Karštomis vasaros dienomis dažniausiai galvojame apie apsaugą nuo saulės bei pakankamą skysčių vartojimą. Tačiau aukšta oro temperatūra tampa nemenku iššūkiu ir širdžiai.
Rizika vyresniesiems
Karštą dieną organizmas įjungia natūralius apsauginius mechanizmus nuo perkaitimo: imame prakaituoti, išsiplečia odos kraujagyslės, daugiau kraujo nukreipiama į kūno paviršių. Kad efektyviai atliktų šią funkciją, širdis ima dirbti intensyviau.
„Tam, kad organizmas būtų aprūpintas deguonimi ir kartu galėtų vėsintis, širdis turi plakti dažniau ir pumpuoti daugiau kraujo. Širdies ligomis jau sergantiems žmonėms toks papildomas krūvis gali paaštrinti simptomus – pavyzdžiui, sergant vainikinių kraujagyslių liga, širdžiai gali pritrūkti deguonies, todėl gali atsirasti spaudimas ar skausmas krūtinėje. Karštis taip pat gali pabloginti širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio kontrolę“, – pasakojo kardiologė Rūta Rogalskienė.
Didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, cukriniu diabetu bei inkstų ar plaučių ligomis.
Vyresniems žmonėms rizika didėja dėl to, kad jie neretai silpniau jaučia troškulį, jų organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, be to, nemaža dalis vartoja vaistus, galinčius paveikti kraujospūdį, skysčių balansą ar prakaitavimą.
Pavojinga ir jauniems
Vasaros karščiai gali būti pavojingi ir, atrodytų, visiškai sveikiems žmonėms. Jaunas, sportuojantis žmogus lygiai taip pat gali perkaisti, netekti daug skysčių ar patirti šilumos smūgį.
„Jei per karščius kraujospūdis tampa neįprastai žemas, ima svaigti galva ar jaučiamas silpnumas, reikėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju“, – priminė kardiologė.
Širdžiai kenkia ne vien aukšta temperatūra, intensyvus fizinis krūvis ar nepakankamas skysčių vartojimas. Papildomą riziką didina alkoholis, kuris skatina skysčių netekimą, plečia kraujagysles ir gali dar labiau sumažinti kraujospūdį. Jautresniems žmonėms neigiamą poveikį gali turėti ir dideli kavos kiekiai ar energiniai gėrimai, ypač jei jie vartojami intensyvaus fizinio krūvio metu. Karštomis dienomis sportuoti reikėtų anksti ryte ar vėliau vakare, daryti dažnesnes pertraukas ir nuolat gerti vandens.
Labai svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Neįprastai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, širdies permušimai, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar greičiau nei įprastai atsirandantis nuovargis gali reikšti, kad širdis patiria pernelyg didelį krūvį. Pajutus tokius simptomus, reikėtų iš karto nutraukti fizinę veiklą, eiti į vėsią vietą, pailsėti ir mažomis dozėmis gerti vandenį. Delsti negalima tuomet, kai pajuntamas stiprus ar užsitęsęs skausmas krūtinėje, ryškus dusulys, alpimas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas.
Nors karštomis dienomis širdžiai tenka didesnis krūvis, svarbiausi jos sveikatą saugantys principai nesikeičia ištisus metus. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, normalaus kūno svorio palaikymas, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė išlieka kertiniai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos elementai.
Pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.