|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Net ir Kinijoje galima surasti gaivaus oro gurkšnį.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Virbalyje gimusi ir augusi Neringa Savickaitė jau yra gyvenusi Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje ir Meksikoje. Šiuo metu 24 metų mergina baigia ispanų kalbos ir turizmo vadybos studijas Velso Aberistvito universitete ir svajoja bent kuriam laikui grįžti gyventi į Lietuvą.
„Rotary“ klubo programa
Dar besimokydama penktoje klasėje Neringa pirmą kartą ilgam išvyko iš Lietuvos. Tuomet ji su tėvais bei jaunesne seserimi metams persikraustė į Airiją. Tąkart N. Savickaitė net neįtarė, kad tai buvo tik pirmoji iš būsimų daugelio jos kelionių. Jau dvyliktoje klasėje, pasinaudodama „Rotary“ klubo mainų programa, mergina metams išvyko gyventi į JAV.
N. Savickaitė patarė visiems šalies moksleiviams pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Anot jos, tai padeda ne tik praplėsti akiratį, tačiau ir įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi, formuoja kitokį požiūrį į gyvenimą.
Paviršutiniškas bendravimas
Amerikoje virbalietė gyveno Viskonsino valstijoje esančiame maždaug Vilkaviškio dydžio miestelyje Two Riverse. Vietovė, kurioje apsistojo Neringa, savo gamta ir klimatu labai primena Lietuvą.
„Viskonsine gyvenau trijose šeimose. Kiekviena iš jų kuo nors skyrėsi iš kitų. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje buvo laikomasi itin griežtos disciplinos: visi valgydavo vienu metu, pasiskirstydavo darbus ir pan. Su antra šeima daug keliavome, nes jų giminaičiai išsibarstę po skirtingas valstijas. Prieš vykstant į Ameriką tėtis patarė nuvežti dovanų įvairios krepšinio atributikos. Galvojome, jog amerikiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta šią sporto šaką. Pasirodo, Viskonsino valstijoje krepšiniu beveik niekas nesidomi. Ten populiariausia sporto šaka – amerikietiškas futbolas“, – juokėsi pašnekovė.
Neringą šiek tiek nustebino ir vietinių gyventojų bendravimas.
„Iš pradžių buvo labai keista, kai net nepažįstami žmonės su manimi sveikindavosi ir klausdavo, kaip sekasi. Kai norėdavau jiems atsakyti, jų jau nebūdavo šalia. Tik vėliau supratau, kad iš tikrųjų aš jiems neįdomi, tiesiog jie beria standartines frazes“, – patirtimi pasidalijo virbalietė.
Pasakodama apie mokyklą, kurioje mokėsi, Neringa juokavo, jog tai buvo tradicinė kino filmuose matoma amerikietiška ugdymo įstaiga. Didžioji dalis mokinių į pamokas važinėja nuosavais automobiliais, vaikinai žaidžia amerikietiškąjį futbolą, o merginos – šoka palaikymo komandose. Pati N. Savickaitė taip pat užsiiminėjo sportu, lankė bėgimo treniruotes, dalyvavo įvairiose varžybose.
Gatvėse... meškos
Kiek vėliau kraštietė kuriam laikui buvo įsidarbinusi Aliaskos valstijos laivų dalių parduotuvėje. Žmonės Aliaskoje jai pasirodė kiek kitokie nei likusioje JAV dalyje. Ten jie – darbštūs, paprasti, daug bendraujantys. Net ir patys vietiniai save laiko atskira Amerikos dalimi.
„Jie apie save sako, kad yra Aliaska ir žemesnės 49 valstijos. Labiausiai man įstrigo fantastiška gamta – kalnai, upės, ežerai. Vaikščiojant galima sutikti net mešką, todėl vos atvykus į šią valstiją rekomenduojama įsigyti specialų dujų balionėlį meškoms atbaidyti arba su savimi visada nešiotis skambaliukus. Vietiniai pasakojo, jog žiemą meškos ir briedžiai dažnai vaikšto gatvėse, rausiasi žmonių konteineriuose. Didžioji dalis gyventojų dirba arba kuro pramonėje, arba žvejybos srityje. Moterims įprasta apskritai nedirbti“, – pasakojo virbalietė.
Pašnekovė prisiminė, kaip kartą vienam vietiniam gyventojui pasisakė, iš kur yra atvykusi, o šis netikėtai su ja pradėjo kalbėti lietuviškai. Pasirodo, jis dvejus metus gyveno Klaipėdoje ir per tą laiką šiek tiek pramoko lietuvių kalbos.
Kalba – iš televizijos serialų
Dvyliktą klasę N. Savickaitė baigė JAV, tačiau grįžusi į Lietuvą brandos atestato negavo. Ji dar metus būtų turėjusi kartoti dvyliktos klasės kursą. Nusprendusi studijuoti ne Lietuvoje, Neringa išsiaiškino, jog užsienio universitetams lietuviškas mokyklos baigimo diplomas nėra būtinas.
„Mane visada žavėjo ispanų kalba, todėl niekada neabejojau, kad mano studijos bus susijusios būtent su ja. Šią kalbą pramokau dar gyvendama Virbalyje, tiesiog per televiziją žiūrėdama serialus. Būdama Amerikoje dar labiau sustiprinau šios kalbos žinias, susiradau nemažai ispanakalbių draugų“, – pasakojo N. Savickaitė.
Aberistvito universitetas, kuriame studijuoja Neringa, vadinasi taip pat, kaip ir miestas, kuriame ji gyvena. Tai nuostabi vieta, dėl atstumo nuo didesnių miestų ir atmosferos, kurią sukuria studentai ir malonūs vietiniai gyventojai, vadinama „burbulu“.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Neringa pasirinko studijas Velse, – priimtinesnė jų kaina. Velso vyriausybė studentams iš Europos, išskyrus britus, kompensuoja daugiau nei pusę studijų kainos. Likusiai sumai galima gauti paskolą, kurios grąžinimo sąlygos itin palankios.
„Karštoji“ Meksika
Pagal studijų programą N. Savickaitė beveik metus turėjo praleisti šalyje, kurioje kalbama ispaniškai. Tam lietuvė pasirinko Meksiką. Ši šalis labai skyrėsi nuo visų vietų, kurias mergina buvo aplankiusi anksčiau.
„Skyrėsi viskas, pradedant aštriu maistu, visur skambančia muzika, šokiais gatvėje, garsiai kalbančiais ir be galo temperamentingais žmonėmis“, – pasakojo pašnekovė.
Nors daug kas sako, kad Meksika – gana pavojinga šalis, tačiau Neringa to nepajuto. Ji gyveno centrinėje šalies dalyje esančiame Gvadalacharos mieste, o didžioji dalis neramumų vyksta pasienyje su JAV.
„Meksikiečiai įpratę vieni kitais labai rūpintis. Kai kur nors vyksta, visada pasiekę tikslą paskambina vieni kitiems, praneša, kad saugiai nukeliavo. Šeimos santykiai ten labai artimi, savaitgaliais jie labai daug laiko leidžia vieni su kitais, visuomet kartu pietauja. Norėčiau tokias tradicijas perimti iš jų“, – kalbėjo virbalietė.
Nors dauguma meksikiečių puoselėja vadinamąją „amerikietiškąją svajonę“, tačiau JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą jų požiūris į šią šalį labai pasikeitė. Meksikiečiai tapo dar didesni savo šalies patriotai, o apie D. Trampą savo nuomonę dabar jau turi kone kiekvienas Meksikos gyventojas.
„Žmonės labai supykę ant JAV prezidento. Meksika į Ameriką eksportuoja ypač daug vaisių ir daržovių. Pamenu, D. Trampas kelioms savaitėms buvo uždraudęs į JAV įsileisti iš Meksikos atkeliaujančias prekes. Tuomet gatvėse ir parkuose vaisiai ir daržovės buvo pardavinėjami pusvelčiui“, – prisiminė Neringa.
Nori „emigruoti“ į Lietuvą
Neringa kurį laiką gyveno ir Kinijoje. Ši šalis nepaliko tokio didelio įspūdžio, kaip kitos valstybės. Labiausiai merginai įstrigo didelis užterštumas, vietinių kultūra. Virbalietei nepriimtina pasirodė tai, kad vietiniai po valgio dažnai raugėja, taip tarsi parodydami, jog maistas buvo labai skanus, o eidami gatve nuolat spjaudosi.
Per pastaruosius septynerius metus Neringa nemažai keliavo ir pažintiniais tikslais. Ji viešėjo Kuboje, Filipinuose, daugelyje Vakarų Europos šalių. Didžiausią įspūdį iš aplankytų kraštų merginai paliko Kuba.
„Kubos gyventojai per mėnesį vidutiniškai uždirba vos 10 dolerių. Nuėjęs į parduotuvę, pasijunti labai turtingas, tačiau iš tikrųjų nėra ko nusipirkti. Romas pigesnis už vandenį. Kuboje pasijaučiau tarsi būčiau grįžusi į praeitį – ten daug senovinių amerikietiškų automobilių, o didelė dalis vietinių moka kalbėti rusiškai“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Šiuo metu mergina svajoja aplankyti Argentiną. Vis dėlto bent jau artimiausioje ateityje gyventi Neringa norėtų Lietuvoje.
„Visos kelionės padėjo įsimylėti užsienio šalis, tačiau kartu ir supratau, kiek daug mes turime Lietuvoje. Nežinau, ar norėčiau joje praleisti visą savo gyvenimą, tačiau bent jau dabar kuriam laikui tikrai svajoju sugrįžti. Nenoriu to padaryti senatvėje – noriu dabar, kol dar galiu kažką duoti savo šaliai, kol galiu ja gėrėtis. Iš tikrųjų po metų, praleistų užsienyje, jaučiuosi taip, lyg norėčiau „emigruoti“ į Lietuvą, o ne grįžti gyventi. Šiuo metu tėvynėje man daug kas nauja ir nepažįstama, tačiau įdomu“, – šypsojosi kraštietė.
Virbalyje gimusi ir augusi Neringa Savickaitė jau yra gyvenusi Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje ir Meksikoje. Šiuo metu 24 metų mergina baigia ispanų kalbos ir turizmo vadybos studijas Velso Aberistvito universitete ir svajoja bent kuriam laikui grįžti gyventi į Lietuvą. |
Dar besimokydama penktoje klasėje Neringa pirmą kartą ilgam išvyko iš Lietuvos. Tuomet ji su tėvais bei jaunesne seserimi metams persikraustė į Airiją. Tąkart N. Savickaitė net neįtarė, kad tai buvo tik pirmoji iš būsimų daugelio jos kelionių. Jau dvyliktoje klasėje, pasinaudodama „Rotary“ klubo mainų programa, mergina metams išvyko gyventi į JAV.
N. Savickaitė patarė visiems šalies moksleiviams pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Anot jos, tai padeda ne tik praplėsti akiratį, tačiau ir įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi, formuoja kitokį požiūrį į gyvenimą.
Amerikoje virbalietė gyveno Viskonsino valstijoje esančiame maždaug Vilkaviškio dydžio miestelyje Two Riverse. Vietovė, kurioje apsistojo Neringa, savo gamta ir klimatu labai primena Lietuvą.
„Viskonsine gyvenau trijose šeimose. Kiekviena iš jų kuo nors skyrėsi iš kitų. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje buvo laikomasi itin griežtos disciplinos: visi valgydavo vienu metu, pasiskirstydavo darbus ir pan. Su antra šeima daug keliavome, nes jų giminaičiai išsibarstę po skirtingas valstijas. Prieš vykstant į Ameriką tėtis patarė nuvežti dovanų įvairios krepšinio atributikos. Galvojome, jog amerikiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta šią sporto šaką. Pasirodo, Viskonsino valstijoje krepšiniu beveik niekas nesidomi. Ten populiariausia sporto šaka – amerikietiškas futbolas“, – juokėsi pašnekovė.
Neringą šiek tiek nustebino ir vietinių gyventojų bendravimas.
„Iš pradžių buvo labai keista, kai net nepažįstami žmonės su manimi sveikindavosi ir klausdavo, kaip sekasi. Kai norėdavau jiems atsakyti, jų jau nebūdavo šalia. Tik vėliau supratau, kad iš tikrųjų aš jiems neįdomi, tiesiog jie beria standartines frazes“, – patirtimi pasidalijo virbalietė.
Pasakodama apie mokyklą, kurioje mokėsi, Neringa juokavo, jog tai buvo tradicinė kino filmuose matoma amerikietiška ugdymo įstaiga. Didžioji dalis mokinių į pamokas važinėja nuosavais automobiliais, vaikinai žaidžia amerikietiškąjį futbolą, o merginos – šoka palaikymo komandose. Pati N. Savickaitė taip pat užsiiminėjo sportu, lankė bėgimo treniruotes, dalyvavo įvairiose varžybose.
Kiek vėliau kraštietė kuriam laikui buvo įsidarbinusi Aliaskos valstijos laivų dalių parduotuvėje. Žmonės Aliaskoje jai pasirodė kiek kitokie nei likusioje JAV dalyje. Ten jie – darbštūs, paprasti, daug bendraujantys. Net ir patys vietiniai save laiko atskira Amerikos dalimi.
„Jie apie save sako, kad yra Aliaska ir žemesnės 49 valstijos. Labiausiai man įstrigo fantastiška gamta – kalnai, upės, ežerai. Vaikščiojant galima sutikti net mešką, todėl vos atvykus į šią valstiją rekomenduojama įsigyti specialų dujų balionėlį meškoms atbaidyti arba su savimi visada nešiotis skambaliukus. Vietiniai pasakojo, jog žiemą meškos ir briedžiai dažnai vaikšto gatvėse, rausiasi žmonių konteineriuose. Didžioji dalis gyventojų dirba arba kuro pramonėje, arba žvejybos srityje. Moterims įprasta apskritai nedirbti“, – pasakojo virbalietė.
Pašnekovė prisiminė, kaip kartą vienam vietiniam gyventojui pasisakė, iš kur yra atvykusi, o šis netikėtai su ja pradėjo kalbėti lietuviškai. Pasirodo, jis dvejus metus gyveno Klaipėdoje ir per tą laiką šiek tiek pramoko lietuvių kalbos.
Dvyliktą klasę N. Savickaitė baigė JAV, tačiau grįžusi į Lietuvą brandos atestato negavo. Ji dar metus būtų turėjusi kartoti dvyliktos klasės kursą. Nusprendusi studijuoti ne Lietuvoje, Neringa išsiaiškino, jog užsienio universitetams lietuviškas mokyklos baigimo diplomas nėra būtinas.
„Mane visada žavėjo ispanų kalba, todėl niekada neabejojau, kad mano studijos bus susijusios būtent su ja. Šią kalbą pramokau dar gyvendama Virbalyje, tiesiog per televiziją žiūrėdama serialus. Būdama Amerikoje dar labiau sustiprinau šios kalbos žinias, susiradau nemažai ispanakalbių draugų“, – pasakojo N. Savickaitė.
Aberistvito universitetas, kuriame studijuoja Neringa, vadinasi taip pat, kaip ir miestas, kuriame ji gyvena. Tai nuostabi vieta, dėl atstumo nuo didesnių miestų ir atmosferos, kurią sukuria studentai ir malonūs vietiniai gyventojai, vadinama „burbulu“.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Neringa pasirinko studijas Velse, – priimtinesnė jų kaina. Velso vyriausybė studentams iš Europos, išskyrus britus, kompensuoja daugiau nei pusę studijų kainos. Likusiai sumai galima gauti paskolą, kurios grąžinimo sąlygos itin palankios.
Pagal studijų programą N. Savickaitė beveik metus turėjo praleisti šalyje, kurioje kalbama ispaniškai. Tam lietuvė pasirinko Meksiką. Ši šalis labai skyrėsi nuo visų vietų, kurias mergina buvo aplankiusi anksčiau.
„Skyrėsi viskas, pradedant aštriu maistu, visur skambančia muzika, šokiais gatvėje, garsiai kalbančiais ir be galo temperamentingais žmonėmis“, – pasakojo pašnekovė.
Nors daug kas sako, kad Meksika – gana pavojinga šalis, tačiau Neringa to nepajuto. Ji gyveno centrinėje šalies dalyje esančiame Gvadalacharos mieste, o didžioji dalis neramumų vyksta pasienyje su JAV.
„Meksikiečiai įpratę vieni kitais labai rūpintis. Kai kur nors vyksta, visada pasiekę tikslą paskambina vieni kitiems, praneša, kad saugiai nukeliavo. Šeimos santykiai ten labai artimi, savaitgaliais jie labai daug laiko leidžia vieni su kitais, visuomet kartu pietauja. Norėčiau tokias tradicijas perimti iš jų“, – kalbėjo virbalietė.
Nors dauguma meksikiečių puoselėja vadinamąją „amerikietiškąją svajonę“, tačiau JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą jų požiūris į šią šalį labai pasikeitė. Meksikiečiai tapo dar didesni savo šalies patriotai, o apie D. Trampą savo nuomonę dabar jau turi kone kiekvienas Meksikos gyventojas.
„Žmonės labai supykę ant JAV prezidento. Meksika į Ameriką eksportuoja ypač daug vaisių ir daržovių. Pamenu, D. Trampas kelioms savaitėms buvo uždraudęs į JAV įsileisti iš Meksikos atkeliaujančias prekes. Tuomet gatvėse ir parkuose vaisiai ir daržovės buvo pardavinėjami pusvelčiui“, – prisiminė Neringa.
Neringa kurį laiką gyveno ir Kinijoje. Ši šalis nepaliko tokio didelio įspūdžio, kaip kitos valstybės. Labiausiai merginai įstrigo didelis užterštumas, vietinių kultūra. Virbalietei nepriimtina pasirodė tai, kad vietiniai po valgio dažnai raugėja, taip tarsi parodydami, jog maistas buvo labai skanus, o eidami gatve nuolat spjaudosi.
Per pastaruosius septynerius metus Neringa nemažai keliavo ir pažintiniais tikslais. Ji viešėjo Kuboje, Filipinuose, daugelyje Vakarų Europos šalių. Didžiausią įspūdį iš aplankytų kraštų merginai paliko Kuba.
„Kubos gyventojai per mėnesį vidutiniškai uždirba vos 10 dolerių. Nuėjęs į parduotuvę, pasijunti labai turtingas, tačiau iš tikrųjų nėra ko nusipirkti. Romas pigesnis už vandenį. Kuboje pasijaučiau tarsi būčiau grįžusi į praeitį – ten daug senovinių amerikietiškų automobilių, o didelė dalis vietinių moka kalbėti rusiškai“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Šiuo metu mergina svajoja aplankyti Argentiną. Vis dėlto bent jau artimiausioje ateityje gyventi Neringa norėtų Lietuvoje.
„Visos kelionės padėjo įsimylėti užsienio šalis, tačiau kartu ir supratau, kiek daug mes turime Lietuvoje. Nežinau, ar norėčiau joje praleisti visą savo gyvenimą, tačiau bent jau dabar kuriam laikui tikrai svajoju sugrįžti. Nenoriu to padaryti senatvėje – noriu dabar, kol dar galiu kažką duoti savo šaliai, kol galiu ja gėrėtis. Iš tikrųjų po metų, praleistų užsienyje, jaučiuosi taip, lyg norėčiau „emigruoti“ į Lietuvą, o ne grįžti gyventi. Šiuo metu tėvynėje man daug kas nauja ir nepažįstama, tačiau įdomu“, – šypsojosi kraštietė.
Publikuota: 2018-01-10 10:21:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą
* Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|