|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Jungtinėse Valstijose apie 80 proc. netinkamos eksploatuoti transporto priemonės yra perdirbama. Kodėl automobilių atliekų perdirbimas antrinėje rinkoje yra toks svarbus ir kaip sekasi Lietuvai?
Kaip 2018 metais Lietuvai sekėsi tvarkyti senus automobilius duomenų kol kas nėra. Naujausiais Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvoje surinktų ir po pavojingų medžiagų apdorojimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių skaičius sudarė beveik 31, 2 tūkst. tonų, iš jų 30 tūkst. tonų buvo apdorota (paruošta naudoti ar šalinti).
„Šie duomenys vis tik neatspindi, kiek ir kokių automobilių detalių pakartotinai Lietuvoje panaudojama bei kiek jų perdirbama. Tačiau automobilių perdirbėjų veikla neabejotinai sukuria vertės tiek dėl pakartotinio transporto priemonės dalių naudojimo, tiek dėl jų perdirbimo, taupomų išteklių, poveikio aplinkai, mokamų mokesčių ar sukurtų darbo vietų“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios turi laikytis ir Lietuva, 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
„ES direktyva Lietuvoje įgyvendinama tik ta dalimi (ji sudaro mažiau nei 50 proc.), kurią finansuoja legalūs transporto priemonių importuotojai. Ištraukus verslą iš šešėlio padėtis būtų žymiai geresnė. Tačiau teigiama yra tai, kad pareigas vykdantys transporto priemonių importuotojai per gamintojų ir importuotojų asociacijas sudarė gyventojams sąlygas nemokamai pristatyti ir atiduoti automobilius sutvarkymui“, – teigia V. Jankoit.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė sako, kad automobilių bei jų dalių gamintojai ir importuotojai finansuoja automobilių ir jų dalių (apmokestinamųjų gaminių (padangų, filtrų, amortizatorių), akumuliatorių ir kt.) atliekų surinkimą ir tvarkymą.
„Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu. Ardytojai turi prievolę pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui transporto priemonės būtų tinkamai apdorotos, autoservisai – kad senos automobilių detalės patektų pas atliekų tvarkytojus. Teisės aktai draudžia gyventojams patiems užsiimti automobilių ardymo veikla. Keičiantys detales į naujas netinkamas naudojimui turi atiduoti transporto priemonių atliekų tvarkytojams“, – teigia V. Masalienė.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė primena, kad už kai kurių automobilio atliekų pridavimą, pavyzdžiui, akumuliatorių ar metalų, jų turėtojui sumokama. Automobilio atliekų tvarkytojų sąrašą ir atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt, o kilus klausimams kreiptis į bendrovę ( www.atc.lt ) tel. 8-5 206 0900 arba el. paštu info@atc.lt. 2017 metais Lietuvoje surinktų ir po pavojingų medžiagų apdorojimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių skaičius sudarė beveik 31,2 tūkst. tonų.
Kokia padėtis yra Jungtinėse Valstijose?
Jungtinėse Valstijose (JAV) automobilių perdirbimo pramonė yra 16-oje vietoje pagal indėlį (25 mlrd. JAV dolerių) į bendrąjį šalies vidaus produktą. Kasmet perdirbama apie 27 mln. netinkamų naudojimui transporto priemonių, iš kurių gaunama daugiau kaip 25 mln. tonų įvairių medžiagų. Iš viso perdirbama apie 80 proc. transporto priemonės (pagal svorį), tačiau likę 20 proc. medžiagų (juodųjų ir spalvotųjų metalų gabalai, pašluostės, stiklas, audinys, kartonas, guma ir plastikas) neperdirbama.
Automobilių perdirbimo pramonė JAV ir Kanadoje kiekvienais metais tiekia pakankamai plieno maždaug 13 mln. naujų transporto priemonių gamybai. Mat iš senų transporto priemonių per metus išgaunama daugiau kaip 14 mln. tonų perdirbto plieno. Skelbiama, kad vidutiniškai maždaug 25 proc. automobilio kėbulo yra pagaminta iš perdirbto plieno.
Šiaurės Amerikos automobilių perdirbėjai patiekia apie 40 proc. juodųjų metalų laužo krosnims ir lydykloms visoje JAV. Panaudojama ir perdirbama maždaug 90 proc. transporto priemonės aliuminio. Automobilių akumuliatorių perdirbimo lygis, kaip ir Europoje, siekia maždaug 98-99 procentus.
Be to, per metus sutaupoma apie 85 mln. barelių naftos. Anot portalo www.thebalancesmb.com, kasmet pavojingų skysčių ir alyvų kiekis, kurį saugiai apdoroja JAV automobilių perdirbėjai, prilygsta 8 naftos tanklaivio „Exxon Valdez“ katastrofoms. 1989 metais tanklaiviui užplaukus ant uolų į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos – tai vienas didžiausių naftos išsiliejimų pasaulyje.
Yra ir daugiau naudos. JAV automobilių perdirbėjai mažmeniniams ir didmeniniams klientams tiekia naudotas kokybiškas automobilių dalis, kurių kaina yra 20-80 proc. mažesnės nei analogiškos naujos automobilių dalys. Perdirbtos automobilių padangos panaudojamos batams ir keliams tiesti. Vis labiau populiarėja automobilių priekinių stiklų perdirbimas.
Iš viso automobilių perdirbimo sektoriuje JAV dirba apie 100 tūkst. žmonių, dauguma automobilių perdirbėjų yra mažos įmonės, turinčios apie 10 darbuotojų.
Jungtinėse Valstijose apie 80 proc. netinkamos eksploatuoti transporto priemonės yra perdirbama. Kodėl automobilių atliekų perdirbimas antrinėje rinkoje yra toks svarbus ir kaip sekasi Lietuvai? |
Kaip 2018 metais Lietuvai sekėsi tvarkyti senus automobilius duomenų kol kas nėra. Naujausiais Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvoje surinktų ir po pavojingų medžiagų apdorojimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių skaičius sudarė beveik 31, 2 tūkst. tonų, iš jų 30 tūkst. tonų buvo apdorota (paruošta naudoti ar šalinti).
„Šie duomenys vis tik neatspindi, kiek ir kokių automobilių detalių pakartotinai Lietuvoje panaudojama bei kiek jų perdirbama. Tačiau automobilių perdirbėjų veikla neabejotinai sukuria vertės tiek dėl pakartotinio transporto priemonės dalių naudojimo, tiek dėl jų perdirbimo, taupomų išteklių, poveikio aplinkai, mokamų mokesčių ar sukurtų darbo vietų“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios turi laikytis ir Lietuva, 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
„ES direktyva Lietuvoje įgyvendinama tik ta dalimi (ji sudaro mažiau nei 50 proc.), kurią finansuoja legalūs transporto priemonių importuotojai. Ištraukus verslą iš šešėlio padėtis būtų žymiai geresnė. Tačiau teigiama yra tai, kad pareigas vykdantys transporto priemonių importuotojai per gamintojų ir importuotojų asociacijas sudarė gyventojams sąlygas nemokamai pristatyti ir atiduoti automobilius sutvarkymui“, – teigia V. Jankoit.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė sako, kad automobilių bei jų dalių gamintojai ir importuotojai finansuoja automobilių ir jų dalių (apmokestinamųjų gaminių (padangų, filtrų, amortizatorių), akumuliatorių ir kt.) atliekų surinkimą ir tvarkymą.
„Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu. Ardytojai turi prievolę pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui transporto priemonės būtų tinkamai apdorotos, autoservisai – kad senos automobilių detalės patektų pas atliekų tvarkytojus. Teisės aktai draudžia gyventojams patiems užsiimti automobilių ardymo veikla. Keičiantys detales į naujas netinkamas naudojimui turi atiduoti transporto priemonių atliekų tvarkytojams“, – teigia V. Masalienė.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė primena, kad už kai kurių automobilio atliekų pridavimą, pavyzdžiui, akumuliatorių ar metalų, jų turėtojui sumokama. Automobilio atliekų tvarkytojų sąrašą ir atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt, o kilus klausimams kreiptis į bendrovę ( www.atc.lt ) tel. 8-5 206 0900 arba el. paštu info@atc.lt.
2017 metais Lietuvoje surinktų ir po pavojingų medžiagų apdorojimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių skaičius sudarė beveik 31,2 tūkst. tonų.
Jungtinėse Valstijose (JAV) automobilių perdirbimo pramonė yra 16-oje vietoje pagal indėlį (25 mlrd. JAV dolerių) į bendrąjį šalies vidaus produktą. Kasmet perdirbama apie 27 mln. netinkamų naudojimui transporto priemonių, iš kurių gaunama daugiau kaip 25 mln. tonų įvairių medžiagų. Iš viso perdirbama apie 80 proc. transporto priemonės (pagal svorį), tačiau likę 20 proc. medžiagų (juodųjų ir spalvotųjų metalų gabalai, pašluostės, stiklas, audinys, kartonas, guma ir plastikas) neperdirbama.
Automobilių perdirbimo pramonė JAV ir Kanadoje kiekvienais metais tiekia pakankamai plieno maždaug 13 mln. naujų transporto priemonių gamybai. Mat iš senų transporto priemonių per metus išgaunama daugiau kaip 14 mln. tonų perdirbto plieno. Skelbiama, kad vidutiniškai maždaug 25 proc. automobilio kėbulo yra pagaminta iš perdirbto plieno.
Šiaurės Amerikos automobilių perdirbėjai patiekia apie 40 proc. juodųjų metalų laužo krosnims ir lydykloms visoje JAV. Panaudojama ir perdirbama maždaug 90 proc. transporto priemonės aliuminio. Automobilių akumuliatorių perdirbimo lygis, kaip ir Europoje, siekia maždaug 98-99 procentus.
Be to, per metus sutaupoma apie 85 mln. barelių naftos. Anot portalo www.thebalancesmb.com, kasmet pavojingų skysčių ir alyvų kiekis, kurį saugiai apdoroja JAV automobilių perdirbėjai, prilygsta 8 naftos tanklaivio „Exxon Valdez“ katastrofoms. 1989 metais tanklaiviui užplaukus ant uolų į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos – tai vienas didžiausių naftos išsiliejimų pasaulyje.
Yra ir daugiau naudos. JAV automobilių perdirbėjai mažmeniniams ir didmeniniams klientams tiekia naudotas kokybiškas automobilių dalis, kurių kaina yra 20-80 proc. mažesnės nei analogiškos naujos automobilių dalys. Perdirbtos automobilių padangos panaudojamos batams ir keliams tiesti. Vis labiau populiarėja automobilių priekinių stiklų perdirbimas.
Iš viso automobilių perdirbimo sektoriuje JAV dirba apie 100 tūkst. žmonių, dauguma automobilių perdirbėjų yra mažos įmonės, turinčios apie 10 darbuotojų.
Publikuota: 2019-11-19 10:24:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|