|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekologija
|
|
|
Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa. Pusė Į ES įvežamo palmių aliejaus skiriama degalų gamybai, tačiau net 90 proc. lietuvių nežino, kad palmių aliejus gali būti sudėtinė degalų dalis.
Nevyriausybinės organizacijos „Transport & Enviroment” duomenimis, 2018 m. net 53 proc. į ES importuojamo palmių aliejaus buvo skirta biodyzelino gamybai. Tendencija neraminanti – jei maisto pramonėje palmių aliejaus suvartojama mažiau, tai degalų gamyboje ši dalis didėja.
Dėl šių priežasčių Biodegalų asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Pildamas degalus, rinkis atsakingai“. Kampanijos tikslas – ugdyti gyventojų sąmoningumą ir skatinti rinktis Lietuvoje pagamintus biodegalus.
„Palmių aliejaus naudojimas degalų pramonėje yra nepateisinamas, nes augant palmių aliejaus paklausai gresia globali ekologinė katastrofa. Pietryčių Azijos šalyse iškertami dideli miškų plotai, kyla grėsmė gyvūnų rūšių išnykimui, skatinimas klimato atšilimo efektas – šio reiškinio pasekmes jaučiame visi. Siekiame atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šią problemą ir degalus rinktis atsakingai“, - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Europos Komisija šiemet pripažino, kad degalai su palmių aliejumi yra netvarūs ir jų vartojimas skatina miškų naikinimą. Nuo 2023 metų ES palmių aliejaus degaluose dalis bus palaipsniui mažinama, o 2030 metais degalai su palmių aliejumi bus uždrausti. Siekdamos sparčiau mažinti palmių aliejaus vartojimą, Norvegija, Prancūzija, Didžioji Britanija jau ėmėsi realių žingsnių riboti palmių aliejaus degaluose naudojimą.
Apie palmių aliejų degaluose lietuviai nežino
Biodegalų asociacijos užsakytos visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, rezultatai parodė, kad 53 proc. lietuvių stengiasi vengti ar vartoti mažiau produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. 45 proc. apklaustųjų teigė, kad nekreipia dėmesio į palmių aliejaus problemą.
Apklausa parodė, jog dauguma gyventojų mano, kad palmių aliejaus yra maisto gaminiuose – kepiniuose (55 proc.), saldumynuose (52 proc.), maisto pusfabrikačiuose (47 proc.). Tačiau tik 9 proc. įvardijo, kad palmių aliejaus gali būti ir degaluose.
Ragina rinktis Lietuvoje pagamintus biodegalus
Lietuvoje į kiekvieną degalų litrą privaloma įmaišyti iki 7 proc. biodegalų. Biodegalų asociacijos prezidentas M. Palijanskas ragina gyventojus aktyviau domėtis perkamų degalų sudėtimi ir rinktis degalus, kurių sudėtyje iš rapsų ar javų pagamintų biodegalų.
Lyginant su mineraliniais degalais, lietuviškos kilmės biodegalai anglies dvideginio išmetimą sumažina nuo 50 iki 70 proc. Lietuvoje iš rapsų ir javų gaminami degalai pasižymi aukšta kokybe. Lietuvoje pagaminti degalai atitinka aukščiausius ES standartus, dalis jų eksportuojama Skandinavijos ir kitas Vakarų Europos šalis.
Lietuvos biodegalų pramonė kuria pridėtinę vertę šalies žemės ūkio sektoriui – kasmet biodegalų gamybai superkama 500 tūkst. tonų grūdų ir sėklų už maždaug 200 mln. eurų. Pasak M. Palijansko, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai susiduria su grūdų pertekliaus iššūkiu, tad biodegalų įmonės padeda žemdirbiams pelningai realizuoti derlių.
Be to, skaičiuojama, kad Lietuvos biodegalų gamintojai skatina regionų plėtrą, sukurdami virš 400 darbo vietų, o valstybės biudžetas kasmet papildomas daugiau nei 3 mln. EUR. Biodegalų sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams – logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai.
Biodegalų asociacijos inf.
Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa. Pusė Į ES įvežamo palmių aliejaus skiriama degalų gamybai, tačiau net 90 proc. lietuvių nežino, kad palmių aliejus gali būti sudėtinė degalų dalis. |
Nevyriausybinės organizacijos „Transport & Enviroment” duomenimis, 2018 m. net 53 proc. į ES importuojamo palmių aliejaus buvo skirta biodyzelino gamybai. Tendencija neraminanti – jei maisto pramonėje palmių aliejaus suvartojama mažiau, tai degalų gamyboje ši dalis didėja.
Dėl šių priežasčių Biodegalų asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Pildamas degalus, rinkis atsakingai“. Kampanijos tikslas – ugdyti gyventojų sąmoningumą ir skatinti rinktis Lietuvoje pagamintus biodegalus.
„Palmių aliejaus naudojimas degalų pramonėje yra nepateisinamas, nes augant palmių aliejaus paklausai gresia globali ekologinė katastrofa. Pietryčių Azijos šalyse iškertami dideli miškų plotai, kyla grėsmė gyvūnų rūšių išnykimui, skatinimas klimato atšilimo efektas – šio reiškinio pasekmes jaučiame visi. Siekiame atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šią problemą ir degalus rinktis atsakingai“, - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Europos Komisija šiemet pripažino, kad degalai su palmių aliejumi yra netvarūs ir jų vartojimas skatina miškų naikinimą. Nuo 2023 metų ES palmių aliejaus degaluose dalis bus palaipsniui mažinama, o 2030 metais degalai su palmių aliejumi bus uždrausti. Siekdamos sparčiau mažinti palmių aliejaus vartojimą, Norvegija, Prancūzija, Didžioji Britanija jau ėmėsi realių žingsnių riboti palmių aliejaus degaluose naudojimą.
Biodegalų asociacijos užsakytos visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, rezultatai parodė, kad 53 proc. lietuvių stengiasi vengti ar vartoti mažiau produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. 45 proc. apklaustųjų teigė, kad nekreipia dėmesio į palmių aliejaus problemą.
Apklausa parodė, jog dauguma gyventojų mano, kad palmių aliejaus yra maisto gaminiuose – kepiniuose (55 proc.), saldumynuose (52 proc.), maisto pusfabrikačiuose (47 proc.). Tačiau tik 9 proc. įvardijo, kad palmių aliejaus gali būti ir degaluose.
Lietuvoje į kiekvieną degalų litrą privaloma įmaišyti iki 7 proc. biodegalų. Biodegalų asociacijos prezidentas M. Palijanskas ragina gyventojus aktyviau domėtis perkamų degalų sudėtimi ir rinktis degalus, kurių sudėtyje iš rapsų ar javų pagamintų biodegalų.
Lyginant su mineraliniais degalais, lietuviškos kilmės biodegalai anglies dvideginio išmetimą sumažina nuo 50 iki 70 proc. Lietuvoje iš rapsų ir javų gaminami degalai pasižymi aukšta kokybe. Lietuvoje pagaminti degalai atitinka aukščiausius ES standartus, dalis jų eksportuojama Skandinavijos ir kitas Vakarų Europos šalis.
Lietuvos biodegalų pramonė kuria pridėtinę vertę šalies žemės ūkio sektoriui – kasmet biodegalų gamybai superkama 500 tūkst. tonų grūdų ir sėklų už maždaug 200 mln. eurų. Pasak M. Palijansko, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai susiduria su grūdų pertekliaus iššūkiu, tad biodegalų įmonės padeda žemdirbiams pelningai realizuoti derlių.
Be to, skaičiuojama, kad Lietuvos biodegalų gamintojai skatina regionų plėtrą, sukurdami virš 400 darbo vietų, o valstybės biudžetas kasmet papildomas daugiau nei 3 mln. EUR. Biodegalų sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams – logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai.
Biodegalų asociacijos inf.
Publikuota: 2019-09-17 11:33:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|