|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Problema
|
|
|
Per keturis mėnesius, kiek galioja naujasis įstatymas, registracijos mokestį sumokėjo net 1300 automobilius paveldėjusių našlių.
LRT nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vyro netekusi ir automobilį savo vardu turėjusi persirašyti moteris negalėjo patikėti, kai už šeimos mašiną, kuria nuolat naudojosi, turėjo pakloti per 300 eurų mokestį. Vilkaviškietei kilo klausimų, ar tikrai tokį įstatymą priėmę jo leidėjai ko nors nesupainiojo.
Nelogiškas mokestis
„Mūsų šeima visada turėjo bendrą automobilį, todėl juo važinėdavo tiek vyras, tiek aš, tiek ir kiti šeimos nariai, – žurnalistams pasakojo moteris. – Todėl kai ištikus nelaimei teko kreiptis į notarus ir visą šeimos turtą persirašyti savo vardu, žinojau, jog tai kainuos. Tačiau net neįtariau, kad didžiausia staigmena manęs laukia „Regitroje“.“
Nuvykusi į VĮ „Regitra“ persirašyti automobilio kaip jo valdytoja, vilkaviškietė išgirdo, kad jai tai kainuos 312 eurų. Pasirodo, tokia automobilio registracijos mokesčio suma susidaro įvertinus jo taršą aplinkai. Kadangi automobilis varomas dyzeliniais degalais ir yra nenaujas, jo išmetamų CO2 dujų kiekis gerokai viršija nustatytą 130 g/km ribą.
„Suprasčiau, jeigu automobilį būtume pardavę kitam valdytojui ar šeima važinėtų keliais automobiliais, – svarstė vilkaviškietė. – Bet imti tokį žvėrišką mokestį, kai iš tiesų jo valdytojas nepasikeitė, automobilis dėl to netapo nei mažiau, nei daugiau taršus – tiesiog nesuvokiama. Manau, kad įstatymų leidėjai turėtų atsižvelgti į tokias situacijas ir daryti išimtį. Juk toks mokestis tikrai nelogiškas, juolab kad viso nekilnojamojo turto perrašymas kainavo mažiau, nei vieno automobilio registracija.“
Vilkaviškietė pasakojo dar išgirdusi perspėjimą, kad jei tapusi laikinąja automobilio valdytoja per metus nespės susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, kas pas notarą dažnam užtrunka mėnesių mėnesiais, registracijos mokestį teks mokėti dar kartą.
Automobilį „Regitroje“ registravusi moteris prisiminė, kai pamačiusi nuostabą jos akyse dokumentus tvarkiusi darbuotoja pasibėdojo, kiek nepatenkintų klientų pykčio jai tenka atlaikyti. Juk ši įstatymo spraga palietė praktiškai visus, netekusius artimųjų ir dėl automobilių perrašymo turėjusius mokėti ne vieną šimtą eurų. O juk dažnai net paties automobilio vertė būna ne ką didesnė už mokestį.
Vilkaviškietė svarstė, kad būtina kreiptis į įstatymų leidėjus, galbūt net neseniai rajono gyventojų išrinktą Seimo narį, kad peržiūrėtų situaciją ir logiškai įvertinę įstatymą teiktų siūlymą daryti išimtis.
Tik administratoriai
Susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus jaunesniosios specialistės Emilijos Bardauskienės. Ji patikino, kad „Regitra“ tėra atsakinga už mokesčio administravimą ir vadovaujasi nuo liepos 1 d. įsigaliojusiu Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymu. Nuo liepos 1 d. registruojant automobilius atliekama papildoma procedūra, t. y. yra nustatomas jų išmetamas CO2 kiekis ir pagal tai apskaičiuojamas registracijos mokesčio dydis.
„Administravimo procesas atsižvelgiant į situaciją yra nuolat tobulinamas ir paprastinamas. Tuo metu kalbant apie mokesčio taikymo apimtis, papildomas išimtis ir pan., šiuos sprendimus gali priimti tik projekto rengėjai ir įstatymų leidėjai.
Kaip numato įstatymas, registracijos mokestį sumokėti reikia registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas. Taip pat visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas. Pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Į šiuos atvejus patenka ir tie, kai yra paveldima transporto priemonė, kadangi už ją atsakingas tampa kitas asmuo“, – aiškino E. Bardauskienė.
Išimtys neliečia
Ji priminė, kad registracijos mokestį moka automobilio valdytojas, o ne jo savininkas. Pastarajam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, o valdytojas yra tas žmogus, kuris faktiškai vairuoja automobilį ir yra atsakingas už jį. Kaip rodo praktika, dažniausiai automobilio savininkas ir valdytojas yra tas pats asmuo, tačiau yra ir tokių atvejų, kuomet jie skiriasi. Vienas iš pavyzdžių – kai transporto priemonė įsigyjama lizingo būdu. Tokiu atveju automobilio savininkas yra bankas ar lizingo bendrovė, o valdytojas – šią transporto priemonę įsigijęs asmuo, kuris su transporto priemone dalyvauja viešajame eisme.
Yra kelios išimtys, kai automobilio registracijos mokestis netaikomas. Jis netaikomas laikinai registruojamoms (iki mėnesio) iš Lietuvos išvežamoms transporto priemonėms, o taip pat ir istoriniams automobiliams, kuriems yra išduoti istoriniai numerio ženklai.
Mokesčio nereikia mokėti ir už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia. Pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.
Tačiau įstatymas nenumato, kad artimųjų netekę ir dėl to automobilį savo vardu priversti persirašyti našliai išimties tvarka nebūtų apmokestinami. Kad ir kaip apmaudu, per keturis mėnesius, kiek veikia naujasis įstatymas, į tokias įstatymo girnas jau pateko 1300 Lietuvos gyventojų. Tai sudarė apie 1, 5 proc. nuo visų mokesčio pritaikymo atvejų. Surinkta mokesčio suma – apie 131, 9 tūkst. eurų (vidutiniškai apie 100 eurų už automobilį). Visas surinktas mokestis pervedamas į valstybės biudžetą.
Inicijuoti pažadėjo Seimo narys
Kadangi Teisingumo ministerija neseniai išplatino pranešimą, jog sieks sumažinti padidėjusius įkainius paveldint ar perleidžiant turtą ir netgi primygtinai siūlys Registrų centrui grąžinti žmonėms permokas, savo skaitytojos skundą nusiuntėme ir Teisingumo ministerijos klerkams, siūlydami inicijuoti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas. Jos komunikacijos specialistai patikino, kad minėtą įstatymą rengė Aplinkos ministerijos specialistai, tad jie turėtų rūpintis įstatymo pataisomis.
Tačiau kreipęsi į Aplinkos ministeriją supratome, kad... nieko nesupratome. Šios ministerijos Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus specialistai pateikė atsakymą, kad Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą inicijavo... ne Aplinkos ministerija.
„Minėtuoju įstatymu nustatyta, kad „mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė „Regitra“, o sumokėtas mokestis grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.
Panašu, kad kadenciją baigianti valdžia pati nebežino, kuriuos įstatymus inicijavo ir kas už juos atsakingas. Belieka tikėtis, kad nueinančiųjų klaidas ištaisys naujos kadencijos Seimas ir Vyriausybė. Redakcija jau kreipėsi į Seimo narį Algirdą Butkevičių, kuris, susipažinęs su situacija, pažadėjo inicijuoti įstatymo pataisą minėtu klausimu.
Vyro netekusi ir automobilį savo vardu turėjusi persirašyti moteris negalėjo patikėti, kai už šeimos mašiną, kuria nuolat naudojosi, turėjo pakloti per 300 eurų mokestį. Vilkaviškietei kilo klausimų, ar tikrai tokį įstatymą priėmę jo leidėjai ko nors nesupainiojo. |
„Mūsų šeima visada turėjo bendrą automobilį, todėl juo važinėdavo tiek vyras, tiek aš, tiek ir kiti šeimos nariai, – žurnalistams pasakojo moteris. – Todėl kai ištikus nelaimei teko kreiptis į notarus ir visą šeimos turtą persirašyti savo vardu, žinojau, jog tai kainuos. Tačiau net neįtariau, kad didžiausia staigmena manęs laukia „Regitroje“.“
Nuvykusi į VĮ „Regitra“ persirašyti automobilio kaip jo valdytoja, vilkaviškietė išgirdo, kad jai tai kainuos 312 eurų. Pasirodo, tokia automobilio registracijos mokesčio suma susidaro įvertinus jo taršą aplinkai. Kadangi automobilis varomas dyzeliniais degalais ir yra nenaujas, jo išmetamų CO2 dujų kiekis gerokai viršija nustatytą 130 g/km ribą.
„Suprasčiau, jeigu automobilį būtume pardavę kitam valdytojui ar šeima važinėtų keliais automobiliais, – svarstė vilkaviškietė. – Bet imti tokį žvėrišką mokestį, kai iš tiesų jo valdytojas nepasikeitė, automobilis dėl to netapo nei mažiau, nei daugiau taršus – tiesiog nesuvokiama. Manau, kad įstatymų leidėjai turėtų atsižvelgti į tokias situacijas ir daryti išimtį. Juk toks mokestis tikrai nelogiškas, juolab kad viso nekilnojamojo turto perrašymas kainavo mažiau, nei vieno automobilio registracija.“
Vilkaviškietė pasakojo dar išgirdusi perspėjimą, kad jei tapusi laikinąja automobilio valdytoja per metus nespės susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, kas pas notarą dažnam užtrunka mėnesių mėnesiais, registracijos mokestį teks mokėti dar kartą.
Automobilį „Regitroje“ registravusi moteris prisiminė, kai pamačiusi nuostabą jos akyse dokumentus tvarkiusi darbuotoja pasibėdojo, kiek nepatenkintų klientų pykčio jai tenka atlaikyti. Juk ši įstatymo spraga palietė praktiškai visus, netekusius artimųjų ir dėl automobilių perrašymo turėjusius mokėti ne vieną šimtą eurų. O juk dažnai net paties automobilio vertė būna ne ką didesnė už mokestį.
Vilkaviškietė svarstė, kad būtina kreiptis į įstatymų leidėjus, galbūt net neseniai rajono gyventojų išrinktą Seimo narį, kad peržiūrėtų situaciją ir logiškai įvertinę įstatymą teiktų siūlymą daryti išimtis.
Susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus jaunesniosios specialistės Emilijos Bardauskienės. Ji patikino, kad „Regitra“ tėra atsakinga už mokesčio administravimą ir vadovaujasi nuo liepos 1 d. įsigaliojusiu Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymu. Nuo liepos 1 d. registruojant automobilius atliekama papildoma procedūra, t. y. yra nustatomas jų išmetamas CO2 kiekis ir pagal tai apskaičiuojamas registracijos mokesčio dydis.
„Administravimo procesas atsižvelgiant į situaciją yra nuolat tobulinamas ir paprastinamas. Tuo metu kalbant apie mokesčio taikymo apimtis, papildomas išimtis ir pan., šiuos sprendimus gali priimti tik projekto rengėjai ir įstatymų leidėjai.
Kaip numato įstatymas, registracijos mokestį sumokėti reikia registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas. Taip pat visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas. Pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Į šiuos atvejus patenka ir tie, kai yra paveldima transporto priemonė, kadangi už ją atsakingas tampa kitas asmuo“, – aiškino E. Bardauskienė.
Ji priminė, kad registracijos mokestį moka automobilio valdytojas, o ne jo savininkas. Pastarajam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, o valdytojas yra tas žmogus, kuris faktiškai vairuoja automobilį ir yra atsakingas už jį. Kaip rodo praktika, dažniausiai automobilio savininkas ir valdytojas yra tas pats asmuo, tačiau yra ir tokių atvejų, kuomet jie skiriasi. Vienas iš pavyzdžių – kai transporto priemonė įsigyjama lizingo būdu. Tokiu atveju automobilio savininkas yra bankas ar lizingo bendrovė, o valdytojas – šią transporto priemonę įsigijęs asmuo, kuris su transporto priemone dalyvauja viešajame eisme.
Yra kelios išimtys, kai automobilio registracijos mokestis netaikomas. Jis netaikomas laikinai registruojamoms (iki mėnesio) iš Lietuvos išvežamoms transporto priemonėms, o taip pat ir istoriniams automobiliams, kuriems yra išduoti istoriniai numerio ženklai.
Mokesčio nereikia mokėti ir už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia. Pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.
Tačiau įstatymas nenumato, kad artimųjų netekę ir dėl to automobilį savo vardu priversti persirašyti našliai išimties tvarka nebūtų apmokestinami. Kad ir kaip apmaudu, per keturis mėnesius, kiek veikia naujasis įstatymas, į tokias įstatymo girnas jau pateko 1300 Lietuvos gyventojų. Tai sudarė apie 1, 5 proc. nuo visų mokesčio pritaikymo atvejų. Surinkta mokesčio suma – apie 131, 9 tūkst. eurų (vidutiniškai apie 100 eurų už automobilį). Visas surinktas mokestis pervedamas į valstybės biudžetą.
Kadangi Teisingumo ministerija neseniai išplatino pranešimą, jog sieks sumažinti padidėjusius įkainius paveldint ar perleidžiant turtą ir netgi primygtinai siūlys Registrų centrui grąžinti žmonėms permokas, savo skaitytojos skundą nusiuntėme ir Teisingumo ministerijos klerkams, siūlydami inicijuoti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas. Jos komunikacijos specialistai patikino, kad minėtą įstatymą rengė Aplinkos ministerijos specialistai, tad jie turėtų rūpintis įstatymo pataisomis.
Tačiau kreipęsi į Aplinkos ministeriją supratome, kad... nieko nesupratome. Šios ministerijos Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus specialistai pateikė atsakymą, kad Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą inicijavo... ne Aplinkos ministerija.
„Minėtuoju įstatymu nustatyta, kad „mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė „Regitra“, o sumokėtas mokestis grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.
Panašu, kad kadenciją baigianti valdžia pati nebežino, kuriuos įstatymus inicijavo ir kas už juos atsakingas. Belieka tikėtis, kad nueinančiųjų klaidas ištaisys naujos kadencijos Seimas ir Vyriausybė. Redakcija jau kreipėsi į Seimo narį Algirdą Butkevičių, kuris, susipažinęs su situacija, pažadėjo inicijuoti įstatymo pataisą minėtu klausimu.
Publikuota: 2020-11-18 08:54:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|