|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kūryba
|
|
|
Renata VITKAUSKIENĖ
Paskelbti pernai išleistų poezijos knygų autoriai, kurie pretenduoja į Salomėjos Nėries literatūrinę premiją, įsteigtą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos. Šį pavasarį pateiktos trijų poečių kandidatūros.
Pretendentės aiškios
Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba vilkaviškiečiams pateikė tris kandidatūras 2020 metų Salomėjos Nėries literatūrinei premijai gauti. Apdovanoti buvo pasiūlytos trys poetės: Aldona Ruseckaitė už eilėraščių knygą „Debesiu“, Enrika Striogaitė už poezijos knygą „Žmonės“ ir Paulina Žemgulytė už rinkinį „Šiaurinio dangaus“. Visos trys knygos išleistos 2019 metais.
Beje, pretenduoti į premiją ir už reikšmingiausius praeitų metų poezijos kūrinius ją gauti gali tik LRS nariai.
Vilkaviškio viešoji biblioteka savo interneto puslapyje www.vilkaviskis.rvb.lt kviečia visuomenę iki balandžio 30 d. balsuoti ir pareikšti nuomonę, kuri pretendentė verčiausia gauti 2020 metų Salomėjos Nėries literatūrinę premiją.
Vienas seniausių festivalio apdovanojimų
Beje, bibliotekininkų viešą kvietimą balsuoti už knygą šiuolaikine literatūra besidomintys vilkaviškiečiai gali laikyti vienu iš pirmųjų „Poezijos pavasario“ festivalio pranašų savame krašte. Apžvelgdami premijos istoriją Vilkaviškio bibliotekininkai rašo, kad „1971 m. įsteigta premija geriausio eilėraščio kaimo tematika autoriui“, o Lietuvos rašytojų sąjunga akcentuoja, jog būtent šita premija yra „vienas seniausių apdovanojimų, teikiamų per „Poezijos pavasario“ festivalį. 1972 metais įsteigta Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkio, buvo teikiama iki 1993 metų, o 2002-aisiais vėl atgaivinta (dabar ją teikia Vilkaviškio rajono savivaldybė).“
Salomėjos Nėries literatūrinė premija – labai nedaug jaunesnė už festivalį „Poezijos pavasaris“, per kurio renginį Vilkaviškyje yra įteikiama laureatui. Kasmetinis festivalis organizuojamas nuo 1965 m., kai buvo minimos poetės Salomėjos Nėries 20-osios mirties metinės. Pirmojo „Poezijos pavasario“ iniciatorius ir laureatas – poetas Justinas Marcinkevičius.
Toks premijos statusas ir ilgametė tradicija, mus, vilkaviškiečius, juolab įpareigoja pasidomėti šiemetinių pretendenčių kūryba ir pareikšti savo nuomonę. Lietuviškos poezijos gerbėjai turi mėnesį laiko apsispręsti, kuriai kandidatei atiduos savo balsą šiemet.
Jautrūs ir fotografiški
Viena iš pretendenčių – Aldona Ruseckaitė, filologė, poetė, prozininkė, muziejininkė. Kaip poetė, A. Ruseckaitė debiutavo 1994 m. gimtojo Prienų krašto moterų poezijos antologijoje. Į Salomėjos Nėries literatūrinę premiją kūrėja pretenduoja knyga „Debesiu“. Joje publikuojama poezija apibūdinama taip: „Jautriuose, regis, ir fotografiškuose eilėraščiuose Aldona Ruseckaitė fiksuoja subtiliausius niuansus – lietuviškojo gamtovaizdžio detales, įvairiausius laikotarpius – nuo vaikystės iki dabarties. Labai svarbi šeimos linija, ryšys su išėjusiais Ten, ypač Broliu, kurio laiškai interpretuojami ir šioje knygoje. Poetė savitai apmąsto gyvenimo ir mirties dualumą, pavaizduoja ryškiaspalvius prisiminimų akimirksnius, pasitelkia garsiąją Jobo istoriją, taip išryškindama žmogiškosios egzistencijos nenuspėjamumą ir laikinumą.“
Girta Saulė irgi svarbi
Poetė Enrika Striogaitė į premiją pretenduoja vertintojams atiduodama knygą „Žmonės“. Tai – trečioji autorės knyga, beje, išleista ji po 14 metų pertraukos. Pristatant akcentuojama, kad „eilėraščiai pasakoja apie visuomenės paribiuose atsidūrusius žmones ir jų gyvenimus, dažniausiai paženklintus neišsipildymo, nenusisekusios meilės, ilgesio, bet gilius ir prasmingus, dėmesingai pastebėtus poetiniu žvilgsniu.“
„Knygą turėjau išleisti dar pavasarį, tačiau niekaip nepasirašė eilėraštis apie girtą Saulę. Rudenį, prieš pat atiduodama knygą į spaustuvę, sutikau ją Laisvės alėjoje – vos bepaeinančią, ryškiai oranžiniu veidu. Buvo aišku, kad knygos ji jau nepamatys. Tiesą sakant, ji nė nenumanė, kad man yra labai svarbi ir – mano knygoje. Kaip ir daugelis kitų“, – yra sakiusi E. Striogaitė, poetė, dokumentinių filmų kūrėja ir žurnalistė.
Apie lietuviškąją tapatybę
„Šiaurinio dangaus“ autorė Paulina Žemgulytė šiame naujausiame poezijos rinkinyje „susitelkia į gamtos motyvus, o tiksliau – į lietuviškąjį peizažą, puoselėja lietuviškąją tapatybę. Poetė subtiliai ir nemoralizuodama parodo, jog kultūrinis tapatumas, šiuo atveju, lietuviškumo savivoka turi ontologinę vertę: gimtoji vieta suaugusi su asmens buvimu. Skausmingos patirtys apmąstomos ramybės kupinu tonu, atsisakant desperacijos ir egzaltacijos, susitaikoma su likimu ir tuo pat metu kreipiamasi į skaitytoją, tarsi raginant pastarąjį su(si)vokti, kodėl „namų“, „gimtinės“ sąvokos turėtų išlikti.“ Iš Klaipėdos krašto kilusi P. Žemgulytė bendradarbiauja su kultūrine spauda, publikuoja eilėraščius vaikams ir suaugusiesiems, rašo recenzijas.
Rinks ir komisija
Gegužės pradžioje Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatę taip pat rinks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (premijos steigėjos) direktoriaus sudaryta penkių narių komisija. Joje paprastai dirba Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, Vilkaviškio viešosios bibliotekos ir rajono literatų atstovai. Kiekvienas komisijos narys jos pirmininkui pateikia savo siūlymą dėl laureato, vėliau balsuojama.
Piniginė premija (600 eurų) ir meno kūrinys (pastaruoju metu tai būna „Aukso vainiku“ įvertinto vilkaviškiečio tautodailininko Zenono Skinkio medžio drožinys) laureatui įteikiami per „Poezijos pavasario“ renginį Vilkaviškyje.
Pirmoji premija – už eilėraštį
Priminsime, kad pirmoji Salomėjos Nėries literatūrinė premija 1972 m. buvo skirta poetui Jonui Strielkūnui už rinkinyje „Vėjas rugiuos“ publikuotą eilėraštį „Lietuvai“. Už eiles „Ir tenai, kur po visų klajonių / Žemėn atsiguls mana galva, / Nerašykit mano vardo, žmonės, / Parašykit, žmonės: L i e t u v a“ premijuotas jų autorius buvo pagerbtas ir tradiciniu ąžuolo lapų vainiku.
Pernai Salomėjos Nėries literatūrinė premija už eilėraščių rinktinę „Purpurinis vakaras“ įteikta mūsų kraštietei poetei Daliai Saukaitytei.
Paskelbti pernai išleistų poezijos knygų autoriai, kurie pretenduoja į Salomėjos Nėries literatūrinę premiją, įsteigtą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos. Šį pavasarį pateiktos trijų poečių kandidatūros. |
Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba vilkaviškiečiams pateikė tris kandidatūras 2020 metų Salomėjos Nėries literatūrinei premijai gauti. Apdovanoti buvo pasiūlytos trys poetės: Aldona Ruseckaitė už eilėraščių knygą „Debesiu“, Enrika Striogaitė už poezijos knygą „Žmonės“ ir Paulina Žemgulytė už rinkinį „Šiaurinio dangaus“. Visos trys knygos išleistos 2019 metais.
Beje, pretenduoti į premiją ir už reikšmingiausius praeitų metų poezijos kūrinius ją gauti gali tik LRS nariai.
Vilkaviškio viešoji biblioteka savo interneto puslapyje www.vilkaviskis.rvb.lt kviečia visuomenę iki balandžio 30 d. balsuoti ir pareikšti nuomonę, kuri pretendentė verčiausia gauti 2020 metų Salomėjos Nėries literatūrinę premiją.
Beje, bibliotekininkų viešą kvietimą balsuoti už knygą šiuolaikine literatūra besidomintys vilkaviškiečiai gali laikyti vienu iš pirmųjų „Poezijos pavasario“ festivalio pranašų savame krašte. Apžvelgdami premijos istoriją Vilkaviškio bibliotekininkai rašo, kad „1971 m. įsteigta premija geriausio eilėraščio kaimo tematika autoriui“, o Lietuvos rašytojų sąjunga akcentuoja, jog būtent šita premija yra „vienas seniausių apdovanojimų, teikiamų per „Poezijos pavasario“ festivalį. 1972 metais įsteigta Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkio, buvo teikiama iki 1993 metų, o 2002-aisiais vėl atgaivinta (dabar ją teikia Vilkaviškio rajono savivaldybė).“
Salomėjos Nėries literatūrinė premija – labai nedaug jaunesnė už festivalį „Poezijos pavasaris“, per kurio renginį Vilkaviškyje yra įteikiama laureatui. Kasmetinis festivalis organizuojamas nuo 1965 m., kai buvo minimos poetės Salomėjos Nėries 20-osios mirties metinės. Pirmojo „Poezijos pavasario“ iniciatorius ir laureatas – poetas Justinas Marcinkevičius.
Toks premijos statusas ir ilgametė tradicija, mus, vilkaviškiečius, juolab įpareigoja pasidomėti šiemetinių pretendenčių kūryba ir pareikšti savo nuomonę. Lietuviškos poezijos gerbėjai turi mėnesį laiko apsispręsti, kuriai kandidatei atiduos savo balsą šiemet.
Viena iš pretendenčių – Aldona Ruseckaitė, filologė, poetė, prozininkė, muziejininkė. Kaip poetė, A. Ruseckaitė debiutavo 1994 m. gimtojo Prienų krašto moterų poezijos antologijoje. Į Salomėjos Nėries literatūrinę premiją kūrėja pretenduoja knyga „Debesiu“. Joje publikuojama poezija apibūdinama taip: „Jautriuose, regis, ir fotografiškuose eilėraščiuose Aldona Ruseckaitė fiksuoja subtiliausius niuansus – lietuviškojo gamtovaizdžio detales, įvairiausius laikotarpius – nuo vaikystės iki dabarties. Labai svarbi šeimos linija, ryšys su išėjusiais Ten, ypač Broliu, kurio laiškai interpretuojami ir šioje knygoje. Poetė savitai apmąsto gyvenimo ir mirties dualumą, pavaizduoja ryškiaspalvius prisiminimų akimirksnius, pasitelkia garsiąją Jobo istoriją, taip išryškindama žmogiškosios egzistencijos nenuspėjamumą ir laikinumą.“
Poetė Enrika Striogaitė į premiją pretenduoja vertintojams atiduodama knygą „Žmonės“. Tai – trečioji autorės knyga, beje, išleista ji po 14 metų pertraukos. Pristatant akcentuojama, kad „eilėraščiai pasakoja apie visuomenės paribiuose atsidūrusius žmones ir jų gyvenimus, dažniausiai paženklintus neišsipildymo, nenusisekusios meilės, ilgesio, bet gilius ir prasmingus, dėmesingai pastebėtus poetiniu žvilgsniu.“
„Knygą turėjau išleisti dar pavasarį, tačiau niekaip nepasirašė eilėraštis apie girtą Saulę. Rudenį, prieš pat atiduodama knygą į spaustuvę, sutikau ją Laisvės alėjoje – vos bepaeinančią, ryškiai oranžiniu veidu. Buvo aišku, kad knygos ji jau nepamatys. Tiesą sakant, ji nė nenumanė, kad man yra labai svarbi ir – mano knygoje. Kaip ir daugelis kitų“, – yra sakiusi E. Striogaitė, poetė, dokumentinių filmų kūrėja ir žurnalistė.
„Šiaurinio dangaus“ autorė Paulina Žemgulytė šiame naujausiame poezijos rinkinyje „susitelkia į gamtos motyvus, o tiksliau – į lietuviškąjį peizažą, puoselėja lietuviškąją tapatybę. Poetė subtiliai ir nemoralizuodama parodo, jog kultūrinis tapatumas, šiuo atveju, lietuviškumo savivoka turi ontologinę vertę: gimtoji vieta suaugusi su asmens buvimu. Skausmingos patirtys apmąstomos ramybės kupinu tonu, atsisakant desperacijos ir egzaltacijos, susitaikoma su likimu ir tuo pat metu kreipiamasi į skaitytoją, tarsi raginant pastarąjį su(si)vokti, kodėl „namų“, „gimtinės“ sąvokos turėtų išlikti.“ Iš Klaipėdos krašto kilusi P. Žemgulytė bendradarbiauja su kultūrine spauda, publikuoja eilėraščius vaikams ir suaugusiesiems, rašo recenzijas.
Gegužės pradžioje Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatę taip pat rinks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (premijos steigėjos) direktoriaus sudaryta penkių narių komisija. Joje paprastai dirba Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, Vilkaviškio viešosios bibliotekos ir rajono literatų atstovai. Kiekvienas komisijos narys jos pirmininkui pateikia savo siūlymą dėl laureato, vėliau balsuojama.
Piniginė premija (600 eurų) ir meno kūrinys (pastaruoju metu tai būna „Aukso vainiku“ įvertinto vilkaviškiečio tautodailininko Zenono Skinkio medžio drožinys) laureatui įteikiami per „Poezijos pavasario“ renginį Vilkaviškyje.
Priminsime, kad pirmoji Salomėjos Nėries literatūrinė premija 1972 m. buvo skirta poetui Jonui Strielkūnui už rinkinyje „Vėjas rugiuos“ publikuotą eilėraštį „Lietuvai“. Už eiles „Ir tenai, kur po visų klajonių / Žemėn atsiguls mana galva, / Nerašykit mano vardo, žmonės, / Parašykit, žmonės: L i e t u v a“ premijuotas jų autorius buvo pagerbtas ir tradiciniu ąžuolo lapų vainiku.
Pernai Salomėjos Nėries literatūrinė premija už eilėraščių rinktinę „Purpurinis vakaras“ įteikta mūsų kraštietei poetei Daliai Saukaitytei.
Publikuota: 2020-04-09 08:18:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|