|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Jei tektų mokėti už gydymą, ypač gali nukentėti socialiai pažeidžiamos žmonių grupės.
Autorės nuotr.
Politikams prakalbus apie vizitų pas medikus apmokestinimą, visuomenė sunerimo. Tačiau daugelis gydytojų tokiam sprendimui pritartų.
Kaimynų patirtis
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga svarsto, kad simboliškai apmokestinus vizitus pas gydytojus sumažėtų piktnaudžiaujančių pacientų. Mat dabar užsiregistravę pacientai nejaučia jokios atsakomybės ir pasikeitus planams tiesiog neatvyksta sutartu laiku. Tai trukdo medikų laiką ir ilgina eiles.
Įvesti registracijos mokestį Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė pačios medikų organizacijos, mat su didžiuliu darbo krūviu nebesusidorojantys gydytojai bando ieškoti išeičių. Jie įsitikinę, kad simboliniai mokesčiai sumažintų vizitų pas medikus skaičių.
Tokie mokesčiai jau daug metų įvesti kaimyninėje Latvijoje. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo konsultacija ten kainuoja apie pusantro euro, specialisto – per keturis eurus. Už dieną ligoninėje tenka mokėti dešimt eurų. Tyrimai taip pat kainuoja. Už kardiogramą Latvijoje reikia mokėti beveik pusantro euro, už rentgeną – apie tris eurus, o už endoskopinį tyrimą per septynis eurus. Nemokamai gydomi vaikai, nėščiosios, sergantys tuberkulioze, turintieji pirmą neįgalumo grupę.
Palikti užstatą
Mūsų rajono gydytojai taip pat skundėsi susidurią su pacientų neatsakingumu ir pertekliniais vizitais, dėl to pritartų, kad būtų įvestas registracijos mokestis.
Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėja Diana Mykolaitytė tvirtino, kad konsultuotis pas gydytojus neatvyksta apie 10 proc. jų ligonių. Taigi kas dešimtas pacientas tiesiog elgiasi neatsakingai ir negarbingai kitų ligonių atžvilgiu. Juk pas kai kuriuos Konsultacinio skyriaus specialistus eilės tikrai nemažos, tad dėl neatvykstančių žmonių jos dirbtinai ilgėja.
Anot D. Mykolaitytės, daugelis neatsakingų pacientų tvirtina tiesiog pamiršę apie būsimą vizitą pas gydytoją. Nemaža dalis registruojasi iškart pas kelis tos pačios srities specialistus skirtingose gydymo įstaigose. Tad pasikonsultavę kitur nebepraneša, kad konsultaciją jau gavo ir nebeatvyks. Tiesa, dalis pacientų jaučia atsakomybę ir apie pasikeitusius planus praneša.
D. Mykolaitytė įsitikinusi, kad registracijos apmokestinimas šiek tiek sudrausmintų žmones. Galbūt netgi vertėtų imti užstatą, kuris būtų grąžinamas, jei pacientas atvyko konsultuotis. Tiems, kurie neatvyko, tai būtų tarsi bauda už neatsakingą elgesį. Žinoma, mokesčio dydį reikėtų gerai apsvarstyti ir įvertinti, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausios žmonių grupės.
Sumažintų srautus
Ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėjos nuomonei pritarė ir Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Danguolė Almonaitienė. Ji svarstė, kad tiems, kurie neatvyko kelis kartus, mokestis turėtų būti didinamas net iki 10 eurų ar dar daugiau.
Poliklinikos vadovės įsitikinimu, mokestis sumažintų ir pacientų srautus. Mat kartais laiko turintys žmonės tiesiog piktnaudžiauja, o kiti pas šeimos gydytoją ateina ne gydytis, o pasiimti siuntimo. Kaimyninėje Latvijoje vizitas pas šeimos gydytoją kainuoja 1,5 euro, o už dieną ligoninėje tenka mokėti net 10 eurų.
– Kartais pacientai pas šeimos gydytoją atvyksta jau užsiregistravę konsultacijai ir prašo tik kuo greičiau išrašyti siuntimą, – pasakojo D. Almonaitienė. – Pacientai patys nusprendžia, kokio specialisto konsultacijos jiems reikėtų. Tačiau siuntimas rašomas ne pacientui konsultuotis. Šeimos gydytojas sprendžia, kokį gydymą skirti, ir jis konsultuojasi su kolega specialistu, jei mato, kad to reikia.
Poliklinikos vadovė įsitikinusi, kad tie pacientai, kurie patys nusprendžia konsultuotis, už paslaugą turėtų susimokėti. Būtent tokie, kurie pas šeimos gydytoją ateina prašyti tik siuntimo, labiausiai piktinasi, kad pas medikus negali patekti tą pačią dieną ir reikia palaukti.
Taip pat eilės didėja ir dėl to, kad kai kurie pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, nuolat eina išsirašyti kompensuojamųjų medikamentų. O juk gydytojai gali vaistus išrašyti ir keliems mėnesiams į priekį.
Nukenčia ligoniai
Su nedrausmingų pacientų problema susiduria ne tik „valdiškos“, bet ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos.
„Aušros“ klinikos vadovė Vilija Radionova sakė, kad tokie pacientai išderina gydytojų darbo krūvius, dėl to nukenčia ir medikai, ir ligoniai. Paklaustas, kodėl neatvyko sutartu laiku, pacientas paprastai randa paaiškinimą: tai mašina sugedo, tai nebuvo kas atveža, tai autobusas tomis dienomis nekursuoja. Bet, anot gydytojos, prieš registruodamasis turėtum pasitikslinti, ar kursuos autobusas, ar bus kam atvežti.
Juk registruodamiesi pas Kauno klinikų ar kitus tretinio lygios specialistus pacientai iš karto susiderina, kuo nuvykti. Mat žino, kad konsultacijos reikia laukti kelis mėnesius, tad praleidęs savo laiką greitai pas specialistą nepakliūsi.
Tuo tarpu vietiniai medikai stengiasi priimti kuo daugiau pacientų, kad sumažintų eiles ir ligonis kuo greičiau sulauktų pagalbos. Panašu, kad neatsakingi žmonės to neįvertina ir provincijos medikų darbo laiko nebrangina.
Svarstys negreitai
V. Radionova įsitikinusi, kad registracijos mokestis pristabdytų tuos, kurie medikų laiką trukdo visai be reikalo.
– Yra tokių pacientų, kurie vieną dieną ateina recepto vienam vaistui, po poros dienų nusprendžia, kad reikėtų ir kito. Ir taip per mėnesį ateina po kelis kartus. Jei būtų įvestas mokestis, tokie pacientai vaistus išsirašytų vienu kartu, – svarstė V. Radionova.
Vis dėlto gydytoja suabejojo, ar apmokestinimas sudrausmins neatsakingus pacientus. Anot jos, bausmėmis žmonių mentaliteto nepakeisi – reikia juos šviesti.
Nors medikai iškėlė paslaugų apmokestinimo klausimą, vis dėlto sunerimusiems pacientams situacijos dramatizuoti dar nevertėtų. Anot sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, rimtos diskusijos šiuo klausimu gali būti būti pradėtos ne anksčiau nei kitų metų pabaigoje. O kol kas ministerija ieškos kitų medikų krūvio reguliavimo būdų.
Politikams prakalbus apie vizitų pas medikus apmokestinimą, visuomenė sunerimo. Tačiau daugelis gydytojų tokiam sprendimui pritartų. |
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga svarsto, kad simboliškai apmokestinus vizitus pas gydytojus sumažėtų piktnaudžiaujančių pacientų. Mat dabar užsiregistravę pacientai nejaučia jokios atsakomybės ir pasikeitus planams tiesiog neatvyksta sutartu laiku. Tai trukdo medikų laiką ir ilgina eiles.
Įvesti registracijos mokestį Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė pačios medikų organizacijos, mat su didžiuliu darbo krūviu nebesusidorojantys gydytojai bando ieškoti išeičių. Jie įsitikinę, kad simboliniai mokesčiai sumažintų vizitų pas medikus skaičių.
Tokie mokesčiai jau daug metų įvesti kaimyninėje Latvijoje. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo konsultacija ten kainuoja apie pusantro euro, specialisto – per keturis eurus. Už dieną ligoninėje tenka mokėti dešimt eurų. Tyrimai taip pat kainuoja. Už kardiogramą Latvijoje reikia mokėti beveik pusantro euro, už rentgeną – apie tris eurus, o už endoskopinį tyrimą per septynis eurus. Nemokamai gydomi vaikai, nėščiosios, sergantys tuberkulioze, turintieji pirmą neįgalumo grupę.
Mūsų rajono gydytojai taip pat skundėsi susidurią su pacientų neatsakingumu ir pertekliniais vizitais, dėl to pritartų, kad būtų įvestas registracijos mokestis.
Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėja Diana Mykolaitytė tvirtino, kad konsultuotis pas gydytojus neatvyksta apie 10 proc. jų ligonių. Taigi kas dešimtas pacientas tiesiog elgiasi neatsakingai ir negarbingai kitų ligonių atžvilgiu. Juk pas kai kuriuos Konsultacinio skyriaus specialistus eilės tikrai nemažos, tad dėl neatvykstančių žmonių jos dirbtinai ilgėja.
Anot D. Mykolaitytės, daugelis neatsakingų pacientų tvirtina tiesiog pamiršę apie būsimą vizitą pas gydytoją. Nemaža dalis registruojasi iškart pas kelis tos pačios srities specialistus skirtingose gydymo įstaigose. Tad pasikonsultavę kitur nebepraneša, kad konsultaciją jau gavo ir nebeatvyks. Tiesa, dalis pacientų jaučia atsakomybę ir apie pasikeitusius planus praneša.
D. Mykolaitytė įsitikinusi, kad registracijos apmokestinimas šiek tiek sudrausmintų žmones. Galbūt netgi vertėtų imti užstatą, kuris būtų grąžinamas, jei pacientas atvyko konsultuotis. Tiems, kurie neatvyko, tai būtų tarsi bauda už neatsakingą elgesį. Žinoma, mokesčio dydį reikėtų gerai apsvarstyti ir įvertinti, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausios žmonių grupės.
Ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėjos nuomonei pritarė ir Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Danguolė Almonaitienė. Ji svarstė, kad tiems, kurie neatvyko kelis kartus, mokestis turėtų būti didinamas net iki 10 eurų ar dar daugiau.
Poliklinikos vadovės įsitikinimu, mokestis sumažintų ir pacientų srautus. Mat kartais laiko turintys žmonės tiesiog piktnaudžiauja, o kiti pas šeimos gydytoją ateina ne gydytis, o pasiimti siuntimo.
Kaimyninėje Latvijoje vizitas pas šeimos gydytoją kainuoja 1,5 euro, o už dieną ligoninėje tenka mokėti net 10 eurų.
– Kartais pacientai pas šeimos gydytoją atvyksta jau užsiregistravę konsultacijai ir prašo tik kuo greičiau išrašyti siuntimą, – pasakojo D. Almonaitienė. – Pacientai patys nusprendžia, kokio specialisto konsultacijos jiems reikėtų. Tačiau siuntimas rašomas ne pacientui konsultuotis. Šeimos gydytojas sprendžia, kokį gydymą skirti, ir jis konsultuojasi su kolega specialistu, jei mato, kad to reikia.
Poliklinikos vadovė įsitikinusi, kad tie pacientai, kurie patys nusprendžia konsultuotis, už paslaugą turėtų susimokėti. Būtent tokie, kurie pas šeimos gydytoją ateina prašyti tik siuntimo, labiausiai piktinasi, kad pas medikus negali patekti tą pačią dieną ir reikia palaukti.
Taip pat eilės didėja ir dėl to, kad kai kurie pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, nuolat eina išsirašyti kompensuojamųjų medikamentų. O juk gydytojai gali vaistus išrašyti ir keliems mėnesiams į priekį.
Su nedrausmingų pacientų problema susiduria ne tik „valdiškos“, bet ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos.
„Aušros“ klinikos vadovė Vilija Radionova sakė, kad tokie pacientai išderina gydytojų darbo krūvius, dėl to nukenčia ir medikai, ir ligoniai. Paklaustas, kodėl neatvyko sutartu laiku, pacientas paprastai randa paaiškinimą: tai mašina sugedo, tai nebuvo kas atveža, tai autobusas tomis dienomis nekursuoja. Bet, anot gydytojos, prieš registruodamasis turėtum pasitikslinti, ar kursuos autobusas, ar bus kam atvežti.
Juk registruodamiesi pas Kauno klinikų ar kitus tretinio lygios specialistus pacientai iš karto susiderina, kuo nuvykti. Mat žino, kad konsultacijos reikia laukti kelis mėnesius, tad praleidęs savo laiką greitai pas specialistą nepakliūsi.
Tuo tarpu vietiniai medikai stengiasi priimti kuo daugiau pacientų, kad sumažintų eiles ir ligonis kuo greičiau sulauktų pagalbos. Panašu, kad neatsakingi žmonės to neįvertina ir provincijos medikų darbo laiko nebrangina.
V. Radionova įsitikinusi, kad registracijos mokestis pristabdytų tuos, kurie medikų laiką trukdo visai be reikalo.
– Yra tokių pacientų, kurie vieną dieną ateina recepto vienam vaistui, po poros dienų nusprendžia, kad reikėtų ir kito. Ir taip per mėnesį ateina po kelis kartus. Jei būtų įvestas mokestis, tokie pacientai vaistus išsirašytų vienu kartu, – svarstė V. Radionova.
Vis dėlto gydytoja suabejojo, ar apmokestinimas sudrausmins neatsakingus pacientus. Anot jos, bausmėmis žmonių mentaliteto nepakeisi – reikia juos šviesti.
Nors medikai iškėlė paslaugų apmokestinimo klausimą, vis dėlto sunerimusiems pacientams situacijos dramatizuoti dar nevertėtų. Anot sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, rimtos diskusijos šiuo klausimu gali būti būti pradėtos ne anksčiau nei kitų metų pabaigoje. O kol kas ministerija ieškos kitų medikų krūvio reguliavimo būdų.
Publikuota: 2018-10-03 16:28:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|