|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-05-13 09:34
|
|
|
Lietuvos kariuomenė... Ar žinome jos istoriją, ar didžiuojamės savo tautos gynėjais? Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) kariuomenėje tarnavę mūsų tėvai ir seneliai su pasididžiavimu pasakojo apie savo tarnybos dienas. Ypač didžiavosi buvę ulonai. Vilkaviškyje, Marijampolėje, Alytuje prabėgo gražiausi jų jaunystės metai. Senuose albumuose išlikusios fotografijos parodo ne tik gražias uniformas, bet ir karių kasdienybę.
Iš Sūduvos krašto kilo daug žymių kariškių, 1918–1923 metų kovų su bolševikais, bermontininkais, lenkais didvyrių. Daugelio žygdarbius paslėpė užmarštis, tačiau archyvai, prieškario ir emigracijoje leisti leidiniai sugrąžina jų vardus.
Vilkaviškio krašto muziejus gegužės 17 d. Paežerių dvare rengia Kariuomenės dieną. Šventėje gros Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras, vyks karių paradas, ginkluotės paroda, kariai demonstruos karinius pratimus, ragausime kareiviškos košės, vyks sportinės varžybos.
Iš senovinės patrankos bus saliutuojama už vilkaviškiečius, karius savanorius, partizanus. Vilkaviškio krašto muziejus parengė tris parodas: „Generolų menė“, „Iš karių albumų“ ir „Didžiųjų tremčių istorija“. Parodos primins garbiuosius mūsų krašto vyrus. Žaliosios kapinėse palaidotas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. leitenantas Bronislovas Skomskis (1865–1935 m.), Slabaduose ilsisi kariuomenės vadas gen. leitenantas Juozas Stanaitis (1865–1925 m.).
Iš Lankeliškių kilęs krašto apsaugos ministras divizijos generolas Vincas Vitkauskas, 1941 m. Lietuvos aktyvistų fronto sukurtoje Lietuvos laikinojoje vyriausybėje krašto apsaugos ministru buvo paskirtas majoras Vytautas Bulvičius (Keturvalakiai).
1990 m. atsikūrus Lietuvos valstybei krašto apsaugos ministru buvo Česlovas Stankevičius (Dailučiai), šiuo metu šias pareigas eina Juozas Oleka (Vilkaviškis).
Norilsko lageryje žuvo divizijos generolas, Lietuvos kariuomenės tiekimo viršininkas Zenonas Gerulaitis (gimęs ir augęs Paežerių dvare). Ančlaukyje gimė brigados generolas, kariuomenės prokuroras Emilis Vimeris, Kybartuose – brigados generolas, Generalinio štabo pėstininkų inspektorius Viktoras Giedrys. Prie Marijampolės gimė generolas Jonas Jurgis Bulota. Šimtai karių apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais, daugelio jų kauleliai nuklojo bekraštes Sibiro žemes, dūli Lietuvos laukuose.
Deja, pokario karta augo maitinama tarybine karine propaganda. Beveik pusę šimto metų Lietuvos vyrai priverstinai nešiojo svetimą karinę uniformą, mokykloje ir armijoje vaikinai auklėti Didžiojo tėvynės karo didvyrių pavyzdžiais, įvairūs matrosovai, koševojai, kosmodemjanskajos ir melnikaitės „išvaduotojų“ valia turėjo tapti mūsų stabais.
Kai gegužės 17 d. Paežerių dvare suskambės Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro muzika, jaunoji karta galės pabendrauti su kariais, palytėti jų ginklus, pakalbinti karius ir partizanus, pažvelgti į 1920–1940 m. karių veidus senose fotografijose.
Antanas ŽILINSKAS
Krašto muziejaus direktorius
Lietuvos kariuomenė... Ar žinome jos istoriją, ar didžiuojamės savo tautos gynėjais? Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) kariuomenėje tarnavę mūsų tėvai ir seneliai su pasididžiavimu pasakojo apie savo tarnybos dienas. Ypač didžiavosi buvę ulonai. Vilkaviškyje, Marijampolėje, Alytuje prabėgo gražiausi jų jaunystės metai. Senuose albumuose išlikusios fotografijos parodo ne tik gražias uniformas, bet ir karių kasdienybę. |
Iš Sūduvos krašto kilo daug žymių kariškių, 1918–1923 metų kovų su bolševikais, bermontininkais, lenkais didvyrių. Daugelio žygdarbius paslėpė užmarštis, tačiau archyvai, prieškario ir emigracijoje leisti leidiniai sugrąžina jų vardus.
Vilkaviškio krašto muziejus gegužės 17 d. Paežerių dvare rengia Kariuomenės dieną. Šventėje gros Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras, vyks karių paradas, ginkluotės paroda, kariai demonstruos karinius pratimus, ragausime kareiviškos košės, vyks sportinės varžybos.
Iš senovinės patrankos bus saliutuojama už vilkaviškiečius, karius savanorius, partizanus. Vilkaviškio krašto muziejus parengė tris parodas: „Generolų menė“, „Iš karių albumų“ ir „Didžiųjų tremčių istorija“. Parodos primins garbiuosius mūsų krašto vyrus. Žaliosios kapinėse palaidotas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. leitenantas Bronislovas Skomskis (1865–1935 m.), Slabaduose ilsisi kariuomenės vadas gen. leitenantas Juozas Stanaitis (1865–1925 m.).
Iš Lankeliškių kilęs krašto apsaugos ministras divizijos generolas Vincas Vitkauskas, 1941 m. Lietuvos aktyvistų fronto sukurtoje Lietuvos laikinojoje vyriausybėje krašto apsaugos ministru buvo paskirtas majoras Vytautas Bulvičius (Keturvalakiai).
1990 m. atsikūrus Lietuvos valstybei krašto apsaugos ministru buvo Česlovas Stankevičius (Dailučiai), šiuo metu šias pareigas eina Juozas Oleka (Vilkaviškis).
Norilsko lageryje žuvo divizijos generolas, Lietuvos kariuomenės tiekimo viršininkas Zenonas Gerulaitis (gimęs ir augęs Paežerių dvare). Ančlaukyje gimė brigados generolas, kariuomenės prokuroras Emilis Vimeris, Kybartuose – brigados generolas, Generalinio štabo pėstininkų inspektorius Viktoras Giedrys. Prie Marijampolės gimė generolas Jonas Jurgis Bulota. Šimtai karių apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais, daugelio jų kauleliai nuklojo bekraštes Sibiro žemes, dūli Lietuvos laukuose.
Deja, pokario karta augo maitinama tarybine karine propaganda. Beveik pusę šimto metų Lietuvos vyrai priverstinai nešiojo svetimą karinę uniformą, mokykloje ir armijoje vaikinai auklėti Didžiojo tėvynės karo didvyrių pavyzdžiais, įvairūs matrosovai, koševojai, kosmodemjanskajos ir melnikaitės „išvaduotojų“ valia turėjo tapti mūsų stabais.
Kai gegužės 17 d. Paežerių dvare suskambės Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro muzika, jaunoji karta galės pabendrauti su kariais, palytėti jų ginklus, pakalbinti karius ir partizanus, pažvelgti į 1920–1940 m. karių veidus senose fotografijose.
Antanas ŽILINSKAS
Krašto muziejaus direktorius
Publikuota: 2008-05-13 09:34:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|