Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Ar žinojote, kad į darbą ilgiausiai važiuoja buhalteriai ir IT darbuotojai, o pusantro milijono britų kelionėje užtrunka ilgiau negu tris valandas?

Lietuviai yra sėslesni, tačiau pastaruoju metu vejamės europiečius – daugėja žmonių, kasdien į darbą važinėjančių didesnį atstumą.

Visame pasaulyje įprasta į darbą važiuoti keliasdešimt ar daugiau nei 100 kilometrų. Asmuo, gyvenantis sostinėje, bet kasdien važiuojantis dirbti į Kauną arba atvirkščiai, nuostabos jau nekelia.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 20 proc. Londono priemiesčių gyventojų daugiau negu dvi valandas per dieną praleidžia keliaudami į darbą ir atgal iš jo. Šis skaičius sudaro vieną dieną per savaitę. Vokietijoje 37 proc. visų gyventojų kasdien bent po valandą praleidžia kelyje. Panaši tendencija vyrauja visoje Europoje, tik italai gali pasigirti – vidutinė jų keliavimo į darbą trukmė siekia 23 minutes.



Renkasi darbovietę, bet ne miestą



Kaune įsikūrusios tarptautinės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“ padalinio vadovas Dainius Aksinavičius sako, kad jų įmonėje taip pat yra dirbančiųjų, kasdien į darbą atvykstančių iš kitų miestų. „Turime darbuotojų, kasdien į biurą atvažiuojančių iš kitų miestų, konkrečiau – Vilniaus ir Elektrėnų. Darbuotojai nori dirbti mūsų įmonėje, nepaisant skiriančio atstumo nuo namų. Sudarome sąlygas tam, kad žmonės norėtų dirbti pas mus ir siekiame pritraukti geriausius specialistus, todėl mums nėra svarbi jų gyvenamoji vieta“, – pasakoja D. Aksinavičius.

Kiekvieną rytą kauniečiai vyksta į darbą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje, o sostinės gyventojai darbus atranda Kaune. Tai keičia susiformavusį požiūrį apie priimtiną atstumą iki darbo vietos, nes lietuviai renkasi karjeros galimybę ir nesuka galvos dėl laiko, praleidžiamo kelionėje į darbą.



Darbo diena prasideda anksti



Ketverius metus įmonėje „Callcredit Information Group“ dirbantis Rimvydas gyvena Elektrėnuose, o į darbą Kaune kasdien vyksta autobusu. „Pasirinkau darbą, o ne gyvenamąją vietą. Anksčiau gyvenau ir dirbau Vilniuje, tačiau vėliau dėl šeimyninių aplinkybių persikėliau į Elektrėnus, kuriuose jau tada kaip vieną iš teigiamų alternatyvų įžvelgiau galimybę dirbti tiek Vilniuje, tiek Kaune“, – pasakoja pašnekovas.

Rimvydo darbo diena prasideda anksti – 6 valandą ryte, o išėjus iš namų iki autobuso jam tenka pėdinti dar beveik du kilometrus, Kaune jis atsiduria dar prieš darbo pradžią. „Turiu galimybę dirbti iš namų. Vieną žiemą, užėjus dideliems šalčiams, pats įmonės vadovas pasiūlė šią alternatyvą“, – pasakoja Rimvydas.

Personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, kad darbovietės pasirinkimas – žmogaus valioje. Specialistas teigia, kad jei asmuo ieško darbo Vilniuje, tikimybė, kad jis gaus atitinkamą pasiūlymą dirbti Kaune – nedidelė, tačiau yra. „Tokiais atvejais daug bendraujame su kandidatu ir aiškinamės ar jis turi šaknų tame mieste, ar nori pradėti karjerą naujoje vietoje“, – pasakoja specialistas.



Kaunas vejasi Vilnių



Pastaruoju metu Kaune kuriasi daug tarptautinių kompanijų, savo padalinius čia steigia sostinės įmonės. Tuo pačiu didėja konkurencija dėl darbuotojų – stengiamasi pritraukti naujus ir išlaikyti turimus.

A. Francas sako šiuo metu pastebintis suaktyvėjusią Kauno darbo rinką. „Konkurenciją didina gamybinių įmonių atsiradimas, paslaugų centrų atėjimas bei naujų IT kompanijų steigimasis“, – sako jis. Nors skirtumai tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų išlieka, tačiau pasak specialisto, Kaune jaučiamas didesnis pagyvėjimas ir pasikeitęs vietos valdžios požiūris.

„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Vilniuje vis dar yra daugiau patrauklių darbdavių ir užsienio įmonių centrinių būstinių. Kuriant miestą, kaip patrauklią vietą naujų darbo vietų kūrimui, labai svarbus ir savivaldybės požiūris į miesto plėtrą bei perspektyvas, todėl džiugu, kad šioje srityje Kaune vyksta dideli pokyčiai“, – pasakoja A. Francas.

Kasdienis maršrutas rūpesčių nesukelia



„Callcredit Information Group“ skaitmeninės rinkodaros asistentė Gintarė sostinėje gyvena penkerius metus. Šiek tiek mažiau negu pusę metų kasdien į darbą mergina vyksta traukiniu. „Darbą Kaune pasirinkau dėl patirties – norėjau daugiau išmokti apie skaitmeninę rinkodarą ir manau, kad dabartinė mano darbovietė – ideali vieta mokytis. Kiekvieną dieną dirbu su skirtingų dydžių kompanijomis ir bendrauju su komanda, esančia Jungtinėje Karalystėje“, – pasakoja Gintarė.

Į darbą kasdien išvykstanti pusė aštuonių ryte, o į namus atkeliaujanti aštuntą valandą vakare, Gintarė sako, toks važinėjimas problemų nesukelia. Pirmenybę mergina teikia patirčiai ir žiūri į ilgalaikę karjeros perspektyvą.

A. Francas pastebi, kad vadovaujančio lygio darbuotojų tarpe yra daugiau važinėjančių iš Vilniaus į Kauną. „Specialistai labiau juda iš Kauno į sostinę, tačiau Kaune besikuriant naujoms tarptautinėms įmonėms, važinėjančių darbuotojų skaičius tik didės“, – prognozuoja jis. Kiekvieną dieną maršrutu Vilnius – Kaunas migruojantys darbuotojai retai susimąsto apie galimybę persikelti į miestą, kuriame dirba. Didesnis atstumas netampa našta ar problema. „Žinau kelis atvejus, kai darbuotojai jau 10 metų važinėja iš Vilniaus į Kauną ir iš Kauno į Vilnių. Jei žmogus turi šeimą ir namus – nėra taip paprasta viską perkelti kitur“, – sako A. Francas.

„Callcredit Information Group“ duomenų bazių inžinierius Andrius gavęs pasiūlymą dirbti Kaune, pirmąją darbo dieną susikrovė daiktus ir iš Vilniaus persikėlė į laikinąją sostinę. „Didžiausią įtaką padarė laiko išnaudojimo galimybės. Vietoje kelionės iš Vilniaus į Kauną ir atgal aš pasirinkau šį laiką išnaudoti savo mėgstamai veiklai. Be to, aš neturiu didelių finansinių įsipareigojimų bankams, dar nesu sukūręs šeimos, taigi galiu sau leisti tokius eksperimentus, kaip gyvenimas kitame mieste. Esu vilnietis – čia gimiau, augau ir studijavau, todėl man norėjosi pažiūrėti kaip gyvena kiti miestai“, – savo pasirinkimą aiškina Andrius.



Užsienyje – normali praktika



„Callcredit Information Group“ komunikacijos specialistė Eglė į darbą taip pat važiuoja iš Vilniaus. Ketverius metus įmonėje dirbanti mergina teigia, kad prie kelionių yra pripratusi. „Gyvenau Jonavoje, kai pradėjau dirbti šioje įmonėje, todėl važinėjimas į darbą man buvo tapęs įprastu dalyku. Persikrausčiusi į Vilnių net nemąsčiau keisti darbovietės, nes čia jaučiuosi vertinama ir turiu galimybę tobulėti“, – sako Eglė.

„Callcredit Information Group“ pagrindinis biuras yra įsikūręs Jungtinėje Karalystėje, todėl Eglei dažnai tenka bendrauti su kolegomis britais. „ Jiems keliauti į ir iš darbo bent jau valandą laiko yra visiškai normalus dalykas. Daug mūsų kolegų gyvena toliau nuo Lidso, kur yra įsikūręs pagrindinis įmonės biuras ir kelionės traukiniais yra tiesiog neišvengiamos“, - pasakoja Eglė.

Nacionalinės statistikos departamento duomenimis, 2003 metais vidutinė brito važiavimo į darbą trukmė buvo 45 minutės ir šiuo metu šis laikas išaugo iki 54 minučių. Tuo tarpu pasaulio vidurkis yra apie 40 minučių. Daugiau nei pusantro milijono britų kasdien į darbą keliauja daugiau negu tris valandas. Departamento užsakyto tyrimo metu paaiškėjo, kokios specialybės atstovai į darbą važiuoja ilgiausiai – tai buhalteriai (75 minutės) ir IT darbuotojai (65, 6 minutės).

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---