Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-01-06 16:49

---

Albinas Šneideris viliasi, kad 2017-ieji bus geresni metai.

Autoriaus nuotr.

2016-ieji metai šalies bei rajono pieno gamintojams buvo permainingi. Pieno supirkimo kainos svyravo, net buvo nukritę iki neregėtų žemumų. Ūkininkams ne kartą teko kovoti už savo teises, tačiau besibaigiant metams situacija ėmė taisytis.

Karvių sumažėjo

Praėjusių metų pradžia šalies bei rajono pienininkams nežadėjo nieko gero. Pieno supirkimo kainos prieš metus didesniems ūkininkams siekė apie 20 euro centų, mažesniems – keliais centais mažiau. Negana to, pasėliai beveik visur iššalo, todėl dalį pašarams skirtų jų plotų teko atsėti. Vis dėlto, kaip vėliau parodė laikas, blogiausia dar tik laukė.

Vasaros viduryje pieno kainos nukrito iki neregėtų žemumų. Stambieji ūkininkai gavo vos apie 14 euro centų už litrą pieno, o kai kuriems smulkiesiems buvo mokami vos 9 euro centai.

Nematydami perspektyvų ūkininkai pamažu ėmė trauktis iš pienininkystės sektoriaus. Vieni išpardavė tik dalį karvių, kiti visiškai pasitraukė iš gyvulininkystės. Metų pabaigoje 1628 rajono žemdirbiai laikė 7988 karves. Prieš metus 1860 rajono ūkininkų laikė 8695 karves.

„Karvių laikytojų per pastaruosius metus rajone sumažėjo 232, o pačių karvių – 707. Rajone vyrauja smulkieji pieno ūkiai. Tiesa, padidėjo mėsinių galvijų skaičius. Metų pabaigoje rajone buvo 4321 mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų, o tai yra 336 daugiau nei prieš metus“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė.

Žiemą visada geriau

Tie, kurie norėjo išlaikyti savo karvių bandas, ėmė kovoti už savo teises. Vien praėjusiais metais šalies ir rajono pieno gamintojai dalyvavo sostinėje vykusiose protesto eitynėse, reikalaudami aukštesnių kainų pasikeisdami mėnesį budėjo prie Žemės ūkio ministerijos, įvairių sprendimo būdų ieškojo Jonavoje vykusio suvažiavimo metu. Visa tai davė šiokių tokių rezultatų. Artėjant metų pabaigai, kainos ėmė augti. Dabar žemdirbiai, priklausomai nuo ūkio dydžio, už litrą pieno jau gauna 20–30 euro centų. Be to, du kartus per praėjusius metus ūkininkams buvo skirtos papildomos išmokos už pieną.

„Atrodo, jog situacija pamažu taisosi. Tiesa, neverta pulti į didelę euforiją. Kiekvienais metais žiemą perdirbėjams ima trūkti pieno, todėl jie kelia kainas. Reikia tikėtis, kad vasarą jų niekas nesumažins“, – vylėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.



Kovoja vienetai, naudojasi visi

Praėję metai pienininkams buvo ypatingi ir dėl to, kad Europos Sąjungoje buvo panaikintos pieno kvotos. Kaip sakė pats apie 70 karvių laikantis A. Šneideris, visos kitos šalys tam ruošėsi, didino pieno gaminimo kiekius, o Lietuva – ne. Dėl šios priežasties pieno krizė kitose valstybėse neturėjo tokios įtakos, kaip mūsų šalyje. Anot pašnekovo, Lietuvoje pienininkai prieš savo valią buvo paversti pašalpų prašytojais.

„Dabar mažai kas net ir šimtą karvių laikydamas sunkiai suduria galą su galu. Seniau turėjau 20–30 galvijų ir ramia širdimi vykdžiau statybas, pirkau techniką, nes žinojau, kad bus iš ko išsimokėti. Šiuo metu perspektyvų nelikę. Trąšas, pašarus perkame kone tomis pačiomis kainomis kaip užsieniečiai, tačiau kitų valstybių pienininkai pernai už litrą pieno gaudavo 30 euro centų, kai mes – kone dvigubai mažiau. Tik dėl papildomų išmokų pavyko metus baigti be nuostolių, tačiau ir be pelno“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, stabilizuoti situaciją padėjo praėjusiais metais vykę Seimo rinkimai, dėl kurių politikai buvo priversti nepraleisti šių problemų pro akis, taip pat aktyvus pienininkų dalyvavimas įvairiose protesto akcijose.

Pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas A. Šneideris apgailestavo, kad kovotojų už savo teises nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Iš mūsų rajono akcijose bei įvairiuose suvažiavimuose dalyvauja tik apie pusšimtį pieno gamintojų, o naudą iš to gauna šimtai.

„Skaudu, kai žmogaus paklausi, ar ketina važiuoti kovoti už geresnį gyvenimą, jis atsako, jog neturi laiko ar yra per smulkus gyvulių augintojas, kad jo būtų klausomasi. Net neabejoju, kad jeigu pernai nebūtume taip aktyviai kovoję, dalyvavę įvairiose akcijose, nieko nebūtume laimėję, o karvių augintojų būtų sumažėję dar daugiau. Kadangi esu ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos narys, tai žinau, kiek raštų buvo išsiųsta valdžios atstovams, kiek įvyko susitikimų su jais. Visa tai davė vaisių“, – sakė A. Šneideris.

Didėja konkurencija

Nors kasmet metų pabaigoje pieno supirkimo kainos ir kyla, tačiau vėliau jos ima mažėti. Yra objektyvių priežasčių, kad šiemet bus kitaip. Visų pirma, šio mėnesio pabaigoje turėtų pilnai pradėti funkcionuoti žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Jau dabar šio kooperatyvo nauja moderni pieno perdirbimo gamykla iš dalies veikia, tačiau netrukus visam procesui bus galutinai uždegta žalia šviesa. Būtent tada „Pienas LT“ reikės dar daugiau pieno, todėl tikimasi, kad dalis gamintojų iš kitų įmonių perbėgs pas juos.

Pasak A. Šneiderio, mūsų rajono atstovai vargu ar ryšis sudaryti sutartis su šiuo kooperatyvu. Rajono pieno ūkiai per smulkūs, be to, norėdami išlaikyti žemdirbius, kiti perdirbėjai bus priversti jiems sudaryti geresnes sąlygas. Taip pat situaciją šiek tiek reguliuoja ir tai, kad kaimyninės Lenkijos pieno perdirbėjai vis labiau veržiasi į mūsų rinką ir pieną perka iš mūsų šalies pieno gamintojų. Tai leidžia tikėtis, kad pieno supirkimo kainos bent jau nemažės.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas tvirtino, kad geriausiai visas problemas išspręsti galėtų pelno reguliavimo įstatymas. Anot ūkininko, negali perdirbėjai ir pardavėjai turėti tokių pelnų, o žemdirbiams palikti tik trupinius. Jau yra užuomazgų, kad šis įstatymas gali įsigalioti. Tiesa, neaišku, ar dabartiniai politikai tam ryšis, nes pieno supirkimo įmonės nenorės taip lengvai su kitais dalytis savo turtais.

„Deja, ko gero tik Lietuvoje taip yra, kad viena sritis naudojasi kita. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką informacinėje erdvėje sklandė daugybė užsakomųjų straipsnių ir televizijos laidų apie pieno žalą žmogaus organizmui. Taip buvo siekiama, kad žmonės jo pirktų kuo mažiau ir žemdirbiai neturėtų preteksto prašyti didesnių kainų. Jeigu mums kainas pakelia keliais centais, tai automatiškai parduotuvėje jos kyla dar daugiau. Taip būti neturėtų. Tikiuosi, jog šiemet šios problemos bus bent jau pradėtos spręsti“, – vylėsi A. Šneideris.

Galerija: Pienininkai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---