„Santaka“ / Drauge švęskime Tautinio atgimimo ąžuolyno trisdešimtmetį / Čia – mūsų namai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Čia – mūsų namai

Dalinkitės:  


Keturiasdešimt hektarų užimančiame ąžuolyne auga keturiolika istorinių giraičių.

Leonardo Skirpsto nuotr.


Drauge švęskime Tautinio atgimimo ąžuolyno trisdešimtmetį


Šiais metais Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia 30-ąjį savo gimtadienį. Stipriausiu Lietuvos medžiu tituluojamam ąžuolui toks amžius – dar tik pati jaunystė, tačiau ši vieta jau seniai yra tapusi unikaliu mūsų valstybės bei tautos istorijos ir gamtos paminklu.

Atgimimo aušroje, 1988-ųjų rudenį, susitikę vilniečiai – Projektavimo instituto inžinierius Vitalius Stepulis, Vilniaus pedagoginio instituto docentas Algimantas Kepežėnas ir Vilniaus universiteto docentas Vygandas Čaplikas – svarstė, kaip įprasminti visuotinį tautos pakilimą. Buvo nuspręsta sodinti ąžuolyną, nes ąžuolas nuo senovės lietuviui yra kaip vienybės ir dvasios stiprybės simbolis. Ąžuolynui sodinti ėmė burtis iniciatyvinė grupė, pradėta ieškoti jam tinkamos vietos.

Tų pačių metų lapkričio 4 dieną Kauno gamybinio susivienijimo „Drobė“ savaitraštyje pasirodė Rimos Lipšienės raginimas atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą, o lapkričio 23-iąją Ožkabaliuose buvo viešai paminėta patriarcho gimimo diena. Šios dvi iniciatyvos turėjo lemiamos įtakos galutiniam apsisprendimui Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną sodinti Ožkabaliuose.


Ąžuolyno sodinimo iniciatyvinė grupė: V. Stepulis, A. Kepežėnas, V. Čaplikas, taip pat Kęstutis Labanauskas, Rimantas Krupickas, Vladas Markauskas ir Romas Survila – ėmėsi žygių, kad ąžuolynas būtų sodinamas Bartninkų apylinkėse, Ožkabaliuose. 1989 m. sausio 9 d. vieta buvo galutinai patvirtinta. Kovo 29-ąją į Ožkabalius atvykę trys iniciatyvinės grupės nariai paruošė vietą talkai: pažymėjo kelius, giraičių ribas, pasodino pirmuosius ąžuoliukus. Kovo 31 d. medelių pasodino vilkaviškiečiai. Ąžuolynas buvo pasodintas per tris savaitgalius – 1989-ųjų balandžio 1, 8 ir 15 dienomis. Tuomet atrodė, kad sodinti Tautinio atgimimo ąžuolyno suplaukė visa Lietuva: į talkas buvo susirinkę apie 3500 sodintojų iš visų šalies kampelių.

Pradėjus sodinti Ąžuolyną buvo imtasi ir pačios Jono Basanavičiaus sodybos atstatymo darbų. Projektą parengti ėmėsi sodybų restauravimo architektė Živilė Mačionienė, darbams pradėti Kauno gamybinis susivienijimas „Drobė“ paaukojo 100 tūkst. rublių. 1991 m., minint J. Basanavičiaus 140-ąjį gimtadienį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Vėliau atkurta karvidė, sodybos kluonas su pelude, rūsys ir kiaulidė.


Ąžuolynas kasmet ne tik augo, bet ir didėjo. Dabar vietoj planuotų 27 hektarų jis užima 40 hektarų plotą. Įvairūs medeliai ir krūmai Ąžuolyne susodinti giraitėmis – jų yra keturiolika. 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei ant aukščiausios apylinkės kalvos buvo pasodinta 11 ąžuoliukų. Represijų aukų giraitė mena po pasaulį išblaškytus, Lietuvoje ir Sibiro platybėse kalintus bei nukankintus tautiečius; čia 1991-ųjų pavasarį pasodinta 13 ąžuoliukų ir 1 liepaitė Sausio 13-osios aukoms; rudenį pasodinti medeliai ir žuvusiesiems Medininkuose. Tautos atminties giraitėje auga ąžuoliukai mūsų tautą žadinusiems ir ją garsinusiems žmonėms, Lietuvos prezidentams. Ošia Pasaulio lietuvių, Knygnešių, Tautos vienybės, Baltų, Jaunimo, Vilkaviškiečių giraitės. Pietinėje Ąžuolyno dalyje beržų žiedas simbolizuoja tautinio atgimimo Sąjūdį.

1995 metais buvo pradėti sodinti ir tebesodinami medeliai Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatams. 1998 metais pasodintos Vasario 16-osios valstybės atkūrimo ir Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktų signatarų giraitės. 2014 metais švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-ąsias metines atsirado pirmas ąžuolų guotas Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Per keturias pavasarines talkas buvo pasodinti Sūduvos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Dzūkijos guotai. Šalia ąžuolų atsirado kitų medžių ir krūmų, nes ąžuolams reikalinga įvairių augalų draugija. Per 2017 metų pavasarinę talką užbaigus sodinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę, Tautos atgimimo ąžuolynas galutinai baigtas sodinti.


Išaugęs ir suvešėjęs Ąžuolynas šiandien yra tapęs gražiu gamtos prieglobsčiu. Ne veltui dar 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 jam suteiktas kultūros paminklo statusas. Kiekvieną pavasarį čia organizuojamos sodintojų sueigos ne vien medžiams sodinti. Šį didžiulį želdyną reikia prižiūrėti ir puoselėti, aplankyti kažkada sodintą savo medį. Ąžuolynas auga prižiūrimas, tad jo sumanytojams ir sodintojams tereikia džiaugtis ir grožėtis šia nepaprasta žmonių savastimi tapusia vieta.
Renginio programą rasite mūsų renginių skiltyje.


Ąžuolyną ir Jono Basanavičiaus gimtinę prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenė gegužės 11 d., 12 val., visus kviečia atvykti į jubiliejinį – 30-ąjį – Ąžuolyno gimtadienį. Šventės lankytojus pasitiks Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis). Bus surengta teatralizuota ekskursija po Atgimimo ąžuolyną, kur jūsų lauks įdomūs pasakojimai. Šventę papuoš Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ (vad. Irena Šunokienė) šokiai, Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ (vad. Žydrūnas Rutkauskas) muzika ir dainos. Skanausime dilgėlių sriubos, o šventę baigsime bendrais pasidainavimais, prisiminimais, pašnekesiais prie girininkų užkurto laužo ir mėgausimės ant jo išvirta tradicine Basanavičynės gilių kava. Renginį ves šmaikščioji muzikologė Zita Kelmickaitė.







Rūta VASILIAUSKIENĖ



Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja



Publikuota: 2019-05-08 09:40:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas