Runkeliai vežami iš kaupų ir žiemą

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nors jau beveik įpusėjo gruodis, tačiau cukrinių runkelių augintojams ir vežėjams darbai dar nesibaigė.

Tai vienur, tai kitur prie laukų matyti sukrauti ir uždengti šių šakniavaisių kaupai. Labai retas žemdirbys išvežti paruoštus cukrinius runkelius laiko angaruose ar patalpose. Jei kelias dienas oro temperatūra būna nukritusi žemiau nulio, o runkeliai laikomi netvarkingai, ūkininkai nuostolių, be abejo, neišvengia. Juolab kad ir cukringumas šįmet – ne pats didžiausias. Kai kurie žemdirbiai nuvežę runkelius į priėmimo punktus sužino, kad jų produkcijos cukringumas vos vos siekia bazinį.

Specialistai teigia, jog, šakniavaisiui peršalus, svarbiausia – neleisti jam atšilti. Saulės spinduliams atšildžius runkelį, jis pajuosta ir perdirbti nebetinka.

Neramu ir tiems ūkininkams, kurie šįmet pasėjo ne per daugiausiai runkelių ir nesugeba įvykdyti metinės kvotos. Mat dvejus metus iš eilės nevykdant įsipareigojimų ši kvota gali būti atiduota kitiems. Kai kurie gelbstisi suradę žemdirbių, kurie užaugino daugiau, nei jiems patiems reikėjo, ir perka cukrinius runkelius tam, kad galėtų atsiskaityti su fabriku. Tačiau tokių – vienas kitas, o ir atvirauti su žiniasklaida tokiu atveju jie nelinkę.

Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabriko agronomo konsultanto Juozo Kokanskio, šįmet išvežimo grafikai sudaryti iki Kalėdų. Fabrikas siunčia savo mašinas, kad ūkininkų runkeliai iš laukų iki to laiko būtų išvežti. Per šią savaitę kėdainiečiai apsilankė tik vieno Vilkaviškio ūkininko ūkyje – saldžioji žaliava buvo išvežta iš Redos Bronienės kaupų.

Mūsų rajono Maldėnų kaimo ūkininkų Arvydo ir Redos Bronų žemės valdose šįmet buvo pasėta 20 ha runkelių daugiau negu pernai. Kaip sakė A. Bronas, iš viso šeima jų augino daugiau nei 100 ha plote.

– Mes runkelius parduoti jau vežame nuo rugsėjo mėnesio, – sakė žemdirbys. – Tik 300 tonų šią savaitę išsivežė Kėdainių fabrikas, o visi kiti iškeliavo į Marijampolę.

Ūkininkas sakė girdėjęs, kad kitiems augintojams tekę išvežti daugiau runkelių, nei buvo numatyta pagal kvotą. Mat dėl šakniavaisių purvingumo ir mažo cukringumo prireikia didesnio jų kiekio, kad būtų pagamintas numatytas cukraus kiekis. A. Bronas tvirtino pats visada nuo to apsidraudžiantis ir pasėjantis daugiau, jog paskui netektų sukti galvos, ką daryti.

Dėl nedidelio šiemetinio cukringumo saldžiųjų šaknų prireiks daugiau, tad tiek Marijampolės, tiek Kėdainių cukraus fabrikai ima visus runkelius, kuriuos žemdirbiai užaugina. Pasak ūkininkų, net ir UAB „Arvi cukrus“ šįmet jau sumokėjo dalį pinigų, o ankstesniais metais dėl to reikėdavo kone kariauti. Mat ir jiems neramu, kad cukrinių runkelių pritrūks, jei paaiškės, kad kai kurie ūkininkai negali įvykdyti kvotos. Kiek užauginta ir supirkta runkelių, paaiškės tik tada, kai baigsis jų išvežimo sezonas.