|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Apie laisvus metus, skirtus pasaulio bei savęs pažinimui baigus mokyklą, girdėjo ne vienas. Tačiau Lietuvoje jaunam žmogui tokius metus susiplanuoti vis dar nėra lengva: vyrauja įsitikinimas, kad tramplinas į ateitį turi būti panaudotas iš karto, vos išlaikius brandos egzaminus.
Modelis keičiasi
Dvylika metų mokykloje, o tada – bent treji ar ketveri metai universitete arba kolegijoje. Toks scenarijus ilgą laiką atrodė būtinas kiekvienam jaunam žmogui, kuris stengiasi sėkmingai suplanuoti savo ateitį. Vis dėlto pedagogai bei neformaliojo ugdymo atstovai pastebi, jog šabloniškas modelis „mokykla – universitetas – darbas“ keičiasi.
„Įdomu tai, kad anksčiau vadinamuosius pertraukos metus rinkdavosi kiek mažiau motyvuoti mokiniai, kuriems tarytum pritrūkdavo laiko atrasti save ar sukaupti tinkamų žinių studijoms. Tačiau viskas labai pasikeitė. Pastaruoju metu tokia proga vis dažniau naudojasi patys aktyviausi, ambicingiausi, talentingiausi moksleiviai. Jie šiuos metus išnaudoja būtent tikslingam pasiruošimui kuriant ateities planus.
Visuomenės nuostatoms keičiantis formuojasi ne tik palankus požiūris į tokį pasirinkimą, bet ir konkrečių jo įprasminimo galimybių pasiūla.
Atsakyti į keletą klausimų
Norint laisvų metų nepraleisti vėjais, svarbu juos susiplanuoti, o ne improvizuoti. Leisti laiką veltui tiesiog nieko neveikiant – prastas pasirinkimas. Svarbu sąžiningai pačiam sau atsakyti į klausimą, kodėl apskritai norima pertraukos metų.
Kartais tai gali būti baimė tapti suaugsiu ir prisiimti asmeninę atsakomybę už reikšmingus sprendimus gyvenime. Pasitaiko, kad šitą norą sukelia nesutarimai šeimoje ar su bendraamžiais, kai iš tiesų norisi tiesiog išvažiuoti ir tarsi nuo visko pabėgti. Tačiau tiesa tokia, jog nuo visų šių dalykų pabėgti neįmanoma. Ir po vienų, ir po dešimties savanorystės ar kitos veiklos metų tikėtina, kad minėtos baimės išliks ir vėl teks prie jų sugrįžti.
Jeigu abiturientas nusprendė per laisvus metus dirbti, jis turėtų veiklas susidėlioti taip, jog darbas nepasiglemžtų viso laisvo laiko. Kitaip jaunuolis vėl neturės galimybės įsiklausyti į save, apmąstyti, ką nori veikti toliau. Jeigu pasirenkama savanorystė, tą daryti vertėtų kryptingai: eiti ten, kur savanorystės programa siejasi su jauno žmogaus ateities planais ar bent su jo talentu bei pomėgiais. Neracionalu mėtytis iš vienos vietos į kitą. Kur kas prasmingiau judėti kryptingai, vieno tikslo link.
Neapsisprendžiantiems – pagalba Norint laisvų metų nepraleisti vėjais, svarbu juos susiplanuoti, o ne improvizuoti.
Kartais nusprendusiems turėti pertraukos metus jaunuoliams gali būti sunku savarankiškai įgyvendinti visas idėjas. Tokiais atvejais daugeliui padeda įvairios savanorystės, mentorystės ar asmeninio tobulėjimo programos. Daugelis jų yra subalansuotos įvairiapusiam tobulėjimui, todėl palaipsniui stiprinami įvairūs įgūdžiai.
Taip pat ypač populiarus ir pasiteisinantis sprendimas yra kelionės. Jaunas žmogus pamato pasaulio, susipažįsta su kitokiomis nuomonėmis, naujomis idėjomis. Kartais jos tampa postūmiu likusiam gyvenimui.
Vis dėlto nereikia atmesti tikimybės, kad vertingų patirčių galima pasisemti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, norą padėti kitiems galima išpildyti savanoriaujant „Jaunimo linijoje“, teikiant emocinę paramą telefonu, internetu.
Minėtas pavyzdys – tik lašas iš jūros galimybių, kurių esama nusprendusiems likti ir tobulėti Lietuvoje.
Tikrai aktyvus bei pilietiškas jaunimas nelieka neįvertintas. Viena iš platformų, skatinančių tobulėjimą, – Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Interneto puslapyje www.tevynemusu.lt galima pasisemti idėjų, kaip ne tik prasmingai praleisti laisvus metus ar vasaros atostogas, kol dar esi moksleivis, bet ir kaip sąmoningai prisidėti prie kitokio pasaulio kūrimo.
Inga NAUJALĖ
Apie laisvus metus, skirtus pasaulio bei savęs pažinimui baigus mokyklą, girdėjo ne vienas. Tačiau Lietuvoje jaunam žmogui tokius metus susiplanuoti vis dar nėra lengva: vyrauja įsitikinimas, kad tramplinas į ateitį turi būti panaudotas iš karto, vos išlaikius brandos egzaminus. |
Dvylika metų mokykloje, o tada – bent treji ar ketveri metai universitete arba kolegijoje. Toks scenarijus ilgą laiką atrodė būtinas kiekvienam jaunam žmogui, kuris stengiasi sėkmingai suplanuoti savo ateitį. Vis dėlto pedagogai bei neformaliojo ugdymo atstovai pastebi, jog šabloniškas modelis „mokykla – universitetas – darbas“ keičiasi.
„Įdomu tai, kad anksčiau vadinamuosius pertraukos metus rinkdavosi kiek mažiau motyvuoti mokiniai, kuriems tarytum pritrūkdavo laiko atrasti save ar sukaupti tinkamų žinių studijoms. Tačiau viskas labai pasikeitė. Pastaruoju metu tokia proga vis dažniau naudojasi patys aktyviausi, ambicingiausi, talentingiausi moksleiviai. Jie šiuos metus išnaudoja būtent tikslingam pasiruošimui kuriant ateities planus.
Visuomenės nuostatoms keičiantis formuojasi ne tik palankus požiūris į tokį pasirinkimą, bet ir konkrečių jo įprasminimo galimybių pasiūla.
Norint laisvų metų nepraleisti vėjais, svarbu juos susiplanuoti, o ne improvizuoti. Leisti laiką veltui tiesiog nieko neveikiant – prastas pasirinkimas. Svarbu sąžiningai pačiam sau atsakyti į klausimą, kodėl apskritai norima pertraukos metų.
Kartais tai gali būti baimė tapti suaugsiu ir prisiimti asmeninę atsakomybę už reikšmingus sprendimus gyvenime. Pasitaiko, kad šitą norą sukelia nesutarimai šeimoje ar su bendraamžiais, kai iš tiesų norisi tiesiog išvažiuoti ir tarsi nuo visko pabėgti. Tačiau tiesa tokia, jog nuo visų šių dalykų pabėgti neįmanoma. Ir po vienų, ir po dešimties savanorystės ar kitos veiklos metų tikėtina, kad minėtos baimės išliks ir vėl teks prie jų sugrįžti.
Jeigu abiturientas nusprendė per laisvus metus dirbti, jis turėtų veiklas susidėlioti taip, jog darbas nepasiglemžtų viso laisvo laiko. Kitaip jaunuolis vėl neturės galimybės įsiklausyti į save, apmąstyti, ką nori veikti toliau. Jeigu pasirenkama savanorystė, tą daryti vertėtų kryptingai: eiti ten, kur savanorystės programa siejasi su jauno žmogaus ateities planais ar bent su jo talentu bei pomėgiais. Neracionalu mėtytis iš vienos vietos į kitą. Kur kas prasmingiau judėti kryptingai, vieno tikslo link.
Norint laisvų metų nepraleisti vėjais, svarbu juos susiplanuoti, o ne improvizuoti.
Kartais nusprendusiems turėti pertraukos metus jaunuoliams gali būti sunku savarankiškai įgyvendinti visas idėjas. Tokiais atvejais daugeliui padeda įvairios savanorystės, mentorystės ar asmeninio tobulėjimo programos. Daugelis jų yra subalansuotos įvairiapusiam tobulėjimui, todėl palaipsniui stiprinami įvairūs įgūdžiai.
Taip pat ypač populiarus ir pasiteisinantis sprendimas yra kelionės. Jaunas žmogus pamato pasaulio, susipažįsta su kitokiomis nuomonėmis, naujomis idėjomis. Kartais jos tampa postūmiu likusiam gyvenimui.
Vis dėlto nereikia atmesti tikimybės, kad vertingų patirčių galima pasisemti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, norą padėti kitiems galima išpildyti savanoriaujant „Jaunimo linijoje“, teikiant emocinę paramą telefonu, internetu.
Minėtas pavyzdys – tik lašas iš jūros galimybių, kurių esama nusprendusiems likti ir tobulėti Lietuvoje.
Tikrai aktyvus bei pilietiškas jaunimas nelieka neįvertintas. Viena iš platformų, skatinančių tobulėjimą, – Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Interneto puslapyje www.tevynemusu.lt galima pasisemti idėjų, kaip ne tik prasmingai praleisti laisvus metus ar vasaros atostogas, kol dar esi moksleivis, bet ir kaip sąmoningai prisidėti prie kitokio pasaulio kūrimo.
Inga NAUJALĖ
Publikuota: 2019-08-16 09:57:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|