Už sienos griaudėję sprogimai drebino gyventojų langus

Toma BIRŠTONĖ

Kybartų gyventojams iš kaimyninės Kaliningrado srities sklindantys sprogimų garsai jau tapo kone kasdienybe. Vis dėlto spalio 8–9 dienomis girdėti itin stiprūs dundesiai ne vieną privertė suklusti. Į gyventojams kilusius klausimus atsakė Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Nerimą sukėlė stiprūs dundesiai

Į „Santakos“ redakciją kreipėsi sunerimęs Kybartų gyventojas, pasakojęs, kad iš kaimyninės Kaliningrado srities gana dažnai girdisi šūvius ir sprogimus primenantys garsai. Vyras spėjo, kad jie gali būti susiję su Rusijos teritorijoje vykstančiomis karinėmis pratybomis.

Tačiau spalio 8–9 dienomis, pasak kybartiečio, dundesiai buvo gerokai stipresni nei įprastai. Juos girdėjo ne tik pasienyje gyvenantys žmonės, bet ir už kelių dešimčių kilometrų esančių vietovių gyventojai. Kai kur nuo stiprių sprogimų net drebėjo namų langai.

„Gyvename prie pat sienos, todėl įvairūs garsai iš Kaliningrado srities mums nėra naujiena. Bet šįkart buvo tikrai nejauku. Atrodė, kad kažkas sprogo visai netoliese. Namuose drebėjo langai, dundesiai kartojosi vienas po kito. Suprantame, kad ten gali vykti karinės pratybos, bet ar normalu, kad apie tai nieko nežinome? Gal atsakingos institucijos galėtų paaiškinti, kas vyksta?“ – teiravosi kybartietis.

Prie tokių garsų jau pripratę

Kybartų seniūnas Romas Šunokas teigė stiprių sprogimų pernelyg nesureikšminęs. Pasak jo, gyvenant taip arti Kaliningrado srities prie įvairių iš anapus sienos sklindančių garsų ilgainiui priprantama. Netoli Lietuvos sienos yra Rusijos karinis poligonas, šaudykla, kuriuose gana dažnai vyksta pratybos, todėl šūviai, sprogimai ir stiprūs dundesiai kybartiečiams nėra naujiena. Tokius garsus miesto gyventojai girdi jau ne vienus metus, tad dauguma į juos nebereaguoja taip jautriai.

Vis dėlto spalio 8–9 dienomis sprogimai buvo tokie stiprūs, kad garsai pasiekė ir gerokai toliau nuo pasienio esančias vietoves. R. Šunokas pasakojo dėl jų sulaukęs skambučio iš Vilkaviškio. Miesto gyventojas teiravosi, kas vyksta, mat dundesiai buvo itin garsūs.

R. Šunokas neslėpė suprantantis, kodėl tokie garsai kai kuriems žmonėms vis dėlto kelia nerimą. Juk jau ne vienus metus Ukrainoje vyksta karas, o žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie galimas grėsmes, saugumą bei geopolitinę situaciją. Žmonės daug skaito, domisi, diskutuoja tarpusavyje, todėl natūralu, kad į neįprastus garsus reaguoja jautriau.

Vis dėlto seniūnas įsitikinęs, kad nereikėtų nuolat gyventi baimėje. Pasak jo, gyvenimas turi tęstis, todėl svarbu išlikti ramiems ir nesutelkti visų minčių į tai, kas vyksta kaimyninėje valstybėje.

Paklaustas, ar seniūnija gauna išankstinės informacijos apie Kaliningrado srityje planuojamas karines pratybas, R. Šunokas atsakė tokių duomenų neturintis. Seniūno nuomone, vargu ar apskritai būtų realu tikėtis, kad priešiška valstybė iš anksto informuotų apie savo kariuomenės veiksmus.

Tad pasienio gyventojams belieka susitaikyti su tuo, kad iš kaimyninės teritorijos kartkartėmis atsklindantys šūvių ir sprogimų garsai yra viena iš gyvenimo šalia valstybės sienos ypatybių.

Sprogimų priežastis – aviacinės bombos

Siekdami išsiaiškinti, kas spalio 8–9 dienomis vyko už Lietuvos sienos, kreipėmės į Krašto apsaugos ministeriją. Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus specialistai patvirtino, kad minėtomis dienomis Kaliningrado srityje iš tiesų vyko karinės pratybos.

Paaiškinta, kad netoli Lietuvos sienos esančiame Dobrovolsko kariniame poligone Rusijos karinės oro pajėgos reguliariai rengia mokymus. Per metus tokių pratybų vyksta bent kelios dešimtys.

Spalio 8–9 dienomis Rusijos kariniai orlaiviai šiame poligone treniravosi atakuoti antžeminius taikinius, mėtydami aviacines bombas. Būtent šių pratybų metu kilusius sprogimus girdėjo ir Lietuvos gyventojai.

Nors garsai buvo neįprastai stiprūs, Krašto apsaugos ministerijos specialistai patikino, kad minėtos pratybos yra įprasta, reguliariai vykstančio Rusijos kariuomenės karinio rengimo dalis.

Lietuvos karinė žvalgyba nuolat ir atidžiai stebi Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiklą Kaliningrado srityje. Ministerijos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių šiame regione šiuo metu nefiksuojama. Priešingai – palyginti su 2022 metais, karinis aktyvumas Kaliningrado srityje yra sumažėjęs.

Pasienyje – papildomos kariuomenės pajėgos

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas taip pat informavo, kad nuo spalio 8 d. valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugai skirtos papildomos kariuomenės pajėgos.

Toks sprendimas priimtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kariai prisideda prie kasdienės pasieniečių veiklos, padeda užtikrinti viešąją tvarką pasienio teritorijose ir vykdyti bendras užduotis.Vis dėlto kariuomenės atstovai pabrėžė, kad papildomų pajėgų pasitelkimas yra prevencinio pobūdžio priemonė ir įprasta valstybės institucijų bendradarbiavimo praktika.

Pasak jų, tokios priemonės leidžia sustiprinti valstybės sienos apsaugos pajėgumus ir yra nuoseklaus pasienio saugumo užtikrinimo dalis.