Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Pačiame miesto centre apsigyveno maldininko patelė.

Autorės nuotr.

Klimato pokyčius rodo ne tik aukštesnė oro temperatūra ar dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai. Kinta ir gyvoji gamta.

Paleidžia be galvos

Kai į redakciją paskambinęs vilkaviškietis Vaclovas Mieliauskas pasakė: „Jono Basanavičiaus aikštėje turime maldininką!“ – reikia pripažinti, pirma mintis buvo tikrai ne apie vabzdį.

Tik tada, kai skambintojas patikslino, kad maldininkas jau daugiau nei savaitę tupi ant liepaitės, tapo aišku, jog kalbama ne apie pamaldų žmogų.

„Mačiau, kad tas keistas žiogas jau kurį laiką gyvena medelyje prie aikštės. Toli nesitraukia: tai ant lapo tupi, tai ant kuoliuko raiščio perlipa. Parodžiau kolegai, o jis ir sako: joks čia ne žiogas, tai maldininkas!“ – pasakojo V. Mieliauskas.

Daugelis apie šiuos neįprastus vabzdžius žino tiek, jog šie yra ne tik plėšrūs (minta kitais vabzdžiais), bet dar ir kanibalai. Mat patelė poravimosi įkarštyje suėda patino galvą – specialiai pradeda nuo jos, mat kūnas reikalingas poravimuisi. Po visko patelė arba suėda visą vabzdį, arba paleidžia tokį – be galvos. Mokslininkai spėja, kad galvos nuėdimas sužadina reprodukcinius instinktus.

Tad maldininku vabzdys pavadintas tikrai ne dėl savo būdo, o dėl to, jog tykodamas grobio sustingsta ir savo ilgas priekines kojeles sudeda tarsi melsdamasis.

Šio vabzdžio spalva būna nuo žalios iki geltonai rudos ar rudos – tai priklauso nuo aplinkos, kurioje maldininkas vystosi. Suaugusių patelių dydis – 43–88 mm, patinėliai mažesni – 34–63 mm. Ryškus maldininkų skiriamasis bruožas – trikampė galva, taip pat dvi didelės priekinės kojos su aštriais dantukais, kuriomis šie vabzdžiai gaudo grobį.

Taigi padarėlis įdomus, bet iki šiol tai buvo šiltesnių kraštų gyventojas.

Renka duomenis

Vis dėlto pasidomėję išgirstumėte, jog maldininkai po truputį plečia savo valdas ir vis dažniau pastebimi Lietuvoje. Tikėtina, kad tai susiję su klimato kaita.

Šalyje yra Gamtos tyrimų centras, kuriame dirbantys entomologai – mokslininkai, tyrinėjantys vabzdžius, renka duomenis apie maldininkų plitimą Lietuvoje ir prašo žmonių, pastebėjusių tokį vabzdį, informaciją siųsti el. paštu entlab@gmail.com.

Mūsų nusiųstą nuotrauką pamačiusi Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolanta Rimšaitė paaiškino, jog užfiksavome maldininko patelę.

„Pirmą kartą maldininkas Lietuvoje pastebėtas 2008 m. Vilniuje ir Kaune. Šios rūšies plitimas stebimas pastaruosius penkerius metus. Daugiausia pranešimų sulaukiame iš Vilniaus ir jo apylinkių, Kauno, o dažniausiai maldininkai aptinkami Pietų Lietuvoje. Šiemet vabzdys pastebėtas ir Žemaitijoje, Kuršių Nerijoje, – aiškino mokslininkė. – Tai nėra invazinė rūšis. Ji savo arealą plečia natūraliai, taigi stebime labai įdomų reiškinį: rūšies arealo plėtrą ir bandymą įsitvirtinti naujose teritorijose.“

Invazinėmis rūšimis mokslininkai laiko tas, kurios atkeliavo iš kito kontinento ar iš piečiausios Europos dalies, tarsi peršoko, įsibrovė. Invazinė yra ir tokia rūšis, kuri atklydusi masiškai dauginasi, kelia pavojų žmonių sveikatai, ekonominiam naudingumui, biologinei įvairovei.

Niekur nešti nereikia

J. Rimšaitės teigimu, užfiksuota faktų, kad Lietuvoje maldininkai jau veisiasi. Šiemet vasarą maldininko nimfa (nesubrendęs vabzdys) buvo sugauta Žuvinto biosferos rezervate, keli nesubrendę šios rūšies atstovai aptikti ir praėjusiais metais.

„Spręsti, kiek ir kaip gausiai maldininkai išplis, dar anksti. Jie turi natūralių priešų, o didžiausi klimatiniai pavojai – stiprus šaltis besniegėmis žiemomis, ilgalaikės pavasario šalnos. Išsiritę jauni maldininkai būna labai gležni, maži, didžiausi jų priešai – skruzdės, ootekas (taip mokslininkai vadina vabzdžių kiaušinėlių dėtis) išlesa paukščiai“, – dėstė entomologė.

Radus maldininką gamtininkai pataria jį palikti gamtoje, nevežti kur nors į užmiestį – šis vabzdys puikiai jausis parke, sode, saulėtoje pievelėje prie namų.

Beje, Lietuvoje maldininkai dažniausiai ir aptinkami urbanizuotose teritorijose – juos traukia šviesa ir šiluma, kur yra daug grobio. Be to, miestuose šilčiau nei atviruose laukuose.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---