|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Krašto apsauga
|
|
|
Lietuvos kariuomene pasitiki 71 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo penkiais procentiniais punktais.
Tai rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio mėn. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.
Taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų.
„Stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Augantis visuomenės palaikymas kariuomenei ir pasiryžimas ginti Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė, tiesiogiai susijęs su vykstančia kariuomenės pajėgumų modernizacija ir didėjančiu visuomenės suvokimu apie kylančias grėsmes bei priešiškų jėgų informacinį poveikį“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Dauguma (74 proc.) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė šalies saugumui. Didžioji jų dalis – 65 proc. – mano, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 proc. mažiau.
Apie du trečdalius (64 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2 proc. BVP ir 41 proc. respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2, 5 proc. BVP, kaip tai numatyta 2018 m. rudenį pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.
Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio 11–22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Lietuvos kariuomene pasitiki 71 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo penkiais procentiniais punktais. |
Tai rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio mėn. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.
Taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų.
„Stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Augantis visuomenės palaikymas kariuomenei ir pasiryžimas ginti Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė, tiesiogiai susijęs su vykstančia kariuomenės pajėgumų modernizacija ir didėjančiu visuomenės suvokimu apie kylančias grėsmes bei priešiškų jėgų informacinį poveikį“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Dauguma (74 proc.) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė šalies saugumui. Didžioji jų dalis – 65 proc. – mano, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 proc. mažiau.
Apie du trečdalius (64 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2 proc. BVP ir 41 proc. respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2, 5 proc. BVP, kaip tai numatyta 2018 m. rudenį pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.
Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio 11–22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Publikuota: 2019-01-07 11:42:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|