Peršalimų sezonas šeimoje ir kaip pasiruošti iš anksto 

Atvėsus orams ir prasidėjus intensyvesniam rudens bei žiemos laikotarpiui, daugelyje šeimų vis dažniau pasitaiko slogos, kosulio ar gerklės skausmo atvejų. Vaikai grįžta iš mokyklų ir darželių, suaugusieji daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl kvėpavimo takų virusams atsiranda daugiau galimybių plisti. Nors visiškai išvengti peršalimo ne visada įmanoma, tinkamai pasiruošus galima sumažinti užsikrėtimo riziką ir lengviau pasirūpinti susirgusiais artimaisiais. Tam nebūtina imtis sudėtingų priemonių – dažniausiai svarbiausi yra nuoseklūs kasdieniai įpročiai, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir iš anksto apgalvotas šeimos veiksmų planas. 

Kodėl peršalimų sezonui verta ruoštis dar prieš pirmuosius simptomus? 

Peršalimas nėra vien šalčio pasekmė. Dažniausiai jį sukelia įvairūs kvėpavimo takų virusai, kurie perduodami per orą ir artimo kontakto metu, taip pat per užterštas rankas ar paviršius. Šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose neretai būna prastesnė oro apykaita. Dėl to infekcijoms lengviau plisti, ypač šeimose, kuriose auga darželius ar mokyklas lankantys vaikai. 

Išankstinis pasiruošimas pirmiausia padeda išvengti skubotų sprendimų susirgus. Pravartu dar prieš prasidedant intensyviam peršalimų sezonui patikrinti namų vaistinėlę, pasirūpinti termometru, pagrindinėmis simptominėmis priemonėmis ir įsitikinti, kad namuose yra reikalingų higienos priemonių. Taip pat naudinga iš anksto aptarti, kas galėtų pasirūpinti vaikais, jeigu jie susirgtų ir negalėtų lankyti ugdymo įstaigos. 

Svarbu atskirti įprastą peršalimą nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų. Sloga, kosulys ir gerklės skausmas gali pasireikšti ne tik peršalus, bet ir susirgus gripu ar COVID-19. Todėl vien pagal pirmuosius simptomus ne visada įmanoma nustatyti ligos priežastį. Ruošiantis sezonui verta pasidomėti aktualiomis skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijomis, ypač jei šeimoje yra vyresnio amžiaus žmonių, nėščiųjų ar lėtinėmis ligomis sergančių asmenų. 

Ne mažiau reikšmingas ir šeimos narių įpročių nuoseklumas. Net pačios geriausios higienos priemonės neduos laukiamo rezultato, jeigu jomis bus naudojamasi tik retkarčiais. Vaikus naudinga iš anksto mokyti taisyklingai plauti rankas, kosint prisidengti burną ir neiti į mokyklą ar darželį sergant. Tokie paprasti susitarimai padeda formuoti atsakingesnį požiūrį į sveikatą ir sumažinti infekcijų plitimo tikimybę šeimoje. 

Kasdieniai higienos įpročiai, padedantys sumažinti užsikrėtimo riziką 

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimą šeimoje – reguliari rankų higiena. Rankas rekomenduojama plauti muilu ir tekančiu vandeniu bent 20 sekundžių, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, pasinaudojus tualetu ar išsipūtus nosį. Jeigu vandens ir muilo nėra, galima naudoti rankų dezinfekavimo priemonę, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Vaikus šių įpročių geriausia mokyti nuo mažens, parodant, kaip kruopščiai nusiplauti delnus, tarpupirščius ir pirštų galiukus. 

Ne mažiau svarbu laikytis tinkamo kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Kosint ar čiaudint burną bei nosį reikėtų prisidengti vienkartine servetėle arba sulenkta alkūne, o panaudotą servetėlę iškart išmesti. Taip pat naudinga vengti liesti akis, nosį ir burną nešvariomis rankomis. Jeigu šeimoje kas nors susirgo, patartina dažniau valyti dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, šviesos jungiklius ir stalviršius. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad daugelis kvėpavimo takų virusų plinta ir per orą, todėl vien paviršių valymo nepakanka. 

Didelę reikšmę turi patalpų vėdinimas. Šaltuoju metų laiku langai dažnai laikomi uždaryti, tačiau tinkama oro apykaita padeda sumažinti ore esančių infekcinių dalelių koncentraciją. Pravartu reguliariai įleisti gryno oro, o susirinkus didesniam žmonių skaičiui pasirūpinti intensyvesniu vėdinimu. Jeigu šeimos narys serga, pagal galimybes verta apriboti artimą kontaktą su kitais namiškiais, ypač tais, kuriems infekcijos gali sukelti sunkesnių komplikacijų. 

Svarbus ir atsakingas elgesys pajutus pirmuosius ligos simptomus. Karščiuojant, stipriai kosint ar blogai jaučiantis geriausia likti namuose ir vengti nereikalingų susitikimų. Tai padeda apsaugoti kolegas, bendraklasius ir artimuosius nuo galimo užsikrėtimo. Jei kontaktas su kitais žmonėmis neišvengiamas, papildomai gali padėti tinkamai dėvima medicininė kaukė ar respiratorius. Nuosekliai laikantis šių paprastų taisyklių, higiena tampa ne laikina atsargumo priemone, o natūralia visos šeimos kasdienybės dalimi. 

Visavertė mityba ir vitamino C vaidmuo organizme 

Subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Šaltuoju metų laiku šeimos valgiaraštyje turėtų netrūkti įvairių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų ir kokybiškų baltymų šaltinių. Svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų, nes jų trūkumas gali neigiamai paveikti bendrą savijautą. Vis dėlto nėra vieno produkto ar maisto papildo, kuris galėtų patikimai apsaugoti nuo visų peršalimą sukeliančių virusų. 

Vienas dažniausiai su imunitetu siejamų mikroelementų yra vitaminas C. Jis prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, dalyvauja kolageno gamyboje ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vitamino C galima gauti valgant paprikas, brokolius, citrusinius vaisius, kivius, juoduosius serbentus ir kitus augalinius produktus. Kasdien valgant įvairias daržoves bei vaisius, daugeliui žmonių įmanoma patenkinti šio vitamino poreikį be papildomų preparatų. 

Jeigu mityba nevisavertė arba nustatomas vitamino C trūkumas, tam tikrais atvejais gali būti svarstomi maisto papildai. „Moonmart“ elektroninėje parduotuvėje siūlomi vitamino C papildai, kuriuos galima palyginti pagal sudėtį, dozę ir vartojimo formą. Renkantis svarbu atsižvelgti į šeimos nario amžių ir individualius poreikius, o vaikams skirtas priemones rinkti tik pagal jų amžiaus grupei taikomas rekomendacijas. Prieš pradedant vartoti papildus, ypač didesnėmis dozėmis, naudinga pasitarti su gydytoju arba vaistininku. 

Svarbu nepainioti vitamino C reikšmės organizmui su jo gebėjimu užkirsti kelią peršalimui. Mokslinių tyrimų duomenimis, reguliarus vitamino C papildų vartojimas daugumai žmonių reikšmingai nesumažina tikimybės susirgti, nors kai kuriais atvejais gali šiek tiek sutrumpinti peršalimo trukmę. Be to, per didelės dozės gali sukelti virškinimo sutrikimų. Todėl ruošiantis peršalimų sezonui geriausia pirmiausia pasirūpinti įvairia mityba, o maisto papildus vertinti kaip galimą jos papildymą, ne kaip pagrindinę apsaugos nuo infekcijų priemonę. 

Miegas, judėjimas ir namų aplinka – kas svarbu visai šeimai? 

Ruošiantis peršalimų sezonui svarbu pasirūpinti ne tik higiena ir mityba, bet ir kasdieniu poilsio režimu. Kokybiškas miegas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, o jo trūkumas gali neigiamai paveikti organizmo gebėjimą reaguoti į infekcijas. Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą, o vaikams, priklausomai nuo amžiaus, miego reikia daugiau. Todėl verta laikytis pastovaus miego grafiko, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir pasirūpinti ramia miegamojo aplinka. 

Ne mažiau reikšmingas yra reguliarus fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimai gryname ore, važiavimas dviračiu, žaidimai lauke ar kita mėgstama veikla padeda palaikyti gerą fizinę bei emocinę savijautą. Šaltasis metų laikas neturėtų tapti priežastimi visiškai atsisakyti judėjimo. Svarbiausia pasirinkti oro sąlygas atitinkančią aprangą ir fizinį krūvį pritaikyti kiekvieno šeimos nario galimybėms. Vis dėlto karščiuojant ar stipriai negaluojant intensyvių treniruočių reikėtų vengti ir skirti laiko poilsiui. 

Didelę reikšmę turi ir namų aplinka. Šildymo sezono metu patalpų oras gali tapti sausas, todėl kai kuriems žmonėms sustiprėja nosies ar gerklės gleivinės dirginimas. Pravartu stebėti patalpų drėgmę ir siekti, kad ji būtų maždaug 30–50 proc. Jei naudojamas oro drėkintuvas, jį būtina reguliariai valyti pagal gamintojo instrukcijas, nes neprižiūrėtame įrenginyje gali daugintis mikroorganizmai. Tačiau tinkama oro drėgmė nepakeičia reguliaraus vėdinimo, kuris padeda mažinti ore esančių infekcinių dalelių koncentraciją. 

Svarbu nepamiršti ir emocinės šeimos narių savijautos. Nuolatinis skubėjimas, įtampa ir nepakankamas poilsis gali apsunkinti kasdienybę, ypač kai namuose kas nors serga. Todėl verta iš anksto pasiskirstyti pareigas, numatyti laiko poilsiui ir stengtis išlaikyti įprastą dienos ritmą. Reguliarus miegas, judėjimas, grynas oras ir ramesnė namų aplinka negarantuoja, kad šeima išvengs peršalimo, tačiau padeda palaikyti gerą savijautą viso šaltojo sezono metu. 

Ką verta turėti namų vaistinėlėje peršalimų sezonu? 

Prasidėjus peršalimų sezonui naudinga iš anksto patikrinti namų vaistinėlę ir įsitikinti, kad joje yra būtiniausių priemonių. Susirgus vaikui ar kitam šeimos nariui ne visada patogu iškart vykti į vaistinę, todėl tinkamas pasiruošimas gali padėti išvengti papildomo streso. Pirmiausia verta pasirūpinti veikiančiu termometru, vienkartinėmis nosinaitėmis, rankų higienos priemonėmis ir fiziologiniu druskos tirpalu nosiai. Pastarasis gali padėti sudrėkinti nosies gleivinę ir palengvinti slogos sukeliamą diskomfortą. 

Vaistinėlėje taip pat pravartu turėti amžių ir sveikatos būklę atitinkančių vaistų karščiavimui bei skausmui mažinti. Dažniausiai tam naudojami paracetamolio arba ibuprofeno preparatai, tačiau jų dozavimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, o vaikams – ir nuo kūno svorio. Svarbu laikytis pakuotės lapelyje pateiktų nurodymų ir neviršyti rekomenduojamos dozės. Vaikams negalima duoti aspirino nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti kombinuotus vaistus nuo peršalimo, nes keliuose skirtinguose preparatuose gali būti tos pačios veikliosios medžiagos. 

Ruošiantis sezonui verta peržiūrėti ir jau turimus vaistus. Pasibaigusio galiojimo preparatų naudoti nereikėtų, o nereikalingus vaistus būtina grąžinti į vaistinę, užuot išmetus kartu su buitinėmis atliekomis. Visus medikamentus svarbu laikyti originaliose pakuotėse, vaikams nepasiekiamoje vietoje ir gamintojo nurodytomis sąlygomis. Jei šeimoje yra lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, naudinga iš anksto pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokios nereceptinės priemonės jiems yra tinkamos. 

Namų vaistinėlėje taip pat galima laikyti geriamojo rehidratacijos tirpalo, kuris gali būti naudingas netekus daug skysčių, pavyzdžiui, dėl vėmimo ar viduriavimo. Tačiau nereikėtų kaupti didelio kiekio įvairių vaistų vien dėl galimo peršalimo. Dauguma įprastų peršalimo atvejų gydomi simptomus lengvinančiomis priemonėmis, poilsiu ir pakankamu skysčių vartojimu. Antibiotikai virusinių peršalimo infekcijų negydo, todėl jų negalima vartoti savarankiškai. Tvarkinga, apgalvotai sukomplektuota vaistinėlė leidžia greičiau pasirūpinti sergančiu šeimos nariu ir išvengti nereikalingų pirkinių. 

Kaip elgtis susirgus ir kada kreiptis į gydytoją? 

Net ir atsakingai ruošiantis peršalimų sezonui, visiškai išvengti kvėpavimo takų infekcijų ne visada pavyksta. Pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip sloga, gerklės skausmas, kosulys ar bendras silpnumas, svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui ir stebėti savijautą. Sergant reikėtų gerti pakankamai skysčių, nepervargti ir vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis. Jei pakyla temperatūra ar savijauta trukdo įprastai veiklai, geriausia likti namuose. Vaikus į darželį ar mokyklą reikėtų leisti tik tuomet, kai jų būklė pagerėja ir tai atitinka ugdymo įstaigos rekomendacijas. 

Svarbu suprasti, kad įprastą peršalimą dažniausiai sukelia virusai, todėl antibiotikai nuo jo neveikia. Be gydytojo rekomendacijos jų vartoti nereikėtų. Lengvesniais atvejais gali pakakti poilsio ir simptomus lengvinančių priemonių, tačiau jas būtina rinktis atsižvelgiant į sergančiojo amžių bei sveikatos būklę. Ypač atsargiai reikėtų elgtis gydant mažus vaikus, nes ne visi nereceptiniai vaistai nuo kosulio ar slogos jiems yra tinkami. 

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jeigu karščiavimas užsitęsia, simptomai stiprėja arba po laikino pagerėjimo sveikata vėl pablogėja. Medicininės konsultacijos gali prireikti ir tada, kai žmogus turi lėtinių širdies, plaučių ar kitų ligų. Ypatingo dėmesio reikia kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Jeigu atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas ar kiti sunkios būklės požymiai, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112. 

Peršalimų sezonui pasiruošusi šeima nebūtinai yra ta, kurios namuose sukaupta daugiausia vaistų ar papildų. Daug svarbiau iš anksto pasirūpinti kasdieniais higienos įpročiais, visaverte mityba, kokybišku poilsiu ir saugia namų aplinka. Taip pat naudinga žinoti, kaip elgtis pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams ir kada reikalinga medicininė pagalba. Nuoseklus rūpinimasis sveikata padeda sumažinti kai kurių infekcijų plitimo riziką ir užtikrina, kad susirgus šeimos nariai galėtų gauti tinkamą priežiūrą.