Kudirkos Naumiestyje esančio Vinco Kudirkos muziejaus bendruomenei neseniai kilo sunkus iššūkis – į patalpą reikėjo saugiai įnešti šimtametį pianiną.
Transportuoti šį muzikos instrumentą visuomet yra sunkus darbas. O čia dar žiemos kelias, sniegu nubarstyti šaligatviai, laiptai… Eksponatas – XX a. pradžioje Vokietijoje gamintojo „Weissbrod Eisenberg S. A.“ pagamintas pianinas – iš Signatarų namų (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio) Vilniuje turėjo nukeliauti į kitą padalinį – Vinco Kudirkos muziejų. Krovinys buvo tikrai ypatingas – sunkus (sveria 300 kg), kartu trapus, kaip ir kiekvienas muzikos instrumentas.
„Signatarų namuose pianinas stovėjo viešoje kavinės erdvėje, – sakė Vinco Kudirkos muziejaus vadovė Vida Palionienė. – Instrumento korpusas – juodojo medžio, pianinas dekoruotas dviem tekintomis kojomis. Restauratoriai perspėjo, kad tolesnis laikymas aplinkoje, kurioje yra nuolatinis temperatūros ir drėgmės lygio svyravimas, žmonių srautas bei kasdienis užterštumas, gali sukelti papildomų pažeidimų. Dėl to buvo nuspręsta perkelti jį į mūsų muziejų, kur patalpos tinkamos.“
Be abejo, muziejininkams labai reikėjo pagalbos. Jos sulaukė iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pasieniečių, jų vado Dariaus Mekšraičio, beje, vilkaviškiečio, iš Kudirkos Naumiesčio kultūros padalinio darbuotojų. Aštuoni vyrai labai sunkų ir labai trapų šimtametį eksponatą iškėlė iš mikroautobuso, sėkmingai atnešė į jam numatytą nuolatinę vietą – muziejaus renginių salę pirmame aukšte.
Dėkingi muziejininkai džiaugiasi būdami tokios draugiškos miesto bendruomenės dalimi. O muziejų lankytojus šis atvejis galbūt paskatins pagalvoti, kaip kitąkart į ekspozicijų sales atkeliauja eksponatai – didelių gabaritų, nepatogūs paimti, sunkūs, seni ir vertingi.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.