Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Vilkaviškio skyrius per 2016 metus ir 2017 metų sausio – rugsėjo mėnesius gavo 43 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui vartoja šachtinių šulinių vandenį.

Nitratais užterštas vanduo nustatytas 11 šachtinių šulinių, tai sudaro 25, 6 %. Nitritų viršijimo nebuvo nustatyta.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų maistui vartoja vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį, kuris nėra saugus. Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Eksploatuojant šulinį, saugokite jį ir supantį dirvožemį nuo užterštumo. Taršos tikimybė ypač padidėja potvynių, liūčių metu, esant avarijoms.

Nepalikite atidengto šulinio, ypač tada, kai lyja, neleiskite, kad prikristų pašalinių daiktų. Aplink šulinį negalima tręšti žemės, netoli šulinio neturėtų būti lauko tualetų, mėšlidžių, komposto duobių, 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastimi. Kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti nuo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, jeigu reikia, suremontuoti ir patikrinti jo sandarumą. Tam tikslui išsemiamas šulinio vanduo, prireikus, užsandarinami plyšiai tarp rentinių. Žmonės patys turėtų pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe ir nerizikuoti savo sveikata neįsitikinus ar vanduo nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais, nitritais ir nitratais. Mikroorganizmai sunaikinami išvirinus vandenį, o nitritai ir nitratai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Didelės nitratų dozės, gaunamos su geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies badą. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus ir besilaukiančioms moterims, taip pat senyvo amžiaus žmonėms bei sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Ar vanduo neužterštas, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Gyventojai, norintys išsitirti šulinio vandens kokybę, tai padaryti gali savo lėšomis, kreipdamiesi į laboratorijas, atliekančias vandens tyrimus. Nemokamas šachtinio šulinio vandens ištyrimas atliekamas, kai

maistui šachtinio šulinio vandenį naudoja nėščioji arba kūdikis iki 6 mėnesių amžiaus. Tokiu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie jų veiklos teritorijoje nuolat gyvenančias nėščiąsias ar kūdikius iki 6 mėnesių mžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras organizuoja nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje šachtinio šulinio vandens paėmimą ir ištyrimą nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Jei šachtinio šulinio vandenyje yra nustatoma ribines vertes viršijanti nitratų ir nitritų koncentracija, nedelsiant informuojami asmenys apie galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---