Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

---

Rūta Vainienė

Nuotr. iš asmeninio albumo.

Nuo Naujųjų įsigaliojo tvarka, pagal kurią apie pusė milijono gyventojų pensijai kaups daugiau.

Didžiąja dalimi tai - žmonės, kurie 2013 metais pasirinko kaupimui prisidėti papildomai iš savo kišenės, ir prisijungė prie 2+ sistemos. Nuo šių metų žmonėms kaupimui Sodra, kaip ir anksčiau perves 2 procentų dydžio Sodros įmokų dalį, pats žmogus turės skirti 2 procentus savo darbo užmokesčio, o valstybė jo kaupimui perves 2 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą. Šių žmonių taupymas senatvei, galima sakyti, sugrįžo į prieškrizinį lygį. Tiesa, ne tokiomis palankiomis sąlygomis, kaip iki 2009 metų.

Kaupimas pensijų fonduose per vienuolika savo gyvavimo metų spėjo praeiti ugnį ir vandenį. Kaupimui skirta Sodros įmokų dalis buvo palaipsniui didinama nuo 2, 5% 2004 metais iki 5, 5% 2007-aisiais. Prasidėjus krizei, 2009 metais, įmokos į pensijų fondus buvo sumažintos iki 3 %, po to - iki 2 %, o 2012 metais - iki 1, 5 procento. Kai ekonomika grįžo į prieškrizinį lygį 2013 metais, įmokos į pensijų fondus, deja buvo pakeltos tik iki 2, 5 procento.

Žmonėms tada liepta pasirinkti, ar šie nori visai nustoti kaupę ir gali grįžti į Sodrą, ar jie renkasi likti su nediduke 2, 5 procentų įmoka, ar imasi kaupti papildomai iš savo kišenės su sąlyga, kad dar prisidės ir valstybė. Taigi, iš milijono šimto tūkstančių buvusių pensijų fondų dalyvių, į Sodrą grįžo apie 24 tūkstančiai, didžioji dalis – apie 700 tūkstančių liko kaupti po 2, 5 procento, o apie 350 tūkstančių pasirinko kaupti papildomai. Jų gretas papildė naujieji darbo rinkos dalyviai, kurie dabar turi du pasirinkimus: arba kaupti prisidedant iš savo kišenės, arba pasikliauti tik Sodra.

Talžytiems daužytiems pensijų fondams konkuruoti su nuolat gelbėjama Sodra - sunku. Labai iš lėto gausėja informacijos apie kaupimo rezultatus. Lietuvoje jau veikia nebe viena, o dvi pensijų anuitetus mokančios draudimo bendrovės, taigi pagaliau radosi bent šiokia tokia konkurencija. Pensinio amžiaus sulaukusių žmonių, kuriems atsiranda prievolė įsigyti anuitetą, nėra daug, apie 300. Taip yra todėl, kad kaupimas dar jaunas, ir dalis asmenų iš pensijų fondų atsiima vienkartinę išmoką. Lietuvos bankas skelbia nuo kokios sukauptos sumos yra privalomas anuitetas. Ši suma priklauso nuo į pensiją išeinančio asmens amžiaus. Kuo jaunesnis asmuo eina į pensiją, tuo didesnė suma, nuo kurios jis privalo įsigyti anuitetą. Pavyzdžiui, 62 metų asmeniui, ši suma yra 12.158 eurai.

Anuitetus jau įsigiję asmenys gali pasidžiaugti priedu prie Sodros pensijos, kuris vidutiniškai siekia daugiau nei 60 eurų, nors yra asmenų, kas mėnesį gaunančių 100 ar net 200 eurų papildomos pensijos. Kas svarbu, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos, skirtingai nuo Sodros, yra paveldimos. Galima rinktis ir paveldimą anuitetą. Kitaip tariant, tai - žmogus turtas, jo santaupos.

Pensijų kaupimui skirtas įmokos dydis iš „Sodros“ nuo 2020 m. turi būti padidintas iki 3, 5 proc. Reikia tikėtis, kad politikams, o ir žmonėms užteks išminties suprasti, kad būtent kaupimas ir investavimas, o ne pinigų perskirstymas per Sodrą yra tikrasis žmonių gelbėtojas senatvėje. Taip, dar silpnas, taip, dažnai ujamas, bet „Trijų karalių“ 2+2+2 stiprinamas jis tikrai turi ateitį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---