|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Savarankiškai dirbantieji gyvena kitokiu ritmu nei etatiniai darbuotojai, nes neturi pastovių mėnesio pajamų ir visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Investavimo ekspertai teigia, kad šie žmonės irgi gali viską susiplanuoti taip, kad sulaukę pensinio amžiaus neatsidurtų prastesnėje situacijoje, palyginti su etatiniais darbuotojais.
Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai – lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, numojant ranka į finansinę discipliną ne tik menininkui, bet ir šiuo metu gerai uždirbančiam IT specialistui ateityje gali kilti rimtų finansinių iššūkių.
„Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kai 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, kurias sudaro pirkiniai bei pramogos, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui. Gaunant nepastovias pajamas itin svarbu kaupti lėšas ateičiai, nes tik taip galima užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje“, – sako asociacijos vadovas.
Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir kaupia „Sodros“ pensijai, kurią sudaro bendroji pensijos dalis, daugiausiai priklausanti nuo sukaupto stažo, bei individualioji pensijos dalis, daugiausia priklausanti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.
Dabar Lietuvos pensininkų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudaro vos 344 eurus per mėnesį, o sukaupus būtinąjį 31 metų darbo stažą galima maksimali bendrosios pensijos dalis šiuo metu siekia vos 164, 59 euro. Tam, kad sukauptų vienus stažo metus, dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą turi per metus uždirbti 10 571 eurą neatskaičiavus mokesčių, arba apie 742 eurus per mėnesį atskaičiavus mokesčius.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Vieno apskaitos vieneto vertė 2019 m. yra 3, 52 euro. Vadinasi, tam būtina per metus uždirbti 21 642 neatskaičius mokesčių, arba apytiksliai 1519 eurų „į rankas“ per mėnesį.
Užsiimantiesiems individualia veikla verta pasinaudoti galimybe mokėti įmokas į II pakopos pensijų fondus ir sudaryti gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų sutartis – jiems galios toks pats valstybės skatinimas ir pajamų mokesčio lengvatos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
„Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė į asmeninę pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį papildomai perveda 16, 4 euro: tai beveik 200 eurų per metus, o per 25 metus net 10 tūkst. eurų. Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, – teigia Š. Ruzgys.
Pensijų įmokas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis „Sodrai“ reikia sumokėti už visus veiklos metus iki kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau jas galima įmokėti ir avansu už pasirinktą mėnesį, tai deklaruojant „Sodrai“.
Gintarė SAULYTĖ-ŠULGAT
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovė
Savarankiškai dirbantieji gyvena kitokiu ritmu nei etatiniai darbuotojai, nes neturi pastovių mėnesio pajamų ir visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Investavimo ekspertai teigia, kad šie žmonės irgi gali viską susiplanuoti taip, kad sulaukę pensinio amžiaus neatsidurtų prastesnėje situacijoje, palyginti su etatiniais darbuotojais. |
Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai – lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, numojant ranka į finansinę discipliną ne tik menininkui, bet ir šiuo metu gerai uždirbančiam IT specialistui ateityje gali kilti rimtų finansinių iššūkių.
„Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kai 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, kurias sudaro pirkiniai bei pramogos, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui. Gaunant nepastovias pajamas itin svarbu kaupti lėšas ateičiai, nes tik taip galima užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje“, – sako asociacijos vadovas.
Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir kaupia „Sodros“ pensijai, kurią sudaro bendroji pensijos dalis, daugiausiai priklausanti nuo sukaupto stažo, bei individualioji pensijos dalis, daugiausia priklausanti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.
Dabar Lietuvos pensininkų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudaro vos 344 eurus per mėnesį, o sukaupus būtinąjį 31 metų darbo stažą galima maksimali bendrosios pensijos dalis šiuo metu siekia vos 164, 59 euro. Tam, kad sukauptų vienus stažo metus, dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą turi per metus uždirbti 10 571 eurą neatskaičiavus mokesčių, arba apie 742 eurus per mėnesį atskaičiavus mokesčius.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Vieno apskaitos vieneto vertė 2019 m. yra 3, 52 euro. Vadinasi, tam būtina per metus uždirbti 21 642 neatskaičius mokesčių, arba apytiksliai 1519 eurų „į rankas“ per mėnesį.
Užsiimantiesiems individualia veikla verta pasinaudoti galimybe mokėti įmokas į II pakopos pensijų fondus ir sudaryti gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų sutartis – jiems galios toks pats valstybės skatinimas ir pajamų mokesčio lengvatos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
„Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė į asmeninę pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį papildomai perveda 16, 4 euro: tai beveik 200 eurų per metus, o per 25 metus net 10 tūkst. eurų. Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, – teigia Š. Ruzgys.
Pensijų įmokas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis „Sodrai“ reikia sumokėti už visus veiklos metus iki kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau jas galima įmokėti ir avansu už pasirinktą mėnesį, tai deklaruojant „Sodrai“.
Gintarė SAULYTĖ-ŠULGAT
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovė
Publikuota: 2020-01-30 10:47:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|