Savaitės klausimas

– 2025-ie­ji bu­vo M. K. Čiur­lio­nio me­tai. Ar pra­plė­tė­te ži­nias apie šį menininką?

Ni­jo­lė VAI­TŪ­NAI­TIE­NĖ iš Gi­žų k.:

– Ga­vu­si M. K. Čiur­lio­nio darbų rep­ro­duk­ci­jų al­bu­mą bib­lio­te­ko­je ruo­šiau pa­ro­dą, ieš­ko­jau in­for­ma­ci­jos apie pa­veiks­lus. Ge­ra bu­vo ma­ty­ti mo­ki­nių su­si­do­mė­ji­mą ir kai jie pa­sa­ko­da­vo, ką mo­kyk­lo­je gir­dė­ję apie Čiur­lio­nį.

Ra­su­tė LA­ŽAUS­KIE­NĖ iš Vil­ka­viš­kio:

– Drus­ki­nin­kų ku­ror­to šven­tės ren­gi­niai pra­plė­tė ži­nias apie šį kom­po­zi­to­rių, dai­li­nin­ką, chor­ve­dį ir kul­tū­ros vei­kė­ją. Man, besidominčiai flo­ris­tika, Čiur­lio­nis yra kaip elik­sy­ras. Daug kar­tų bu­vau Na­cio­na­li­nia­me M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je ir vis no­ri­si grįž­ti. La­bai pa­tin­ka kū­ry­ba jū­ros te­ma.

Vi­li­ja LES­KAUS­KIE­NĖ iš Vil­ka­viš­kio:

– Ma­čiau fil­mus „Pa­sau­lio su­tvė­ri­mas“ ir „An­ge­lų ta­kais“. Po labai il­gos per­trau­kos bu­vau Na­cio­na­li­nia­me M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je. Ypač pa­ti­ko paveikslai „Ka­ra­lių pa­sa­ka“, „Lai­do­tu­vių sim­fo­ni­ja“, „Pa­sau­lio su­tvė­ri­mas“. Tai tikrai nepakartojama. Vi­siš­kai nesu meno žmogus, bet įspūdis tik­rai didžiulis.

Jo­vi­ta BA­NIU­LIE­NĖ iš Sū­da­vos k.:

– Pa­tir­tys iš M. K. Čiur­lio­nio memoria­li­nio mu­zie­jaus Drus­ki­nin­kuo­se, iš fil­mo „An­ge­lų ta­kais“ pa­dė­jo su­pras­ti ry­šį tarp jo mu­zi­kos ir ta­py­bos. Dirb­da­ma mo­kyk­lo­je tu­rė­jau pro­gą su­si­pa­žin­ti su ne­gir­dė­tais kū­ri­niais, ste­bė­ti me­no žan­rų sin­te­zę, sa­vi­tu­mą ir iš­skir­ti­nu­mą. Su­ži­no­jau dau­giau M. K. Čiur­lio­nio biog­ra­fi­jos fak­tų, apie jo, kaip kūrėjo, kelią, kiek dar­bo, jė­gų ir mei­lės jis įdė­jo į kū­ry­bą.