ir jį ketina užbaigti kitąmet. Dabar KTU mokslininkų sukurta saugumo sistema jau turi lietuvišką patentą ir yra pateikta paraiška gauti tarptautinį.



Paveldėjo su genais

Su orlaiviais susiję projektai D. Pagodino mokslinėje veikloje atsirado neatsitiktinai, mat aviacija nuo mažumės buvo didžioji jo aistra. Nors vaikystėje gyvendamas Žaliosios kaime Darijus neturėjo galimybių skraidyti ar lankyti su pomėgiu susijusių būrelių, norą pakilti aukščiau debesų, matyt, paveldėjo su genais. Darijaus tėtis buvo sklandytojas, o močiutės brolis – aviacijos konstruktorius, sklandymo pradininkas Lietuvoje Bronius Oškinis. Artimųjų aistrą skraidyti labai palaikė ir Darijaus mama, vietinio medicinos punkto medikė, kuri vos gimusiam sūnui užprenumeravo tuomet leistą žurnalą „Sparnai“.

– Nuo mažumės varčiau šiuos žurnalus ir vis žiūrėdavau į lėktuvų nuotraukas, tad nenuostabu, jog paklaustas visiems sakydavau, kad užaugęs būsiu lakūnu. Tuo kaimo žmonės labai stebėdavosi, – prisiminė D. Pagodinas. – Vėliau pradėjau gaminti lėktuvų modelius, aitvarus, padėdavau dėdei Broniui tverti sklandytuvus.

Visgi baigęs tuometinę Vilkaviškio V. Vitkausko vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija) Darijus pasuko ne į aviaciją, o į Kauno politechnikos institutą (dabar KTU). Jį baigęs vėliau apsigynė daktaro disertaciją ir dabar savo įgytomis elektros ir elektronikos žiniomis dalijasi su studentais.



Suvalkija – iš oro

Tačiau nuo vaikystės kamavusi aistra aviacijai niekur nedingo. Prieš 15 metų D. Pagodinas pats įgijo piloto licenciją ir su dviem bendraminčiais nusipirko keturvietį lėktuvą. Tad labai dažnai juo pakyla ir virš Suvalkijos lygumų, mat vienas iš lėktuvo bendraturčių – taip pat aviacijos aistra degantis vilkaviškietis Juozas Katinas.

– Kai pakylu iš Aleksoto aerouosto, trečdalis mano skrydžių veda į Vilkaviškio kraštą. Dvidešimt minučių – ir aš gimtinėje, – pasakojo D. Pagodinas. – Man labai smagu iš aukštai pasižvalgyti į tas mielas vietas, kur laksčiau vaikystėje, kur prabėgo mokykliniai metai. Be to, tai palanki erdvė skrydžiui – toli nuo oro uostų, tad nėra ribojimų dėl kitų lėktuvų. Vienintelis rūpestis – pasienis. Mat užsisvajojęs per kelias sekundes gali atsidurti Rusijos teritorijoje, ko tikrai nesinorėtų.


Bėda tik ta, kad mūsų rajone nėra oficialiai veikiančių aerodromų, kuriuose būtų galima nusileisti lėktuvams. Teoriškai tam tiktų laukų aikštelės, kuriose anksčiau leisdavosi žemės ūkyje naudoti lėktuvai, tačiau jos nėra sertifikuotos, tad pilotai nelinkę pažeidinėti įstatymų. Todėl apžvelgęs gimtinę iš paukščio skrydžio Darijus sukasi ir skrenda atgal, Kauno link. Visgi Darijus prisipažįsta, kad lankosi ne tik mūsų rajono oro erdvėje, bet ir vaikšto Suvalkijos žeme. Klausučiuose D. Pagodinas turi sodybą, kur leidžia vasaras su dviem sūnumis ir taip pat mūsų kraštiete, iš Kybartų kilusia žmona Aušra.

Mokslininkas neabejoja, kad ateityje su savo studentais sukurs dar ne vieną projektą, susijusį su aviacija.

– Laisvalaikiu analizuoju įvairius skrydžio principus, taip pat galvoju apie tai, kaip juose pritaikyti elektroniką, kokios šiuolaikinės elektronikos, elektrotechnikos galimybės. Čia apsijungia ir mano hobis, ir profesinė veikla, nes reikia abiejų sričių žinių, – kalbėjo D. Pagodinas. – Mano tikslas visada buvo skrydis, todėl ir galvoju, kaip įdomiau, inovatyviau realizuoti skrydžio idėją. Kartais mintys ir naujos idėjos aplanko visai netikėtai. Tikiuosi jas visas įgyvendinti.




Publikuota: 2020-12-07 08:22:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rajono ligoninė siekia išlaikyti Vaikų ligų skyrių
* „Auksinė krivūlė“ pelnyta už solidarumą ir pagalbą valstybei
* Prekės ženklas „Pagaminta Vilkaviškyje“ parodoje sulaukė populiarumo
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas