„Santaka“ / Telefonai – ką jie mums daro ir ką mums daryti su jais? / Technologijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda tujas Vilkaviškyje. Tel. 8 678 43 869.
Galioja iki: 2020-09-27 15:00:35

Atlieka plataus profilio statybos darbus (visi vidaus ir lauko apdailos ir kiti darbai) Vilkaviškio r. Tel. 8 638 36 975.
Galioja iki: 2020-09-27 16:47:02

Parduoda traktorius MTZ-82 ir T-40 (dvitilčiai), 500 l purkštuvą, lentą žemei lyginti, 2 m volą, lovius kiaulėms šerti, betonines pralaidas tiltui, vežimą guminiais ratais, 3 m kultivatorių, T-40 dvi šonines pavaras ir dvi padangas (9/16), 3 m kultivatorių. Tel. 8 691 00 109.
Galioja iki: 2020-10-02 13:57:03

Perka 1 kambario butą su patogumais Vilkaviškyje. Tel. 8 656 91 131.
Galioja iki: 2020-10-03 13:57:34

Parduoda žemės ūkio paskirties sklypą (2,0589 ha) Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Simanėliškių k. Tel. 8 621 28 324.
Galioja iki: 2020-10-04 10:49:03



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Technologijos

Dalinkitės:  


Telefonai – ką jie mums daro ir ką mums daryti su jais?


Neverta pasakoti, kad išmanieji telefonai teikia naudos ir daro žalą – tai jau seniai aišku kiekvienam bent kiek sąmoningesniam žmogui. Įdomesnis klausimas: kaip nutiko, jog jie kenkia, ir ką daryti, kad save žalotume kuo mažiau?



Mobilusis telefonas

Tai, kad turiu su savimi mobilųjį telefoną, iš manęs atima asmeninę erdvę. Aš tarsi nebeturiu teisės būti nepasiekiamas: visada turiu atsiliepti, visada turiu atrašyti, visada turiu žinoti, kas vyksta mano bendruose draugų susirašinėjimuose, visada turiu atsakyti į elektroninį laišką.

Koks pokytis man, kaip žmogui, ir mano santykiui su kitais? Mobilusis telefonas išvargina. Aš tarsi neturiu teisės neatsiliepti į darbo skambutį, net jei yra vėlus vakaras. Aš tarsi neturiu teisės neatrašyti į žinutę iškart, nes ją jau perskaičiau ir kitas žmogus tai mato.

Nebelieka laiko ramiai apsvarstyti, pergalvoti savo sprendimų, atsakymų ir pasiūlymų. Nebelieka laiko tiesiog pabūti tyloje, nes nuolat reikia dalyvauti bendruose pokalbiuose su kažkuo, kas taip pat turi savo rankose mobilųjį telefoną.

Tai sukuria papildomos įtampos ir nerimo. Mes persidirbame, pavargstame. Neišvengiamai daugiau laiko sėdime susikūprinę, varginame akis, vairuodami ir naudodamiesi telefonais patenkame į pavojingas situacijas. Negana to, imame pykti ant kitų, kad neduoda mums ramybės ir ne laiku rašinėja, skambina.


Ką daryti? Mobilusis telefonas, kaip ir visa kita mūsų gyvenime, privalo turėti ribas ir netrukdyti ilsėtis – mums reikia ramaus nepertraukiamo laiko sau.

Pirma, miego ir poilsio laikas neturi būti trikdomas. Miegant svarbu išsijungti telefono garsą bei vibraciją ir be jokios sąžinės graužaties leisti sau neatrašyti ir neatsiliepti į skambučius bent nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto arba pagal savo įprastą miego laiką.

Taip pat mobilieji telefonai kartais nustumia šalia esančius žmones į šoną: užuot atidžiai bendravę su jais, tuo pačiu metu gyvename paralelinį gyvenimą telefone. Jei susitinkate su draugu, leidžiate laiką su savo šeima, telefoną padėkite į šalį. Tai yra jūsų laikas, skirtas bendrauti tiesiogiai.

Jei ruošiatės egzaminui, išjunkite telefono garsus, nesiblaškykite, nes tai yra darbo ir susikaupimo laikas. Į žinutes galima atrašyti ir vėliau.

Ilgainiui pastebėsite, kad telefonas mažiau erzina, kad nebėra taip sunku atsakinėti į elektroninius laiškus ar žinutes, kad ne taip sunku atsiliepti į skambutį, nes žinote, jog kasdien turite laiko, kai to daryti neprivalote, kai galite netrukdomai ilsėtis, tyliai sau mąstyti, skaityti, svajoti, bendrauti su šalia esančiais žmonėmis ar dirbti.




Socialiniai tinklai

Didžiausia socialinių tinklų įtaka daroma psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę. Mokslininkai vis garsiau kalba apie depresiją, nerimą, narcisizmą, kylančius dėl socialinių tinklų naudojimo.

Socialiniai tinklai veikia tokiu principu: aš pasidaliju (nuotrauka, įrašu, straipsniu, muzika), o kiti reaguoja. Daugybė jaunų žmonių prieš dalydamiesi labai gerai įvertina, ar tikrai tai sulauks kitų pritarimo, ir tik tuomet dalijasi. Ar jums nėra tekę ilgai rinkti nuotraukos aprašymą, kad jis būtų kuo įtaigesnis? O gal yra tekę laukti meto, kai dauguma draugų bus prisijungę prie interneto, ir tik tada pasikeisti profilio nuotrauką, kad surinktumėte kuo daugiau vadinamųjų „laikų“?

Taip mes mokomės parodyti save ne tokius, kokie esame, bet tokius, kokius kitiems įdomu matyti. Taip prarandame savo tapatybę ir ilgainiui nebesuprantame, kokie esame, kas mums patiems svarbu. Iš to ir kyla nerimas, liūdesys. Kartais net patys save apgauname, jog esame tobuli, ir tampame narcizais, panyrame į puikybę.

Ilgainiui pradedame ir tikrovėje tikėtis tokių pat reakcijų kaip socialiniuose tinkluose, tampame priklausomi nuo įvertinimo. Nebesuvokiame, kad esame vertingi, nepriklausomai nuo to, kaip mus vertina kiti. Pradedame gyventi nuolat apgaudinėdami save, o tikrovės neigimas – vieno iš reikšmingiausių psichologinių sutrikimų šauklys. Taip pat iškreiptai suvokiame ir santykius su kitais. Gyvename turėdami šimtus ar net tūkstančius „draugų“, bet pasitaiko, jog nė vienas jų iš tikrųjų nėra mūsų draugas.


Ką tuomet daryti, kad priimtume tikrovę ir tikrąjį save? Socialinius tinklus svarbu apriboti, kad jie neribotų mūsų. Galima visai jais nesinaudoti, bet kartais tai per daug sudėtinga. Tokiu atveju svarbu sekti laiką, kiek jiems skiriate.

Tai padeda padaryti įvairios programėlės, kurios telefone išmatuoja, kiek laiko kuo naudojatės. Taip galėsite aiškiau suvokti, kiek jūsų gyvenimo prabėga socialiniuose tinkluose. Geriausia turėti vieną ar du laikus per dieną, kai pasitikrinsite savo socialinius tinklus. Kad tai nevyktų dažniau, padėtų programėlių pranešimų išjungimas ir tuomet jūsų telefonas kiekvieną kartą neklinksėtų ir nekviestų atsidaryti programėlės.

Taip pat dar vienas geras būdas mažinti socialinių tinklų naudojimą – išsitrinti juos iš telefono ir prisijungti tik namuose prie kompiuterio ar, reikalui esant, per naršyklę telefone.

Mažinti neigiamą įtaką padeda ir „draugų“ pertekliaus neturėjimas. Jei matote, jog niekaip negalite nustoti žiūrėti savo feisbuko „sienos“, pradėkite slėpti draugų įrašus, atsisakykite jums nelabai reikšmingų puslapių prenumeratų. Tokiu būdu sumažinsite informacijos srautą ir nebeeikvosite laiko sekdami nepažįstamus žmones ar skaitydami reklamas.



Neribotas internetas

Neribotas internetas turi labai panašią įtaką, kaip ir mobilieji telefonai, – nuolatinį pasiekiamumą, kuris ima smarkiai varginti. Tačiau greta to jis mums suteikia galimybę prieiti prie daugybės informacijos ir vaizdų. Juos matydami žinome, kad mūsų laukia dar daugybė naujos informacijos, tad nebesistengiame įdėmiai analizuoti turinio, kuris tuo metu yra mums prieš akis, – tiesiog peržvelgiame paviršių. Yra nustatyta, jog atsidarę interneto puslapį mes perskaitome tik apie 20 procentų teksto, o jei internetas stringa ir nerodo vaizdo medžiagos ilgiau nei 2 sekundes, dauguma vartotojų nelaukia ir ieško kitų vaizdų.

Priklausomų nuo interneto žmonių smegenys reikšmingai kinta. Dažniausiai teigiama, kad mažėja nervinių ląstelių ir jų ataugų tose srityse, kurios atsakingos už tikslų siekimą ir kognityvinę kontrolę. Visai tai mus veda prie to, jog nebemokame išlaikyti savo dėmesio ir sukaupti kantrybės.

Kantrybės netekimas išeina plačiau už technologijų ribų ir šaknijasi visame gyvenime. Vis dažniau pasitaiko vaikų, kurie neprisiverčia mokytis, arba suaugusiųjų, kuriems studijuoti ar dirbti darosi „nuobodu“, o tai parodo, kad jie neturi kantrybės daryti to, kas nėra labai malonu. Nuolatinė stimuliacija, žaidimų aplikacijos, mobiliojo interneto duomenų srautas mažina gebėjimą būti kantriems. Tai ne tik paveikia mus kaip asmenis, o pasireiškia ir santykiuose su kitais žmonėmis: dažnai nebemokame kantriai išbūti ir spręsti nesutarimų, lėtai ir dorai auginti draugystės, romantiško santykio.


Ką daryti? Ir vėl labai panašūs patarimai – puoselėti saikingumą. Besaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę. O su priklausomybe kovojama sumažinant arba nutraukiant vartojimą. Gyventi be interneto dabar turbūt nelabai įmanoma, bet sumažinti priklausomybę tikrai galima.

Išvalykite iš savo telefono aplikacijas, kurios jums nereikalingos ir atima jūsų laiką bei dėmesį. Gal visai įmanoma gyventi be „YouTube“ telefone? Taip pat išjunkite internetą, kai jis nėra reikalingas. Paieškokite, ką veiksite, užuot naršę internete. Gal gali padėti šalia telefono į kuprinę įsimesta knyga? O jei ir tai nepadeda, gal laikas išsitraukti iš stalčiaus seną mamos mygtukinį telefoną ir pabandyti su juo pagyventi mėnesį, kol dings įprotis braukyti telefono ekraną? Svarbiausia turėti noro ir suprasti, ką norėtumėte padaryti su papildomai atsiradusiu laiku.

Svarbiausia yra pažinti savo įpročius, sąmoningai juos suvokti, o tada įsivertinti, ar norime pašalinti galimą riziką ir grėsmę mūsų sveikatai bei santykiams su kitais žmonėmis. Jei taip, tuomet belieka imti popieriaus lapą ir pieštuką, susidėlioti savo planą ir jo laikytis. Nepavykus nereikia nusiminti, o vėl užsirašyti savo pasiryžimus ir grįžti prie gerų įpročių formavimo. Tikrai neužtruks, kol pajusite, kaip atsiranda daugiau laiko knygai ar pokalbiui su namiškiais.






Julija BRAUKYLIENĖ


Straipsnis perpublikuojamas iš žurnalo „Ateitis“ (2019 m. Nr. 6).




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žydų genocidas – juoda dėmė istorijoje
* Policija sugavo sukčius, bet pinigų neberado
* Mieste surengta etninės kultūros akcija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar atliktumėte nemokamą greitąjį COVID-19 testą?
Be abejo.
Tikrai ne.
Aš tokį jau dariausi.
Nežinau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas junginys „dėkingos aplinkybės“?
Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga. Sakytina palankios aplinkybės, sąlygos, gera proga, tinkamas laikas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas