Po laukiniu „Vilkių“ pavadinimu slepiasi švelnios šokėjos

Toma BIRŠTONĖ

Vos trejus metus skaičiuojantis Vilkaviškio kultūros centro šokių kolektyvas „Vilkės“ tapo pavyzdžiu, kaip aistra šokiui ir nuoširdi bendrystė gali atvesti į sėkmę. Artėjantis gimtadienis – puiki proga atsigręžti į nuveiktus darbus, pasidžiaugti laimėjimais ir pasidalinti planais.

Vietoj papildymo – nauja grupė

Kolektyvo vadovė, ilgametė choreografė Irena Šunokienė pasakojo, kad moterų šokių grupė gimė netikėtai – iš poreikio papildyti Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvą „Lelija“. Tuo metu į kvietimą prisijungti atsiliepė vos trys moterys, tačiau be savo antrųjų pusių, o „Lelija“ – porinių šokių kolektyvas. Tai ir tapo paskata suburti naują, tik moteris vienijančią šokių grupę.

Iš pradžių ji buvo nedidelė, bet palaipsniui pradėjo pildytis narėmis. Vienos prisijungė paskaičiusios skelbimą internete, kitos – spaudoje, o kai kurias į repeticijas atsivedė draugės. Šiandien kolektyve šoka septyniolika moterų, tačiau durys naujoms narėms atviros – jei atsirastų norinčiųjų prisijungti, „Vilkės“ mielai priimtų dar kelias šokėjas į savo draugišką būrį.

Naujai susibūrusiai grupei reikėjo pavadinimo. Siūlymų buvo įvairių, tačiau galutinį sprendimą nulėmė netikėta idėja. „Kai užsiminiau apie „Vilkes“, pradžioje ir pati išsigandau tokio pavadinimo, bet dabar kitokio net neįsivaizduojame. Jis trumpas, aiškus, stiprus ir greitai įstringantis į atmintį“, – prisiminė vadovė I. Šunokienė.

Be to, šis pavadinimas asocijuojasi ne tik su Vilkaviškio miesto pavadinimu, bet ir su vilkų gauja – stipria, vieninga bendruomene, kuri visada laikosi kartu, kurios nariai yra ištikimi vieni kitiems. Šiandien „Vilkės“ – daugiau nei pavadinimas. Tai dvasios stiprybės, moteriško subtilumo ir aistros šokiui atspindys.

Įvertintos aukščiausia kategorija

Dauguma kolektyvo narių anksčiau šoko mokykloje ir po ilgos pertraukos vėl atrado šokio džiaugsmą repeticijose. Tačiau „Vilkėse“ yra ir tokių moterų, kurios iki tol neturėjo jokio supratimo apie šokį. Vis dėlto su kiekviena repeticija jos tobulėjo, atrado pasitikėjimą savimi, o šokis tapo galimybe atsiskleisti ir pažinti save iš naujo.

„Jeigu repeticijos būtų tris kartus per savaitę, eitume į visas tris“, – juokėsi Dangira Armanavičienė. Jai antrino ir nuo pat kolektyvo susikūrimo jame šokanti vilkaviškietė Vilma Kolpakovienė. Moteris teigė, kad kojos pačios nuneša į repeticijas.

Nors grupė jauna, tačiau jau turi, kuo pasigirti. Per trumpą laiką „Vilkės“ ne tik subūrė stiprią bendruomenę, bet ir pelnė svarbių įvertinimų. Neseniai Lietuvos nacionalinis kultūros centras paskelbė, kad „Vilkėms“ suteikta pirmoji meno mėgėjų kolektyvų kategorija. Tai aukščiausias įvertinimas, atspindintis meninį lygį ir veiklos rezultatus. O pernai vykusiame moterų ir vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkurse „Sūduvos ratilai“ vilkaviškietės tapo moterų liaudiškų šokių kolektyvų kategorijos laureatėmis. Visgi savam krašte „Vilkės“ – retos viešnios. Jos dažniau pasirodo kituose Lietuvos miestuose – Ukmergėje, Anykščiuose, Trakuose, Domeikavoje, Kalvarijoje ir kitur.

Įgyvendino išsikeltą tikslą

Moterys su šypsenomis ir daugybe puikių emocijų prisimena vasarą vykusią šimtmečio Dainų šventę. Pašnekovės pripažino, kad sunku žodžiais perteikti tą ypatingą jausmą – jį reikia išgyventi ir pajusti pačiam.

„Kai tik susibūrėme, vadovė iškėlė ambicingą tikslą – sudalyvauti Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje. Prieš porą metų tai atrodė tarsi neįmanoma užduotis, tačiau laikas prabėgo nepastebimai, ir galiausiai su pasididžiavimu pasirodėme šventėje“, – pasakojo V. Kolpakovienė.

Šiai progai moterims teko pasisiūdinti sceninius kostiumus. Organizatoriai turėjo tik vieną reikalavimą – kad audiniai būtų žemės spalvų. Dauguma kitų kolektyvų pasirinko žalius atspalvius, tačiau vilkaviškietės priėmė šiek tiek rizikingą sprendimą ir nusprendė pasipuošti mėlynais rūbais. Tačiau tai pasiteisino – moterys išsiskyrė iš kitų ir atkreipė į save dėmesį.

Ruošia naują programą

„Vilkės“ paprastai atlieka liaudies šokių kompozicijas, tačiau vadovė šiuo metu kuria naują programą, kurioje vyraus retro stiliaus elementai. I. Šunokienė pasakojo, kad stengiasi kolektyvui kurti įdomius ir išskirtinius šokius, tačiau susiduria su tam tikra problema – jei šokiui parinkta melodija ar daina nėra gavusi kūrinio autoriaus leidimo tai naudoti, gali kilti rimtų problemų dėl autorinių teisių.

„Sukurti šokį – viena, tačiau surasti tinkamą muziką ir suderinti planus su kūrinio autoriumi – visai kas kita“, – pabrėžė I. Šunokienė.

Jeigu situacija nesikeis, pavasarį Kybartuose vyks retro muzikos festivalis su žymiais Lietuvos atlikėjais. Vilkaviškietės turės galimybę pristatyti naujai parengtą programą. Dabar moterims reikės pasukti galvą ieškant retro stiliaus kostiumų, kurie padėtų dar labiau atskleisti šio šokio stilių.

Tačiau tai – tik dalis vadovės ateities planų. Choreografė I. Šunokienė taip pat svajoja Vilkaviškyje surengti respublikinį festivalį „Moteris, kuri šoka“. Jame dalyvautų ne tik vietiniai, bet ir kiti moterų kolektyvai iš visos Lietuvos.