|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-02-03 16:09
|
|
|
Šis leidinys yra įdomus ir vertingas Bartninkų kraštui neabejingiems žmonėms.
Kristinos AUKSORAITIENĖS nuotr.
Leidinį „Bartninkų seniūnija“ jau sklaido šiam kraštui neabejingi žmonės – dabartiniai gyventojai, taip pat įsikūrusieji kitose vietovėse, tačiau širdyje tebesaugantieji sentimentus.
Gyvu žodžiu knyga buvo pristatyta pačiame miestelyje, bendruomenės namuose. Kultūrinės veiklos vadybininkė Loreta Kelnerienė, istorikas Antanas Žilinskas priminė turiningą vietovės istoriją, iškiliausius Bartninkų krašto žmones, jų indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą.
Nepamiršta ir seniūnijos teritorijoje šiandien gyvuojančių kaimo bendruomenių aktyvi veikla, savo darbais džiuginantys kūrėjai. Puoselėdama istorines ir tautines tradicijas, Bartninkų kaimo bendruomenė yra atvira šiuolaikinėms permainoms, atsakingai priima XXI a. iššūkius, kartu skatina tęsti iškiliausias krašto ūkininkavimo, amatų, kultūros ir švietimo, gyvensenos, etnokultūros tradicijas, stengiasi užtikrinti tam reikalingiausias sąlygas bei galimybes.
Knyga „Bartninkų seniūnija“ – tarsi spalvingas kvietimas susipažinti su kraštu, darbščiausiais jo žmonėmis, dailiai tvarkoma aplinka ir saugoma istorine atmintimi. „Nepravažiuokite pro šalį. Aplankykite Bartninkus!“ – išlydėdami leidinį į žmones kviečia jo rengėjai.
Šiandien spausdiname istoriko A. Žilinsko straipsnį. Bartninkus vadindamas kalvotosios Suvalkijos perlu, autorius visuomenei nori akcentuoti, kad šis kraštas nuo seno ypatingas gamta, istorija, žmonėmis.
Krašto praeitimi domėjosi Jonas Basanavičius
Aistos upės apsuptas, kalvomis ir giraitėmis išpuoštas, senovės istoriniais atminimo ženklais įamžintas Bartninkų miestelis yra tapęs viena patraukliausių Suvalkijos turistinių vietovių. Garbingą praeitį su dabartimi jungia aktyvūs ir iniciatyvūs Bartninkų seniūnijos gyventojai, susibūrę į šešias bendruomenes (Pašeimenių, Bartninkų, Lakštučių, Geisteriškių, Piliakalnių, Vartų).
Šiose vaizdingose, legendomis ir padavimais garsėjusiose apylinkėse gimęs tautos patriarchu įvardytas dr. Jonas Basanavičius rašė, kad šito krašto gamtovaizdį yra suformavęs paskutinysis ledynmetis ir „šis kalnuotas kraštas tęsiasi net iki Mozūrijos, nemenkai dar ir mažais, ir dideliais ežerais apklotas, <...> dar diktomis giriomis apžėlęs, upėmis ir upeliais išbraižytas, ir vietomis labai dailus“.
Pirmieji gyventojai vertėsi drevine bitininkyste – kopinėjo medų iš miško medžių drevių. Rusiškai drevė vadinta борть, o žmonės, užsiiminėję šiuo verslu, slavų kalbose vadinti бортники (drevininkai).
Pasak J. Basanavičiaus, „jau kryžiuočių laikais, XIII–XIV a. šimtmetyje, šis kalnuotasis kraštas turėjo būti tirštai apgyventas“. Tai patvirtina ir Piliakalnių piliakalnio tyrinėjimai. „Tokiame dailiame kalnuotame krašte su daugybe dar „kryžiokiškų“ tradicijų aš esu gimęs ir užaugęs, ir ši aplinkybė, be abejo, nemenką į mano dvasią įtekmę turėjo“, – rašė J. Basanavičius.
XIII–XIV a. kraštą nuteriojo kryžiuočių puldinėjimai. Ištuštėjusios gyvenvietės apaugo miškais ir tik XVI a. pradžioje galima surasti pirmąsias užuominas apie Bartninkų apgyvendinimą, vardo ir verslų kilmę.
J. Basanavičius teigia, kad Bartninkai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1540 m., kai pastatyta pirmoji bažnyčia, buvusi kaip Alytaus bažnyčios filija.
Tad Bartninkai savo istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai buvo tapę didžiojo LDK kunigaikščio iždo žeme. Rašytiniai šaltiniai mini 1549 metus – tuomet bartninkiečiai tiekdavo medų ir vašką kunigaikščiui. Esą Bartninkų medus buvo tiekiamas ne tik LDK kunigaikščiui, bet ir Lenkijos karaliui, Kryžiuočių ordino magistrui bei Vokietijos imperatoriui, pasiekdavo net Gdanską.
Iš XVI a. G. Valavičiaus Lietuvos girių aprašymo yra žinoma, kad Bartninkai buvę Alytaus girioje.
XVIII a. Bartninkai prilyginti miestui greta Gardino ir kitų vietovių, kurios įėjo į LDK iždininko, keturių ekonomijų valdytojo Antano Tyzenhauzo valdas. Miestelis priklausė Alytaus ekonomijai. Pasak J. Basanavičiaus, A. Tyzenhauzas Bartninkų krašte sustiprino baudžiavinius santykius ir steigė dvarus: Bartninkų, Vilkabalių, Vaitkabalių, Vinkšnupio, Piliakalnių. Pačiame miestelyje įkurtos baudžiavinės manufaktūros – gelumbės audimo, geležies lydymo, vinių gamybos, pastatyta Aistos upės užtvanka.
Senieji bažnyčios griuvėsiai – traukos objektas
Atvykę į Bartninkus turistai bei miestelio svečiai mėgsta lankyti senosios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Šią vietą pamėgo ir įvairių švenčių dalyviai, čia lankosi jaunavedžiai, dailininkai, poetai, vyksta klasikinės muzikos vakarai. Kai kurie turistai bažnyčios griuvėsius prilygina matytiems Škotijos kraštovaizdžiuose.
Bažnyčios statybos ištakos siekia 1663 metus, kai Navininkų vaitas Jokūbas Žytovičius dovanojo valaką žemės naujos katalikų šventovės statybai. 1783 m. buvo įkurta Bartninkų parapija. Bažnyčia baigta statyti 1790 m. Joje ilgai kunigavo lenkų kilmės dvasininkai, visai nesirūpinę lietuvybe.
Nuo 1838 m. klebonu paskirtas lietuvis kunigas Jonas Burdulis garsėjo pamaldumu, labdaringumu, lietuviškais pamokslais, mokė vaikus lietuviško rašto. Jis pakrikštijęs ir Joną Basanavičių. Prie senosios bažnyčios griuvėsių šiam iškiliam kunigui pastatytas paminklas. Jo statyba rūpinosi dabartinis Bartninkų parapijos klebonas A. Dvareckas, gražiai atnaujinęs medinės bažnyčios pastatą bei jo vidų.
XIX a. antroje pusėje Bartninkų bažnyčios vikaras kunigas Simonas Norkus išgarsėjo kaip vertėjas, poetas, draudžiamos spaudos platintojas ir bendradarbis, aušrininkas. Iš lenkų kalbos išvertė L. Kondratavičiaus poemą „Margiris“. Kun. S. Norkus dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Nuo 1881 m. tapo Punsko parapijos klebonu, ten baigė statyti bažnyčią, įsteigė kapines, kuriose yra palaidotas.
1915–1931 m. Bartninkuose klebonavo praeityje žinomas knygnešys, kunigas J. Šmulkštys.
Lemta saugoti atmintį
Bartninkai suklestėjo atkūrus Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės metais miestelis tapo valsčiaus centru. Vystėsi verslai, veikė penkios privačios krautuvės, kooperatyvas „Žiedas“, vaistinė, du restoranai, vilnų karšykla, aliejinė. Įkurta policijos nuovada, atidarytas paštas. Pradėti rengti prekymečiai. Bartninkai tapo vienu gražiausių miestelių Vilkaviškio apskrityje.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Bartninkai tapo seniūnijos centru. Seniūno Petro Čirvinsko dėka miestelis ir jo apylinkės išgražėjo, pasipuošė naujais istorinio atminimo ženklais, buvo rengiamos tautinės šventės. Nauju kultūros židiniu tapo Ožkabalių kaime atkurta dr. J. Basanavičiaus gimtinė ir šalia jos pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
1989 m. pradėtas sodinti ąžuolynas įamžino svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir tapo viena lankomiausių Vilkaviškio rajono vietų. Čia pasodintos ir auga Vasario 16-osios, Kovo 11-osios signatarų, dr. J. Basanavičiaus premijos laureatų, knygnešių ir kitus istorinius įvykius ar asmenybes įprasminančios giraitės. Aukštyn stiebiasi Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė, kurioje savuosius ąžuolus pasodino visų šalies regionų žmonės.
Svarbiausioje ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą 1997 m. įrengtas aukuras su baltiškais ženklais, su J. Basanavičiaus gimimo ir mirties datomis. Ant šio kalno taip pat auga Lietuvos prezidentų ąžuolai.
Kovų su kryžiuočiais laikus mena XII–XIV a. Piliakalnių piliakalnis, apjuostas Aistos upelio ir papilio, J. Basanavičiaus Margirio pilimi įvardytas.
Netoli ir Vinkšnupių totorių kapinės su išlikusiais paminklais bei įrašais arabų, lenkų kalbomis. Greta – įvairiomis istorijomis ir legendomis apipintos Vinkšnupių, Piliakalnių, Rasių dvarų sodybvietės.
Asmenybės ir vietovės
Bartninkų kraštas Lietuvos istorijai ir kultūrai davė daug žymių asmenybių.
Carinės priespaudos metais čia veikė lietuviškos spaudos platintojų, knygnešių tinklas. Knygnešys Juozas Bulvičius įkūrė „Sietyno“, slaptos knygnešių draugijos, skyrius Bartninkuose ir Gražiškiuose, pats dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Jo šeimoje užaugo du Lietuvos patriotai – lakūnai Albinas ir Vytautas Bulvičiai.
Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo majoras Vytautas Bulvičius – vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabo kūrėjų, kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jam talkino iš Bartninkų kilęs Mykolas Naujokaitis, LAF ryšininkas, apdovanotas Vyčio ordino Komandoro kryžiumi.
Ožkabalių kaime 1851 m. lapkričio 23 d. gimė ir augo Lietuvos patriarchas, mokslininkas, tautosakos rinkėjas, „Aušros“ redaktorius, Vasario 16-osios akto signataras dr. J. Basanavičius. Šis kaimas įėjo ir į Lietuvos tautosakos istoriją. Jame užrašyta per 400 dainų ir 200 pasakų, mįslių, burtų. Tautosakos rinkinį „Ožkabalių dainos“ parengė J. Basanavičius, o pirmą kartą išleido JAV lietuviai.
Šiandien Ožkabalių kaimą garsina atstatyta Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
Žymūs Bartninkų krašto žmonės:
prozininkas, poetas Albinas Baranauskas,
poetas, kunigas Venancijus Ališas (Aleksandras Arminas),
dailininkas, kunigas Pijus Brazauskas,
dramaturgas Pijus Mičiulis,
prozininkė, ilgametė JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorė Danutė Brazytė-Bindokienė,
poetas Vytautas Eidukaitis,
poetė Liuda Gelgotaitė-Puniškienė,
Lietuvos teatro ir kino aktorė Elvyra Žebertavičiūtė,
Lietuvos kino pradininkas, aktorius Stasys Narijauskas,
poetas, dailininkas Juozas Šalčiūnas,
tautodailininkas, ilgametis Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas,
gydytojas, trumpabangininkas, fotografas, sąjūdietis Vidmantas Mickevičius.
Lankytinos vietos:
Jono Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Ožkabalių k.,
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabalių k.,
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Bartninkuose,
Lietuvos savanorių atminimo akmuo,
karo lakūnų J. Vidūno ir J. Vilkaičio žuvimo atminimo paminklas,
paminklas kunigui, švietėjui Jonui Burduliui Bartninkų bažnyčios šventoriuje,
paminklas nukankintiems kunigams V. Balsiui, J. Dabrilai, J. Petrikai atminti Budavonės miške,
Vinkšnupių totorių kapinės,
Piliakalnių piliakalnis,
1863 m. sukilimo dalyvių brolių Zbžežinskių kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse,
Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse,
kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui atminti.
Leidinį „Bartninkų seniūnija“ jau sklaido šiam kraštui neabejingi žmonės – dabartiniai gyventojai, taip pat įsikūrusieji kitose vietovėse, tačiau širdyje tebesaugantieji sentimentus. |
Gyvu žodžiu knyga buvo pristatyta pačiame miestelyje, bendruomenės namuose. Kultūrinės veiklos vadybininkė Loreta Kelnerienė, istorikas Antanas Žilinskas priminė turiningą vietovės istoriją, iškiliausius Bartninkų krašto žmones, jų indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą.
Nepamiršta ir seniūnijos teritorijoje šiandien gyvuojančių kaimo bendruomenių aktyvi veikla, savo darbais džiuginantys kūrėjai. Puoselėdama istorines ir tautines tradicijas, Bartninkų kaimo bendruomenė yra atvira šiuolaikinėms permainoms, atsakingai priima XXI a. iššūkius, kartu skatina tęsti iškiliausias krašto ūkininkavimo, amatų, kultūros ir švietimo, gyvensenos, etnokultūros tradicijas, stengiasi užtikrinti tam reikalingiausias sąlygas bei galimybes.
Knyga „Bartninkų seniūnija“ – tarsi spalvingas kvietimas susipažinti su kraštu, darbščiausiais jo žmonėmis, dailiai tvarkoma aplinka ir saugoma istorine atmintimi. „Nepravažiuokite pro šalį. Aplankykite Bartninkus!“ – išlydėdami leidinį į žmones kviečia jo rengėjai.
Šiandien spausdiname istoriko A. Žilinsko straipsnį. Bartninkus vadindamas kalvotosios Suvalkijos perlu, autorius visuomenei nori akcentuoti, kad šis kraštas nuo seno ypatingas gamta, istorija, žmonėmis.
Krašto praeitimi domėjosi Jonas Basanavičius
Aistos upės apsuptas, kalvomis ir giraitėmis išpuoštas, senovės istoriniais atminimo ženklais įamžintas Bartninkų miestelis yra tapęs viena patraukliausių Suvalkijos turistinių vietovių. Garbingą praeitį su dabartimi jungia aktyvūs ir iniciatyvūs Bartninkų seniūnijos gyventojai, susibūrę į šešias bendruomenes (Pašeimenių, Bartninkų, Lakštučių, Geisteriškių, Piliakalnių, Vartų).
Šiose vaizdingose, legendomis ir padavimais garsėjusiose apylinkėse gimęs tautos patriarchu įvardytas dr. Jonas Basanavičius rašė, kad šito krašto gamtovaizdį yra suformavęs paskutinysis ledynmetis ir „šis kalnuotas kraštas tęsiasi net iki Mozūrijos, nemenkai dar ir mažais, ir dideliais ežerais apklotas, <...> dar diktomis giriomis apžėlęs, upėmis ir upeliais išbraižytas, ir vietomis labai dailus“.
Pirmieji gyventojai vertėsi drevine bitininkyste – kopinėjo medų iš miško medžių drevių. Rusiškai drevė vadinta борть, o žmonės, užsiiminėję šiuo verslu, slavų kalbose vadinti бортники (drevininkai).
Pasak J. Basanavičiaus, „jau kryžiuočių laikais, XIII–XIV a. šimtmetyje, šis kalnuotasis kraštas turėjo būti tirštai apgyventas“. Tai patvirtina ir Piliakalnių piliakalnio tyrinėjimai. „Tokiame dailiame kalnuotame krašte su daugybe dar „kryžiokiškų“ tradicijų aš esu gimęs ir užaugęs, ir ši aplinkybė, be abejo, nemenką į mano dvasią įtekmę turėjo“, – rašė J. Basanavičius.
XIII–XIV a. kraštą nuteriojo kryžiuočių puldinėjimai. Ištuštėjusios gyvenvietės apaugo miškais ir tik XVI a. pradžioje galima surasti pirmąsias užuominas apie Bartninkų apgyvendinimą, vardo ir verslų kilmę.
J. Basanavičius teigia, kad Bartninkai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1540 m., kai pastatyta pirmoji bažnyčia, buvusi kaip Alytaus bažnyčios filija.
Tad Bartninkai savo istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai buvo tapę didžiojo LDK kunigaikščio iždo žeme. Rašytiniai šaltiniai mini 1549 metus – tuomet bartninkiečiai tiekdavo medų ir vašką kunigaikščiui. Esą Bartninkų medus buvo tiekiamas ne tik LDK kunigaikščiui, bet ir Lenkijos karaliui, Kryžiuočių ordino magistrui bei Vokietijos imperatoriui, pasiekdavo net Gdanską.
Iš XVI a. G. Valavičiaus Lietuvos girių aprašymo yra žinoma, kad Bartninkai buvę Alytaus girioje.
XVIII a. Bartninkai prilyginti miestui greta Gardino ir kitų vietovių, kurios įėjo į LDK iždininko, keturių ekonomijų valdytojo Antano Tyzenhauzo valdas. Miestelis priklausė Alytaus ekonomijai. Pasak J. Basanavičiaus, A. Tyzenhauzas Bartninkų krašte sustiprino baudžiavinius santykius ir steigė dvarus: Bartninkų, Vilkabalių, Vaitkabalių, Vinkšnupio, Piliakalnių. Pačiame miestelyje įkurtos baudžiavinės manufaktūros – gelumbės audimo, geležies lydymo, vinių gamybos, pastatyta Aistos upės užtvanka.
Senieji bažnyčios griuvėsiai – traukos objektas
Atvykę į Bartninkus turistai bei miestelio svečiai mėgsta lankyti senosios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Šią vietą pamėgo ir įvairių švenčių dalyviai, čia lankosi jaunavedžiai, dailininkai, poetai, vyksta klasikinės muzikos vakarai. Kai kurie turistai bažnyčios griuvėsius prilygina matytiems Škotijos kraštovaizdžiuose.
Bažnyčios statybos ištakos siekia 1663 metus, kai Navininkų vaitas Jokūbas Žytovičius dovanojo valaką žemės naujos katalikų šventovės statybai. 1783 m. buvo įkurta Bartninkų parapija. Bažnyčia baigta statyti 1790 m. Joje ilgai kunigavo lenkų kilmės dvasininkai, visai nesirūpinę lietuvybe.
Nuo 1838 m. klebonu paskirtas lietuvis kunigas Jonas Burdulis garsėjo pamaldumu, labdaringumu, lietuviškais pamokslais, mokė vaikus lietuviško rašto. Jis pakrikštijęs ir Joną Basanavičių. Prie senosios bažnyčios griuvėsių šiam iškiliam kunigui pastatytas paminklas. Jo statyba rūpinosi dabartinis Bartninkų parapijos klebonas A. Dvareckas, gražiai atnaujinęs medinės bažnyčios pastatą bei jo vidų.
XIX a. antroje pusėje Bartninkų bažnyčios vikaras kunigas Simonas Norkus išgarsėjo kaip vertėjas, poetas, draudžiamos spaudos platintojas ir bendradarbis, aušrininkas. Iš lenkų kalbos išvertė L. Kondratavičiaus poemą „Margiris“. Kun. S. Norkus dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Nuo 1881 m. tapo Punsko parapijos klebonu, ten baigė statyti bažnyčią, įsteigė kapines, kuriose yra palaidotas.
1915–1931 m. Bartninkuose klebonavo praeityje žinomas knygnešys, kunigas J. Šmulkštys.
Lemta saugoti atmintį
Bartninkai suklestėjo atkūrus Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės metais miestelis tapo valsčiaus centru. Vystėsi verslai, veikė penkios privačios krautuvės, kooperatyvas „Žiedas“, vaistinė, du restoranai, vilnų karšykla, aliejinė. Įkurta policijos nuovada, atidarytas paštas. Pradėti rengti prekymečiai. Bartninkai tapo vienu gražiausių miestelių Vilkaviškio apskrityje.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Bartninkai tapo seniūnijos centru. Seniūno Petro Čirvinsko dėka miestelis ir jo apylinkės išgražėjo, pasipuošė naujais istorinio atminimo ženklais, buvo rengiamos tautinės šventės. Nauju kultūros židiniu tapo Ožkabalių kaime atkurta dr. J. Basanavičiaus gimtinė ir šalia jos pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
1989 m. pradėtas sodinti ąžuolynas įamžino svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir tapo viena lankomiausių Vilkaviškio rajono vietų. Čia pasodintos ir auga Vasario 16-osios, Kovo 11-osios signatarų, dr. J. Basanavičiaus premijos laureatų, knygnešių ir kitus istorinius įvykius ar asmenybes įprasminančios giraitės. Aukštyn stiebiasi Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė, kurioje savuosius ąžuolus pasodino visų šalies regionų žmonės.
Svarbiausioje ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą 1997 m. įrengtas aukuras su baltiškais ženklais, su J. Basanavičiaus gimimo ir mirties datomis. Ant šio kalno taip pat auga Lietuvos prezidentų ąžuolai.
Kovų su kryžiuočiais laikus mena XII–XIV a. Piliakalnių piliakalnis, apjuostas Aistos upelio ir papilio, J. Basanavičiaus Margirio pilimi įvardytas.
Netoli ir Vinkšnupių totorių kapinės su išlikusiais paminklais bei įrašais arabų, lenkų kalbomis. Greta – įvairiomis istorijomis ir legendomis apipintos Vinkšnupių, Piliakalnių, Rasių dvarų sodybvietės.
Asmenybės ir vietovės
Bartninkų kraštas Lietuvos istorijai ir kultūrai davė daug žymių asmenybių.
Carinės priespaudos metais čia veikė lietuviškos spaudos platintojų, knygnešių tinklas. Knygnešys Juozas Bulvičius įkūrė „Sietyno“, slaptos knygnešių draugijos, skyrius Bartninkuose ir Gražiškiuose, pats dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Jo šeimoje užaugo du Lietuvos patriotai – lakūnai Albinas ir Vytautas Bulvičiai.
Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo majoras Vytautas Bulvičius – vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabo kūrėjų, kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jam talkino iš Bartninkų kilęs Mykolas Naujokaitis, LAF ryšininkas, apdovanotas Vyčio ordino Komandoro kryžiumi.
Ožkabalių kaime 1851 m. lapkričio 23 d. gimė ir augo Lietuvos patriarchas, mokslininkas, tautosakos rinkėjas, „Aušros“ redaktorius, Vasario 16-osios akto signataras dr. J. Basanavičius. Šis kaimas įėjo ir į Lietuvos tautosakos istoriją. Jame užrašyta per 400 dainų ir 200 pasakų, mįslių, burtų. Tautosakos rinkinį „Ožkabalių dainos“ parengė J. Basanavičius, o pirmą kartą išleido JAV lietuviai.
Šiandien Ožkabalių kaimą garsina atstatyta Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
Žymūs Bartninkų krašto žmonės:
prozininkas, poetas Albinas Baranauskas,
poetas, kunigas Venancijus Ališas (Aleksandras Arminas),
dailininkas, kunigas Pijus Brazauskas,
dramaturgas Pijus Mičiulis,
prozininkė, ilgametė JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorė Danutė Brazytė-Bindokienė,
poetas Vytautas Eidukaitis,
poetė Liuda Gelgotaitė-Puniškienė,
Lietuvos teatro ir kino aktorė Elvyra Žebertavičiūtė,
Lietuvos kino pradininkas, aktorius Stasys Narijauskas,
poetas, dailininkas Juozas Šalčiūnas,
tautodailininkas, ilgametis Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas,
gydytojas, trumpabangininkas, fotografas, sąjūdietis Vidmantas Mickevičius.
Lankytinos vietos:
Jono Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Ožkabalių k.,
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabalių k.,
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Bartninkuose,
Lietuvos savanorių atminimo akmuo,
karo lakūnų J. Vidūno ir J. Vilkaičio žuvimo atminimo paminklas,
paminklas kunigui, švietėjui Jonui Burduliui Bartninkų bažnyčios šventoriuje,
paminklas nukankintiems kunigams V. Balsiui, J. Dabrilai, J. Petrikai atminti Budavonės miške,
Vinkšnupių totorių kapinės,
Piliakalnių piliakalnis,
1863 m. sukilimo dalyvių brolių Zbžežinskių kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse,
Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse,
kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui atminti.
Publikuota: 2020-02-03 16:09:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|