Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Europos Komisijos žiemos prognozėje – pirmą kartą nuo 2007 m. – numatoma, kad visų Europos Sąjungos valstybių narių ekonomika šiais metais vėl augs. Taip pat tikimasi, kad šiais metais ekonominis aktyvumas šiek tiek didės ES ir euro zonoje, o 2016 m. įgaus didesnį pagreitį.

Prognozuojama, kad šiais metais ekonomika Europos Sąjungoje augs iki 1, 7 proc., o euro zonoje – iki 1, 3 proc. 2016 m. metinis augimas turėtų pasiekti atitinkamai 2, 1 proc. ir 1, 9 proc., be to, sustiprės vidaus ir užsienio paklausa, pinigų politika bus labai palanki, o fiskalinė kryptis – iš esmės neutrali.

Ekonomikos augimo perspektyvos Europoje vis dar ribotos, nes investicinė aplinka silpna, o nedarbas didelis. Tačiau artimiausio laikotarpio perspektyvą nuskaidrino keletas nuo rudens įvykusių svarbių pokyčių. Kaip niekad sparčiai mažėjo naftos kainos, pastebimai sumažėjo euro vertė, ECB paskelbė apie kiekybinio lengvinimo (vadinamojo monetarinio stimuliavimo) priemones, o Europos Komisija pristatė Europai investicijų planą („Investicijų planas Europai“). Visi šie veiksniai gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos augimui.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šiandien Europai – lemiamas momentas. Sudarytos tinkamos ekonominės sąlygos tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Dėl krizės vyriausybėms teko priimti sudėtingų politinių sprendimų, taigi jau ryškėja reformų poveikis. Reformų tempą turime paspartinti, kad ekonomika atsigautų tvirčiau, ir užtikrinti, kad dėl to pastorėtų žmonių piniginės. Komisija vykdo savo įsipareigojimus trijose pagrindinėse srityse: investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės. Įgyvendinimas dabar priklauso nuo valstybių narių. Jose ir bus vertinami mūsų rezultatai.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „Šiandien Europos ekonomikos perspektyvos šiek tiek šviesesnės, palyginti su tomis, kurias pateikėme paskutinėse prognozėse. Kritusios naftos kainos ir atpigęs euras – puikus postūmis Europos ekonomikai. Be to, Europai skirtas investicijų planas ir naujausi svarbūs ECB sprendimai padės kurti aplinką, kurioje labiau remiamos reformos ir pažangi fiskalinė politika. Tačiau dar reikia daug ir sunkiai dirbti, kad sukurtume darbo vietų – jų vis dar nepakanka milijonams europiečių.“

Plataus masto ekonomikos augimas

Nors numatoma, kad šiais metais visų valstybių narių augimo rodikliai bus teigiami, o per paskutinius ketvirčius atsigavimas plėtėsi, ekonominės veiklos rezultatai visoje ES ir toliau bus nevienodi. Taip iš dalies yra dėl to, kad mažinti bankų, viešojo ir privačiojo sektorių finansinio įsiskolinimą valstybėms narėms sekasi nevienodai. Mažų naftos kainų teigiamas poveikis augimui taip pat bus nevienodas dėl kiekvienos šalies energijos rūšių derinio. Palankios pinigų politikos sąlygos galėtų turėti didesnį teigiamą poveikį šalyse, kuriose finansavimo sąlygos griežtos. Ar dėl euro nuvertėjimo bus remiamas eksportas, priklausys nuo nacionalinio prekybos kurso ir specializacijos modelių. Apskritai numatoma, kad 2015 m. įvairių valstybių narių ekonomikos augimo rodikliai bus labai skirtingi: nuo 0, 2 proc. (Kroatija) iki 3, 5 proc. (Airija).

Infliacija toliau mažės, o 2016 m. – didės

Infliacija toliau išliko maža. Ji gruodžio mėn. daugumoje valstybių narių laikinai buvo neigiama, be to, labai sumažėjo energijos kainos. Numatoma, kad 2015 m. infliacija išliks nedidelė, nes dėl mažų prekių kainų nominalusis rodiklis sumažėjo. Infliacija turėtų didėti nuo 2015 m. vidurio ir 2016 metais, kada ekonominė veikla laipsniškai stiprės, darbo užmokestis didės ir mažės ekonomikos sąstingis. Prognozuojama, kad infliacija ES 2015 m. bus 0, 2 proc. o 2016 m. – 1, 4 proc. Prognozuojama, kad euro zonoje infliacija šiais metais bus −0, 1 proc., o 2016 m. – jau 1, 3 proc.

Prognozuojama, kad šiais metais ekonomika Europos Sąjungoje augs iki 1,7 proc., o euro zonoje – iki 1,3 proc. 2016 m. metinis augimas turėtų pasiekti atitinkamai 2,1 proc. ir 1,9 proc., be to, sustiprės vidaus ir užsienio paklausa, pinigų politika bus labai palanki, o fiskalinė kryptis – iš esmės neutrali.

Darbo vietos kuriamos sparčiau, bet nedarbas mažėja lėtai

Ekonomikos augimas įsibėgėja laipsniškai, kaip ir grynasis darbo vietų kūrimas. Jis, palyginti su anksčiau buvusiais žemais rodikliais, pernai paspartėjo. Darbo rinkos padėtis prognozuojamo laikotarpio pabaigoje turėtų pagerėti. Tačiau, kad padėtis pastebimai pagerėtų, numatomas ekonomikos augimas nebus pakankamas. 2015 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9, 8 proc. ES ir 11, 2 proc. euro zonoje. Numatoma, kad darbo rinkos reformos, kurių imtasi pastaraisiais metais, toliau duos rezultatų ir padės 2016 m. toliau mažinti nedarbo lygį.

Valdžios sektoriaus deficitas toliau mažėja

Valdžios sektoriaus deficitas kai kuriose šalyse toliau mažėjo, tačiau fiskalinė kryptis dabar neutrali. Prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus toliau mažės deficito santykis su BVP. Jis ES turėtų sumažėti nuo 3, 0 proc. 2014 m. iki 2, 6 proc. šiais metais ir 2, 2 proc. 2016 m. Euro zonoje jis turėtų sumažėti iki 2, 2 proc. 2015 m. ir 1, 9 proc. 2016 m. Matyti, kad visos ES skolos santykis su BVP 2014 m. pasiekė aukščiausią lygį – 88, 4 proc. Aukščiausią lygį (94, 4 proc.) euro zonoje jis turėtų pasiekti šiais metais, o paskui mažėti.

Padidėjo neapibrėžtumas

Apskritai dabartinių ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas padidėjo. Ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika sustiprėjo, nors atsirado naujų teigiamų veiksnių. Rizika atsirado dėl geopolitinės įtampos, naujų svyravimų finansų rinkose, o tai susiję su didelės ekonomikos šalyse vykdoma skirtinga pinigų politika ir nebaigtomis įgyvendinti struktūrinėmis reformomis. Augimo perspektyvoms taip pat pakenktų užsitęsęs labai mažos arba neigiamos infliacijos laikotarpis. Teigiamas poslinkis: tam tikri veiksniai galėtų būti didesnis, nei numatoma, postūmis pasaulio ir ES ekonomikai augti dėl mažų energijos kainų.



Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje info

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---