Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Jungtinės Karalystės (JK) pasirinkta „mišri“ maistingumo ženklinimo sistema, paremta „šviesoforo spalvų“ principu, Lietuvai ir daugeliui kitų ES šalių kelia susirūpinimą – raudona spalva užsidegė daugeliui tradicinių gaminių, kyla kliūtys laisvam prekių judėjimui.

Mūsų šalies Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos palaiko Europos Komisiją, pradėjusią teisines procedūras prieš JK dėl galimo „mišrios“ maistingumo ženklinimo sistemos neatitikties ES teisei.

Visiems ES gamintojams nuo 2016 m. gruodžio 13 d. pagal naująjį maisto produktų ženklinimo reglamentą etiketėse bus privaloma nurodyti energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. JK jau nuo praėjusių metų yra pasirinkusi „mišrią“ maistingumo ženklinimo sistemą, pagal kurią maisto produktas ženklinamas atitinkamomis „šviesoforo spalvomis“ (žalia, geltona, raudona), atsižvelgiant į riebalų, cukraus ir druskos kiekį, tačiau ignoruojant sintetines medžiagas. Nors šis ženklinimas yra savanoriškas, jį palaiko pagrindiniai JK mažmenininkai.

Kyla abejonių, ar JK pasirinkta per daug supaprastinta ženklinimo sistema tikrai objektyviai atspindi produkto maistinę vertę ir jo sudedamųjų dalių įtaką žmonių sveikatai. Vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius.

Kitoms šalims kilo abejonių, ar JK pasirinkta per daug supaprastinta ženklinimo sistema tikrai objektyviai atspindi produkto maistinę vertę ir jo sudedamųjų dalių įtaką žmonių sveikatai. Vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius. „Mes turime vartotojus aprūpinti kokybiškais maisto produktais, tam ir yra sukurta visa ES žemės ūkio produktų kokybės politika, t. y. saugomi produktai su kilmės vietos ar geografine nuoroda bei garantuoti tradiciniai gaminiai. Ironiška, bet mūsų patys geriausi ir laiko patikrinti produktai turėtų būti žymimi raudona spalva, atgrasančia vartotojus nuo pirkimo“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak ministrės, „šviesoforo spalvų“ ženklinimas turi ir kitą medalio pusę – jis diskriminuoja maisto pramonės subjektus iš kitų valstybių narių. JK pagaminti produktai, nors ir paženklinti raudonai, sėkmingai perkami vien dėl vartojimo įpročių, tuo tarpu analogiškiems produktams iš kitų šalių patekimas į JK rinką yra apsunkinamas. Paprastai vartotojas yra išrankesnis naujiems produktams, pagamintiems kitose valstybėse, todėl daug didesnį dėmesį kreipia į tokių produktų papildomą ženklinimą. Tradicinių gaminių (sūrio, kumpio, medaus, uogienės ir kt.) iš Lietuvos ar kitos valstybės narės ženklinimas „šviesoforo spalvomis“ yra labai nepalankus ir nepagrįstai atgrasintų vartotojus nuo tokių produktų pirkimo.

, , Mes nepritariame JK maisto produktų ženklinimo „šviesoforo spalvomis“ sistemai ir laikomės nuomonės, kad nustatant bet kokias priemones, turi būti labai išsamiai įvertintas jų poveikis visiems suinteresuotiems subjektams bei įtaka Europos Sąjungos vidaus rinkai“, – pabrėžia ministrė V. Baltraitienė, kurios vadovaujama Žemės ūkio ministerija yra atsakinga už maisto produktų kokybės ir specialiųjų ženklinimo reikalavimų nustatymą nacionaliniu lygiu.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---