|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2015-06-17 16:26
|
|
|
Juozas Jurkynas įsitikinęs, kad prie Pašeimenių šimtmečius kerojantį ąžuolą būtina saugoti ir prižiūrėti.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
„Mūsų rajone auga
nuostabaus grožio ąžuolas. Ką daryti, kad į jį būtų atkreiptas valstybės dėmesys?“ – klausė „Santakos“ skaitytojas.
Reikia pasirūpinti
Vilkaviškietis Juozas Jurkynas kartais nuvažiuoja į laukus netoli Pašeimenių kaimo Bartninkų seniūnijoje. Tik tam, kad dar kartą pamatytų, kaip gyvena jo nuo vaikystės numylėtas didžiulis nepaprasto grožio ąžuolas, kerojantis javų lauke šalia Budavonės miško.
– Jis auga netoli mano gimtinės. Prisimenu, prie to ąžuolo mes maži atbėgdavome pažaisti, suaugusieji prie jo kaimo gegužines rengdavo. Dabar, žinoma, ten jau seniai niekas nebevyksta. Bet esu girdėjęs, kad kartais atvažiuoja žmonės prisiglausti prie ąžuolo kamieno, pasisemti iš jo sklindančios gamtos jėgos, – šypsodamasis pasakojo vyriškis.
Pats Juozas ne tik vasarą atvažiuoja – žiemą per laukus su slidėmis prie medžio nučiuožia, o rudenį, pažliugus keliams, automobilį palieka toli, kad neužklimptų, ir eina pėsčiomis.
– Gražus medis, todėl būtų gerai, kad juo kas nors pasirūpintų, prižiūrėtų. O ir kitiems tikriausiai būtų verta parodyti, kokį grožį Suvalkijoje turime, – kalbėjo vilkaviškietis. – Štai netoli miškas ošia, o ten yra sergančių medžių. Baisu, kad ir šis gražuolis neužsikrėstų ligomis. Kas juo pasirūpins? Įdomu, ar toks ąžuolas negali būti paskelbtas valstybės saugomu objektu?
Nustatyti parametrai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra patvirtinusi Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašą, pagal kurį medžiai skelbiami saugotinais. Apraše numatyta, kad medžiai gali būti saugomi savivaldybės, valstybės ir pripažinti gamtos paminklais.
Saugomi jie gali būti tuomet, kai turi išskirtinę ekologinę, mokslinę, kultūrinę, estetinę vertę, svarbūs bendruomenės interesų tenkinimui, pažintinio turizmo plėtrai ir pan.
Nustatyti ir tam tikri skirtingų medžių rūšių parametrai. Pavyzdžiui, Savivaldybės saugomu skelbiamo ąžuolo kamieno apimtis 1,30 m aukštyje turi siekti ne mažiau kaip 3–3,5 m, jis turi būti ne mažiau kaip 15–20 m aukščio. Valstybės saugomo ąžuolo kamieno apimtis turėtų būti ne mažiau kaip 4–4,5 m, aukštis – 20–25 m. Gamtos paminklu skelbiamo ąžuolo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 6 m, pats medis – ne žemesnis kaip 25–30 m.
Du saugo Savivaldybė
Kaip teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas (vyr. specialistas) Darius Bunikis, mūsų Savivaldybė dar 2012 m. pateikė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) ir Aplinkos apsaugos departamentui galimų skelbti saugotinais medžių sąrašą.
Iš šio sąrašo nuo 2013 m. rajono Tarybos sprendimu mūsų rajone Savivaldybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais pripažinti du medžiai: Draugelių ąžuolas, augantis Kupreliškių kaime (Pilviškių sen.), ir Šventakalnio liepa, vešinti Pajevonyje, netoli kapinių.
VSTT specialistai Savivaldybei pranešė, kad valstybės saugomais gamtos paveldo objektais bus paskelbti du medžiai.
Tai Paežerių dvaro parke vešintis ąžuolas, kuris yra apie 27 m aukščio, jo skersmuo 1,30 m aukštyje siekia 2 m, apimtis – 624 cm. Manoma, kad jo amžius gali būti apie 450 metų.
Sąraše buvo ir Pajevonio seniūnijoje auganti daugiakamienė Dabravolės liepa, turinti net 25 kamienus.
Vištyčio Lauko II kaime žaliuojančią daugiakamienę guobą (31 kamienas) VSTT siūlė skelbti Savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Deja, nei Paežeriuose augantis ąžuolas, nei Dabravolės liepa, nei daugiakamienė guoba iki šiol saugomais nepaskelbti.
Tačiau D. Bunikis teigė neseniai šiuo klausimu kreipęsis į VSTT ir išgirdęs, kad tarnybos planuose šiemet numatyta atnaujinti saugotinų medžių sąrašą visos Lietuvos mastu. Tad bus peržiūrėti ir mūsų rajono vertingiausi medžiai.
Savininkai užsienyje
Rengiant galimų saugoti medžių sąrašą 2012-aisiais į jį buvo įtrauktas ir J. Jurkyno minėtas Bartninkų seniūnijos ąžuolas. Jo apimtis yra 4,6 m, akį traukia ypač plati (maždaug 25 m) laja.
Tačiau ąžuolas, kaip teigė D. Bunikis, auga privačioje teritorijoje, o jos savininkai išvykę į užsienį.
– Norint medį skelbti saugomu, reikia žemės savininkų sutikimo. Tačiau šie reikalai sudėtingi: vieni žmonės patys kreipiasi ir prašo jų teritorijoje augantį medį paskelbti saugomu, kiti, priešingai, to nenori. Juk aplink medį bus ribojama veikla, teks padaryti privažiavimą prie jo ir pan. Šiuo atveju mėginome su žemės savininkais susisiekti. Mūsų rajone gyvenantis giminaitis žadėjo juos informuoti, o mums pranešti, kai tie žmonės pasirodys Lietuvoje. Bet jie grįžta trumpam ir, ko gero, rūpinasi kitais reikalais, nei savo žemėje augantį medį paversti saugotinu, – aiškino Savivaldybės ekologas.
Reikia apgenėti
Kokiu tikslu medžiai skelbiami saugotinais?
Kaip teigė D. Bunikis, tam, kad jie galėtų būti įtraukti į turistinius maršrutus kaip lankomi objektai, tam, kad galėtume skirti didesnį dėmesį jų apsaugai ir išlikimui.
Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, guobos ir kiti vertingi medžiai bet kokiu atveju yra saugotini vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tad norint juos nukirsti, genėti ir pan. visuomet reikia leidimo, neatsižvelgiant į kamieno storį.
O jei medis užsikrečia ligomis, savininkas turi ieškoti būdų, kaip jį apsaugoti. Jei neturi galimybių pats, galima pagalbos kreiptis į Savivaldybę.
J. Jurkyno minėtas ąžuolas, anot ekologo, yra sveikas, gražus ir bent jau kol kas jokiomis ligomis neužkrėstas.
– Tačiau to nepasakysi apie Paežerių dvaro ąžuolą. Jį reikėtų apgenėti, sumažinti šakų krūvį lajos kraštuose, išvalyti puvinį, įsiveisusį atskilus šakai. Tikėkimės, kad reikalai dėl vertingiausių medžių paskelbimo saugotinais šiais metais, kaip žadėjo VSTT darbuotojai, pajudės greičiau. Galbūt bus išspręsti ir ąžuolo prie Pašeimenių reikalai, – kalbėjo D. Bunikis.
„Mūsų rajone auga nuostabaus grožio ąžuolas. Ką daryti, kad į jį būtų atkreiptas valstybės dėmesys?“ – klausė „Santakos“ skaitytojas. |
Vilkaviškietis Juozas Jurkynas kartais nuvažiuoja į laukus netoli Pašeimenių kaimo Bartninkų seniūnijoje. Tik tam, kad dar kartą pamatytų, kaip gyvena jo nuo vaikystės numylėtas didžiulis nepaprasto grožio ąžuolas, kerojantis javų lauke šalia Budavonės miško.
– Jis auga netoli mano gimtinės. Prisimenu, prie to ąžuolo mes maži atbėgdavome pažaisti, suaugusieji prie jo kaimo gegužines rengdavo. Dabar, žinoma, ten jau seniai niekas nebevyksta. Bet esu girdėjęs, kad kartais atvažiuoja žmonės prisiglausti prie ąžuolo kamieno, pasisemti iš jo sklindančios gamtos jėgos, – šypsodamasis pasakojo vyriškis.
Pats Juozas ne tik vasarą atvažiuoja – žiemą per laukus su slidėmis prie medžio nučiuožia, o rudenį, pažliugus keliams, automobilį palieka toli, kad neužklimptų, ir eina pėsčiomis.
– Gražus medis, todėl būtų gerai, kad juo kas nors pasirūpintų, prižiūrėtų. O ir kitiems tikriausiai būtų verta parodyti, kokį grožį Suvalkijoje turime, – kalbėjo vilkaviškietis. – Štai netoli miškas ošia, o ten yra sergančių medžių. Baisu, kad ir šis gražuolis neužsikrėstų ligomis. Kas juo pasirūpins? Įdomu, ar toks ąžuolas negali būti paskelbtas valstybės saugomu objektu?
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra patvirtinusi Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašą, pagal kurį medžiai skelbiami saugotinais. Apraše numatyta, kad medžiai gali būti saugomi savivaldybės, valstybės ir pripažinti gamtos paminklais.
Saugomi jie gali būti tuomet, kai turi išskirtinę ekologinę, mokslinę, kultūrinę, estetinę vertę, svarbūs bendruomenės interesų tenkinimui, pažintinio turizmo plėtrai ir pan.
Nustatyti ir tam tikri skirtingų medžių rūšių parametrai. Pavyzdžiui, Savivaldybės saugomu skelbiamo ąžuolo kamieno apimtis 1,30 m aukštyje turi siekti ne mažiau kaip 3–3,5 m, jis turi būti ne mažiau kaip 15–20 m aukščio. Valstybės saugomo ąžuolo kamieno apimtis turėtų būti ne mažiau kaip 4–4,5 m, aukštis – 20–25 m. Gamtos paminklu skelbiamo ąžuolo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 6 m, pats medis – ne žemesnis kaip 25–30 m.
Kaip teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas (vyr. specialistas) Darius Bunikis, mūsų Savivaldybė dar 2012 m. pateikė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) ir Aplinkos apsaugos departamentui galimų skelbti saugotinais medžių sąrašą.
Iš šio sąrašo nuo 2013 m. rajono Tarybos sprendimu mūsų rajone Savivaldybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais pripažinti du medžiai: Draugelių ąžuolas, augantis Kupreliškių kaime (Pilviškių sen.), ir Šventakalnio liepa, vešinti Pajevonyje, netoli kapinių.
VSTT specialistai Savivaldybei pranešė, kad valstybės saugomais gamtos paveldo objektais bus paskelbti du medžiai.
Tai Paežerių dvaro parke vešintis ąžuolas, kuris yra apie 27 m aukščio, jo skersmuo 1,30 m aukštyje siekia 2 m, apimtis – 624 cm. Manoma, kad jo amžius gali būti apie 450 metų.
Sąraše buvo ir Pajevonio seniūnijoje auganti daugiakamienė Dabravolės liepa, turinti net 25 kamienus.
Vištyčio Lauko II kaime žaliuojančią daugiakamienę guobą (31 kamienas) VSTT siūlė skelbti Savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Deja, nei Paežeriuose augantis ąžuolas, nei Dabravolės liepa, nei daugiakamienė guoba iki šiol saugomais nepaskelbti.
Tačiau D. Bunikis teigė neseniai šiuo klausimu kreipęsis į VSTT ir išgirdęs, kad tarnybos planuose šiemet numatyta atnaujinti saugotinų medžių sąrašą visos Lietuvos mastu. Tad bus peržiūrėti ir mūsų rajono vertingiausi medžiai.
Rengiant galimų saugoti medžių sąrašą 2012-aisiais į jį buvo įtrauktas ir J. Jurkyno minėtas Bartninkų seniūnijos ąžuolas. Jo apimtis yra 4,6 m, akį traukia ypač plati (maždaug 25 m) laja.
Tačiau ąžuolas, kaip teigė D. Bunikis, auga privačioje teritorijoje, o jos savininkai išvykę į užsienį.
– Norint medį skelbti saugomu, reikia žemės savininkų sutikimo. Tačiau šie reikalai sudėtingi: vieni žmonės patys kreipiasi ir prašo jų teritorijoje augantį medį paskelbti saugomu, kiti, priešingai, to nenori. Juk aplink medį bus ribojama veikla, teks padaryti privažiavimą prie jo ir pan. Šiuo atveju mėginome su žemės savininkais susisiekti. Mūsų rajone gyvenantis giminaitis žadėjo juos informuoti, o mums pranešti, kai tie žmonės pasirodys Lietuvoje. Bet jie grįžta trumpam ir, ko gero, rūpinasi kitais reikalais, nei savo žemėje augantį medį paversti saugotinu, – aiškino Savivaldybės ekologas.
Kokiu tikslu medžiai skelbiami saugotinais?
Kaip teigė D. Bunikis, tam, kad jie galėtų būti įtraukti į turistinius maršrutus kaip lankomi objektai, tam, kad galėtume skirti didesnį dėmesį jų apsaugai ir išlikimui.
Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, guobos ir kiti vertingi medžiai bet kokiu atveju yra saugotini vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tad norint juos nukirsti, genėti ir pan. visuomet reikia leidimo, neatsižvelgiant į kamieno storį.
O jei medis užsikrečia ligomis, savininkas turi ieškoti būdų, kaip jį apsaugoti. Jei neturi galimybių pats, galima pagalbos kreiptis į Savivaldybę.
J. Jurkyno minėtas ąžuolas, anot ekologo, yra sveikas, gražus ir bent jau kol kas jokiomis ligomis neužkrėstas.
– Tačiau to nepasakysi apie Paežerių dvaro ąžuolą. Jį reikėtų apgenėti, sumažinti šakų krūvį lajos kraštuose, išvalyti puvinį, įsiveisusį atskilus šakai. Tikėkimės, kad reikalai dėl vertingiausių medžių paskelbimo saugotinais šiais metais, kaip žadėjo VSTT darbuotojai, pajudės greičiau. Galbūt bus išspręsti ir ąžuolo prie Pašeimenių reikalai, – kalbėjo D. Bunikis.
Publikuota: 2015-06-17 16:26:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Atidengtas Gabrielės Karalienės atminimo suolelis * Širdyje – „Dainų dainelės“ paliktas pėdsakas
* Sporto mokykla atšventė šešiasdešimtmetį
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|