„Santaka“ / ES padės Lietuvai atsigauti ir tapti pažangesne / Politika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduodamas mažai naudotas puikios būklės Xbox One. 500 Gb diskas, yra kinect kamera, vienas pultelis, HDMI laidas, net 6 žaidimai . Puiki dovana Jums ar Jūsų vaikams. Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2021-01-21 13:08:24



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Politika

Dalinkitės:  



ES padės Lietuvai atsigauti ir tapti pažangesne


Besibaigiant 2020-iesiems ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvoje padaugėjo optimizmo: Europos Sąjungos iš esmės suderintas 750 milijardų eurų dydžio ekonomikos atsigavimo fondas netrukus turėtų pradėti veikti. Vis dėlto pinigai nebus dalinami lengva ranka – šalys ir jų regionai turės pasirengti esminėms reformoms.



Jau per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį Europos lyderiai iškart ėmėsi veikti, kad Bendrija atlaikytų viruso sukeltus išbandymus ir kaip įmanoma greičiau atsitiestų. Antroji pandemijos banga nesumažino ryžto laikytis užsibrėžtų permainų linijos ir siekti ilgalaikių tikslų. Atsigavimo fondas, pavadintas „Naujosios kartos ES“, ir plataus užmojo ateinančių septynerių metų biudžetas rodo, kad Europa yra pasiryžusi keisti savo ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį: padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai.

Europos Parlamento narys Juozas Olekas, priklausantis Socialistų ir demokratų aljansui, pastebi, kad pirmą kartą ES naudos ne tik savo biudžeto lėšas, bet ir skolinsis jų iš tarptautinių rinkų. „Be to, kitaip nei praėjusių krizių metu, pinigai šalims bus suteikiami ne tik paskolų, bet ir subsidijų forma“, – pažymi europarlamentaras. Lietuvos ekonomikos gaivinimui ir reformoms iš ES atsigavimo fondo numatyta apie 5, 4 mlrd. eurų: 2, 4 mlrd. eurų subsidijų ir dar 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Skaičiuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu kartu su ES biudžeto lėšomis Lietuva gali tikėtis investuoti apie 14 mlrd. eurų – maždaug po 2 mlrd. eurų kasmet.


Svarbu tai, kad ES investicijos skiriamos ne tik kamšyti skyles biudžete, bet pirmiausia – keisti pačios ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį, padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai. 37 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytų ES lėšų turės būti skirta aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti, 20 proc. – skaitmeninimui. „Tai, neabejoju, iš esmės pakeis ateities kartų gyvenimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir moksliniams tyrimams, siekiant mūsų veikiančią pramonę paversti ekologiškesne“, – sako J. Olekas.

Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad investicijos veiktų socialinę sritį – mažintų atskirtį, kurtų darbo vietas, padėtų pažeidžiamiausiems žmonėms, kuriems gresia skurdas. Europos Komisija yra ne kartą nurodžiusi, jog socialinė atskirtis yra viena didžiausių struktūrinių Lietuvos problemų. Taigi valstybės ir savivaldos institucijos turės veikti gerokai efektyviau, kad išspręstų įsisenėjusias problemas miestuose ir regionuose.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, jog Europos Sąjunga nėra Maskva ir nurodymų nedalina. „Priešingai nei įsivaizduojama, visi pagrindiniai sprendimai yra palikti valstybėms narėms, kalbant apie regionus – savivaldai. Taigi tik šalies politinė ir ekonominė sistema galiausiai nulems, kas ir kiek gaus naudos“, – akcentuoja Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti A. Maldeikienė.


Politikės teigimu, ilgalaikės mūsų šalies problemos tiesiogiai susijusios su tuo, kad daug visuomenės grupių, pasinaudodamos susiklosčiusiomis normomis ir asmeniniais ryšiais, pasisavindavo itin didelę dalį europinių (ir ne tik) lėšų. Tokiu būdu jos nuolat išlikdavo politinio gyvenimo paviršiuje. A. Maldeikienė viliasi, kad atsigavimo fondo lėšos nebemaitins „bebrų šėryklų“ regionuose ir nenueis vien trinkelėms. „Idealiu variantu investicijos turėtų padėti regionuose sukurti daugiau smulkių ūkių, tarp jų ir ekologinių, taip pat mažų parduotuvių ir kavinių, plėstųsi paslaugų sektorius“, – mano Europos Parlamento narė.

J. Olekas irgi pripažįsta, kad labai daug priklausys nuo mūsų pačių pasirengimo šias gausias lėšas sėkmingai įdarbinti: „Šiuo metu Lietuva turi nedelsdama pristatyti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip bus išleistos prašomos lėšos ir kokie yra mūsų šalies prioritetai. Šis žingsnis yra kertinis siekiant, kad ekonomikos gaivinimui skirtos lėšos Lietuvą ir jos žmones pasiektų nedelsiant.“

Jei Europos Sąjungos sutelktas lėšas panaudosime skaidriai ir efektyviai, mūsų šalis turės istorinę galimybę padaryti didžiulį proveržį modernios klestinčios valstybės link. Tai pajusime visi – ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.




Publikuota: 2020-12-03 12:59:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* COVID-19 laimingus bilietus dalija ne visiems
* Ir per šalčius vandens telkinių ledas gali kelti pavojų
* Gyvulių augintojus gąsdina nauji reikalavimai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko daugiau – džiaugsmo ar rūpesčių – atnešė žiemiški orai?
Aš džiaugiuosi tokia žiema.
Džiaugsmo daugiau negu rūpesčių.
Geriau šilta ir besniegė žiema.
Man tas pats, koks oras.



Kalbos patarimai

Ar vartotini žodžiai „eliminuoti“, „išeliminuoti“?
Eliminuoti yra tarptautinis žodis. Jis reiškia išskirti, išstumti, pašalinti, panaikinti. Kadangi žodis reiškia baigtinį veiksmą, jis vartotinas be priešdėlio iš-.
Kiekvienu konkrečiu atveju verta pagalvoti ir apie lietuviškus žodžio atitikmenis, pvz., Lietuva buvo eliminuota (išstumta, pašalinta) iš Rytų rinkos. Korupcijos galimybė yra visiškai eliminuojama (atmetama).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas