|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-12-19 09:30
|
|
|
Jolantai Valentukonienei patinka tai, kad savo darbą ji gali dirbti bet kur ir bet kada, tiesiog turėdama po ranka kompiuterį ir internetą.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Žodžiai kriptovaliuta, arba kitaip – virtuali valiuta, „mainingas“ (angl. mining – kasimas), „blokčeinai“ (angl. blockchain – blokų grandinės), bitkonai (angl. bitcoin – skaitmeninės monetos) vis drąsiau skinasi kelią ir į vilkaviškiečių žodyną. Kai kurie technologijų asai virtualias valiutas „kasa“ patys, o štai vilkaviškietė Jolanta Valentukonienė buria investuotojus, kurie gali tiesiog nusipirkdami investicinį planą uždirbti iš didelių kompanijų, kurios išgauna kriptovaliutą dideliais mastais. Tad ir uždarbiai – visai kitokie.
Vilkaviškietei per kelis mėnesius pavyko suburti būrelį investuotojų, panorusių išbandyti šią uždarbį siūlančią naujovę, kuri, tiesą pasakius, pasaulyje nėra jau tokia nauja. Šis reiškinys internete prasidėjo 2009 metais, kai buvo pradėtas naudoti bitkoinas. Po to sukurta begalė kitų decentralizuota vieša transakcijų saugojimo technologija („blockchain“) paremtų kriptovaliutų. Šiuo metu jų yra priskaičiuojama apie tūkstantį.
– Aš bendradarbiauju su „Mining Union“ kompanija, kuri teikia kriptovaliutų debesų „kasimo“ („cloud mining“) paslaugas. Šios kompanijos įrenginiai generuoja pačias perspektyviausias kriptovaliutas: bitkoinus, grynuosius („cash“) bitkoinus, laitkoinus, dešus, X11, monero ir kt. Investicijos į naujausias technologijas leidžia bendrovei užtikrinti, kad partneriai ne tik gaus kokybiškas paslaugas, bet ir bus laikomasi vadinamajam „kasimui“ skirtų pajėgumų tiekimo apimčių, – kompanijos veikimo principą aiškino J. Valentukonienė. – „Mining Union“ teikia supaprastinto kriptovaliutų „kasimo“ paslaugas. Ji perka ir montuoja savo duomenų centruose reikalingą įrangą, suderina ir jungia sistemas, apmoka elektros energijos bei aptarnavimo išlaidas ir visa tai prižiūri.
Kaip aiškino kompanijos „Mining Union“ atstovas Justinas Žuromskas, savo pinigų dalį klientas investuoja būtent į įrangą, kuri „kasa“ kriptovaliutas ir gauna jos uždirbamą pelno dalį priklausomai nuo investuotos sumos.
– Mano atstovaujama kompanija siūlo 6 investicinius planus, leidžiančius uždirbti iš kriptovaliutų generavimo ir partnerių sistemos premijų. Pastarosios reiškia, jog kiekvienas atvestas naujas investuotojas taip pat uždirbs pinigus. Investuotos lėšos skiriamos „kasimo“ įrangai pirkti ir jai išlaikyti, patalpų sąnaudoms, tinklo plėtimui ir vystymui. Kliento pajamos priklauso nuo to, kokį investicinį planą jis pasirinks. Kuo aukštesni plano rodikliai, tuo didesnės bus pajamos ir tinklo sukūrimo galimybės, – sakė J. Valentukonienė.
Kriptovaliutomis vilkaviškietė susidomėjo prieš keletą mėnesių. Anksčiau su vaikais dirbusi moteris suprato, kad šiame darbe jau nebeliko vietos tobulėti. Tuomet Jolanta nusprendė save išbandyti visai kitoje srityje ir tiesiog dirbti sau. Iš pradžių moteris namuose ėmė siūti sėdmaišius ir susidomėjo investicijomis į auksą. Dalyvaudama viename seminare, ji susipažino su „Mining Union“ atstovu, kuris išaiškino kriptovaliutos galimybes. Vilkaviškietė sakė, jog bendradarbiavimas su šia kompanija labai praplėtė jos akiratį ir žinias apie „blockchain“ technologiją, kuri nėra pritaikyta vien kriptovaliutoms kasti. Jos panaudojimo sritys – labai plačios, pvz., siekis sukurti dirbtinį intelektą.
– Kriptovaliutų potencialas kasdien auga. Ypač tų, kurios yra susijusios su dirbtinio intelekto kūrimu. Jos turi didesnę prasmę, nei vien „gaminti“ pinigus, – sakė J. Valentukonienė.
Pasak „mainingo“ specialistų, kriptovaliuta – tai valiuta, nesusieta su jokiais pasaulio bankais tam, kad būtų atspari infliacijai. Pirmoji atsirado paslaptingojo programuotojo, pasivadinusio Satoshi Nakamoto vardu, laisvoji bitkoinų valiuta. Išplitus bitkoinui, įkandin pasekė dešimtys kitų virtualių valiutų. Ji ir kitos kriptovaliutos generuojamos vykstant unikaliam procesui sudėtingų matematinių skaičiavimų metu. Nauji bitkoinai kuriami internete, naudojant kompiuterinę programinę įrangą, dar vadinamą bitkoinų kasykla. Ši programinė įranga suteikia galimybę, sprendžiant specialiai sukurtus sudėtingus algoritmus, „išsikasti“ nedidelius šios valiutos kiekius, tačiau pastebėtina, kad pinigų kiekio didėjimas yra fiksuotas ir atėjus laikui pasieks „lubas“.
Kriptovaliuta, skirtingai nei kitos, yra decentralizuota. Ja pasaulio kompanijos, korporacijos per dieną įvykdo milžinišką kiekį pervedimų ir kitų operacijų. Todėl dideliam informacijos kiekiui apdoroti reikia didelių sisteminių išteklių, kuriuos ir garantuoja kriptovaliutos „kasėjai“. Liberaliose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Šveicarija, Vokietija, atsiskaitymai šia valiuta legalūs ir prekybos vietos būna pažymėtos bitkoino valiutos lipduku.
Pačios „monetos“ nėra apčiuopiami banknotai, tai – skaičių eilutės, kurioms vertė „prilipinama“. Tam tikra prasme tai yra skaitmeninis auksas. Privalumų atsiskaitant šia valiuta – nemažai. Mokesčiai yra daug kartų mažesni, negu naudojantis kreditinėmis kortelėmis ar per internetinę bankininkystę, tuo labiau jei atsiskaitoma iš užsienio. Todėl tikėtina, kad atsiskaitymai kriptovaliuta vis populiarės, ypač – didelėmis sumomis. Tad kriptovaliutų „kasėjai“ darbo nepritrūks.
Apskritai apie tai, kaip veikia kriptovaliutos, kokios yra jų biržos, skaitmeninės piniginės, uždarbio galimybės, paaiškinti keliais sakiniais neįmanoma. Kaip sako J. Valentukonienė, tai – ištisas procesas, į kurį reikia gilintis, kaupti žinias ir sekti naujoves, nes jų atsiranda labai greitai ir daug.
– Kiekviena kriptovaliuta kuria tam tikrą pridėtinę vertę, tad, norint pirkti, reikia labai įsigilinti ir suprasti, jog ši technologija yra ateitis ir turi pagrindo augti. Nors kriptovaliutos – nereguliuojamas dalykas ir daugelis sako, kad nėra saugus, tačiau domėtis ir skaityti apie šią sritį reikia pradėti, nes tikėtina, jog visa tai pakeis mūsų gyvenimus jau labai greitai, – kalbėjo J. Valentukonienė. – O man asmeniškai patinka tai, kad aš savo darbą galiu dirbti bet kur ir bet kada, tiesiog turėdama po ranka kompiuterį ir internetą.
Žodžiai kriptovaliuta, arba kitaip – virtuali valiuta, „mainingas“ (angl. mining – kasimas), „blokčeinai“ (angl. blockchain – blokų grandinės), bitkonai (angl. bitcoin – skaitmeninės monetos) vis drąsiau skinasi kelią ir į vilkaviškiečių žodyną. Kai kurie technologijų asai virtualias valiutas „kasa“ patys, o štai vilkaviškietė Jolanta Valentukonienė buria investuotojus, kurie gali tiesiog nusipirkdami investicinį planą uždirbti iš didelių kompanijų, kurios išgauna kriptovaliutą dideliais mastais. Tad ir uždarbiai – visai kitokie. |
Vilkaviškietei per kelis mėnesius pavyko suburti būrelį investuotojų, panorusių išbandyti šią uždarbį siūlančią naujovę, kuri, tiesą pasakius, pasaulyje nėra jau tokia nauja. Šis reiškinys internete prasidėjo 2009 metais, kai buvo pradėtas naudoti bitkoinas. Po to sukurta begalė kitų decentralizuota vieša transakcijų saugojimo technologija („blockchain“) paremtų kriptovaliutų. Šiuo metu jų yra priskaičiuojama apie tūkstantį.
– Aš bendradarbiauju su „Mining Union“ kompanija, kuri teikia kriptovaliutų debesų „kasimo“ („cloud mining“) paslaugas. Šios kompanijos įrenginiai generuoja pačias perspektyviausias kriptovaliutas: bitkoinus, grynuosius („cash“) bitkoinus, laitkoinus, dešus, X11, monero ir kt. Investicijos į naujausias technologijas leidžia bendrovei užtikrinti, kad partneriai ne tik gaus kokybiškas paslaugas, bet ir bus laikomasi vadinamajam „kasimui“ skirtų pajėgumų tiekimo apimčių, – kompanijos veikimo principą aiškino J. Valentukonienė. – „Mining Union“ teikia supaprastinto kriptovaliutų „kasimo“ paslaugas. Ji perka ir montuoja savo duomenų centruose reikalingą įrangą, suderina ir jungia sistemas, apmoka elektros energijos bei aptarnavimo išlaidas ir visa tai prižiūri.
Kaip aiškino kompanijos „Mining Union“ atstovas Justinas Žuromskas, savo pinigų dalį klientas investuoja būtent į įrangą, kuri „kasa“ kriptovaliutas ir gauna jos uždirbamą pelno dalį priklausomai nuo investuotos sumos.
– Mano atstovaujama kompanija siūlo 6 investicinius planus, leidžiančius uždirbti iš kriptovaliutų generavimo ir partnerių sistemos premijų. Pastarosios reiškia, jog kiekvienas atvestas naujas investuotojas taip pat uždirbs pinigus. Investuotos lėšos skiriamos „kasimo“ įrangai pirkti ir jai išlaikyti, patalpų sąnaudoms, tinklo plėtimui ir vystymui. Kliento pajamos priklauso nuo to, kokį investicinį planą jis pasirinks. Kuo aukštesni plano rodikliai, tuo didesnės bus pajamos ir tinklo sukūrimo galimybės, – sakė J. Valentukonienė.
Kriptovaliutomis vilkaviškietė susidomėjo prieš keletą mėnesių. Anksčiau su vaikais dirbusi moteris suprato, kad šiame darbe jau nebeliko vietos tobulėti. Tuomet Jolanta nusprendė save išbandyti visai kitoje srityje ir tiesiog dirbti sau. Iš pradžių moteris namuose ėmė siūti sėdmaišius ir susidomėjo investicijomis į auksą. Dalyvaudama viename seminare, ji susipažino su „Mining Union“ atstovu, kuris išaiškino kriptovaliutos galimybes. Vilkaviškietė sakė, jog bendradarbiavimas su šia kompanija labai praplėtė jos akiratį ir žinias apie „blockchain“ technologiją, kuri nėra pritaikyta vien kriptovaliutoms kasti. Jos panaudojimo sritys – labai plačios, pvz., siekis sukurti dirbtinį intelektą.
– Kriptovaliutų potencialas kasdien auga. Ypač tų, kurios yra susijusios su dirbtinio intelekto kūrimu. Jos turi didesnę prasmę, nei vien „gaminti“ pinigus, – sakė J. Valentukonienė.
Pasak „mainingo“ specialistų, kriptovaliuta – tai valiuta, nesusieta su jokiais pasaulio bankais tam, kad būtų atspari infliacijai. Pirmoji atsirado paslaptingojo programuotojo, pasivadinusio Satoshi Nakamoto vardu, laisvoji bitkoinų valiuta. Išplitus bitkoinui, įkandin pasekė dešimtys kitų virtualių valiutų. Ji ir kitos kriptovaliutos generuojamos vykstant unikaliam procesui sudėtingų matematinių skaičiavimų metu. Nauji bitkoinai kuriami internete, naudojant kompiuterinę programinę įrangą, dar vadinamą bitkoinų kasykla. Ši programinė įranga suteikia galimybę, sprendžiant specialiai sukurtus sudėtingus algoritmus, „išsikasti“ nedidelius šios valiutos kiekius, tačiau pastebėtina, kad pinigų kiekio didėjimas yra fiksuotas ir atėjus laikui pasieks „lubas“.
Kriptovaliuta, skirtingai nei kitos, yra decentralizuota. Ja pasaulio kompanijos, korporacijos per dieną įvykdo milžinišką kiekį pervedimų ir kitų operacijų. Todėl dideliam informacijos kiekiui apdoroti reikia didelių sisteminių išteklių, kuriuos ir garantuoja kriptovaliutos „kasėjai“. Liberaliose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Šveicarija, Vokietija, atsiskaitymai šia valiuta legalūs ir prekybos vietos būna pažymėtos bitkoino valiutos lipduku.
Pačios „monetos“ nėra apčiuopiami banknotai, tai – skaičių eilutės, kurioms vertė „prilipinama“. Tam tikra prasme tai yra skaitmeninis auksas. Privalumų atsiskaitant šia valiuta – nemažai. Mokesčiai yra daug kartų mažesni, negu naudojantis kreditinėmis kortelėmis ar per internetinę bankininkystę, tuo labiau jei atsiskaitoma iš užsienio. Todėl tikėtina, kad atsiskaitymai kriptovaliuta vis populiarės, ypač – didelėmis sumomis. Tad kriptovaliutų „kasėjai“ darbo nepritrūks.
Apskritai apie tai, kaip veikia kriptovaliutos, kokios yra jų biržos, skaitmeninės piniginės, uždarbio galimybės, paaiškinti keliais sakiniais neįmanoma. Kaip sako J. Valentukonienė, tai – ištisas procesas, į kurį reikia gilintis, kaupti žinias ir sekti naujoves, nes jų atsiranda labai greitai ir daug.
– Kiekviena kriptovaliuta kuria tam tikrą pridėtinę vertę, tad, norint pirkti, reikia labai įsigilinti ir suprasti, jog ši technologija yra ateitis ir turi pagrindo augti. Nors kriptovaliutos – nereguliuojamas dalykas ir daugelis sako, kad nėra saugus, tačiau domėtis ir skaityti apie šią sritį reikia pradėti, nes tikėtina, jog visa tai pakeis mūsų gyvenimus jau labai greitai, – kalbėjo J. Valentukonienė. – O man asmeniškai patinka tai, kad aš savo darbą galiu dirbti bet kur ir bet kada, tiesiog turėdama po ranka kompiuterį ir internetą.
Galerija: Kriptovaliutos
Publikuota: 2017-12-19 09:30:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|