|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-04-30 16:49
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vis dažniau Vilkaviškio ligoninės medikams tenka susidurti su pigesnių gydymo paslaugų ieškančiais užsieniečiais ar užsienyje uždarbiaujančiais ir į gimtinę gydytis grįžtančiais lietuviais. Artėjant vasaros sezonui, kai atostogauti pas tėvus plūstelės užsienyje gyvenantys vaikai ir anūkai, problema taps dar opesnė.
Lieka skolingi
Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Arūnas Vaitiekūnas aiškino, jog pastaruoju metu jau tapo reiškiniu, kad sugrįžę iš užsienio seniau mūsų rajone gyvenę piliečiai ar užsienyje gyvenantys mūsiškių giminaičiai atvyksta į ligoninę reikalaudami juos gydyti. Medikams tuomet tenka spręsti dilemą, kaip sergančiam žmogui išaiškinti, jog ligoninė jo gydyti negali, nes Valstybinė ligonių kasa sveikatos neapsidraudusių asmenų gydymui lėšų neskiria. Vyr. gydytojo pavaduotojas neslėpė, kad neretai kyla ir visai nemalonių konfliktų. Ypač tuomet, kai medikai už gydymą pareikalauja sumokėti pinigus.
Visai neseniai ligoninėje gydėsi sunkiai sirgęs Vokietijos pilietis. Guldamas į ligoninę solidaus amžiaus vyras pateikė dokumentą, jog gydymo išlaidas apmokės sveikatos draudimo bendrovė. Tačiau ligoniui mirus paaiškėjo, kad jo sveikatos draudimas galiojo tik iki nustatytos datos. Tad žmogus ligoninei liko skolingas apie 2000 litų.
Tokių atvejų pasitaiko ir dažniau. Kartais medikams tenka patiems ieškoti užsieniečio sveikatą draudusių bendrovių, reikalauti dokumentų, išsiieškoti pinigus.
Duomenų bazėje – nėra
Gan dažni atvejai, kai į medikus kreipiasi mamos, grįžusios su vaikais iš Airijos, Anglijos ar kitų šalių, kuriose uždarbiauja jau kelerius metus. Važiuodamos į tėviškę jos nenumano, kad gali nutikti bėda, ir įsivaizduoja esančios pilnateisės pilietės, tad joms ir jų vaikams bet kokiu atveju bus suteikta medicininė pagalba. Moterys atvyksta į ligoninę ir negali suprasti, kodėl medikai suteikia pirmąją pagalbą ir pasiūlo gydytis vykti į namus, o guldyti į ligoninę atsisako.
Pagal pas mus galiojančius įstatymus vienas iš tėvų, auginantis du (ar daugiau) nepilnamečius vaikus arba vieną iki 8 metų vaiką, yra automatiškai draudžiamas sveikatos draudimu. Taip pat draudžiamas kiekvienas dirbantis, pensininkas ar darbo biržoje registruotas pilietis.
Paaiškinus užsienyje gyvenančiai moteriai, jog ji neturi sveikatos draudimo, kyla konfliktas. Mat jei vaikai gimę užsienyje, Lietuvos ligonių kasų duomenų bazėje nėra informacijos, jog moteris drausta. Tada nepatenkinta mama įrodinėja, jog ji – Lietuvos pilietė, todėl, kaip ir visos mažamečius vaikus auginančios mamos, turi teisę nemokamai gauti medicinos paslaugas.
Gydymas brangus
Būna atvejų, kai grįžę į Lietuvą užsienyje dirbantys žmonės patenka į avariją, susižaloja, turi kitokių sveikatos problemų. Kiti nusprendžia per atostogas susitvarkyti seniai kamuojančias sveikatos problemas: ryžtasi kojų venų, tulžies pūslės, ginekologinei ar kitai operacijai. Dažna lietuvė nutaria grįžti gimdyti į savo gimtinę, pas tėvus. Tačiau medikai nemokamai gali suteikti tik būtinąją pagalbą. Už tolesnį gydymą ar planinę operaciją pacientui teks sumokėti iš savo kišenės.
Gydymas tiek užsieniečiui, tiek sveikatos neapsidraudusiam bet kuriam rajono gyventojui kainuos gan nepigiai. Pavyzdžiui, neseniai į avariją patekusio užsieniečio gydymas atsiėjo 9 tūkst. litų. Pacientui chirurginis gydymas vidutiniškai kainuoja apie 1800 Lt, traumatologinis – 3500 Lt, ginekologinis (operacija) – 1900 Lt, neurologinis – 1200 Lt, terapinis –1100 Lt, gimdymas – 1400 Lt, specialisto konsultacija – 35–50 litų. Tretinio lygio ligoninės, kur atliekamos sudėtingesnės operacijos, kainos gali siekti ir penkiaženklius ar dar didesnius skaičius.
Paanalizavus šias sumas tampa aišku, kad gydymas daugeliui nedirbančių, darbo biržoje nesiregistravusių ar savanoriško sveikatos draudimo įmokų nemokančių mūsų šalies piliečių gali tapti neįkandamas. Todėl medikai pataria kuo skubiau susitvarkyti reikiamus dokumentus, nes nė vienas nežinome, kada gali ištikti nelaimė, užklupti liga.
Į užsienį – su kortele
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė paaiškino, kad visų Europos Sąjungos ir Europos ekonominei bendrijai priklausančių šalių bei Šveicarijos piliečiai, taip pat šiose šalyse sveikatos draudimu apsidraudę asmenys turi teisę Lietuvoje gauti būtinąją medicininę pagalbą.
Pagal ES teisės aktus atvejai, įeinantys į būtinosios pagalbos sąvoką, griežtai apibrėžti įstatymo. Jie šiek tiek skiriasi nuo mūsų šalies įstatymų apibrėžtų būtinosios pagalbos teikimo atvejų. Tam, kad užsienyje sveikatą apsidraudusiam asmeniui mūsų gydymo įstaigose būtų teikiama pagalba, jis turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ją turi pateikti atvykęs į gydymo įstaigą. Deja, daug emigrantų nesivargina ją įsigyti arba vykdami į Lietuvą ją užmiršta namuose.
Tos pačios taisyklės galioja ir į užsienį vykstantiems lietuviams. Būtinoji pagalba mūsų šalies piliečiams nemokamai teikiama visose ES bei EEB šalyse bei Šveicarijoje, su kuria sudaryta sutartis. Taigi vykdami į Airiją, Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Angliją, Kiprą, Latviją, Lenkiją, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Vengriją, Vokietiją galite būti ramūs, jog ištikus nelaimei jums bus suteikta nemokama būtinoji pagalba.
Vykdami į šias užsienio šalis privalote turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ją išduoda ligonių kasos. Vilkaviškyje Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose įsikūrusi Kauno teritorinės ligonių kasos Marijampolės skyriaus atstovė dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tel. (8 342) 51 109.
Vis dažniau Vilkaviškio ligoninės medikams tenka susidurti su pigesnių gydymo paslaugų ieškančiais užsieniečiais ar užsienyje uždarbiaujančiais ir į gimtinę gydytis grįžtančiais lietuviais. Artėjant vasaros sezonui, kai atostogauti pas tėvus plūstelės užsienyje gyvenantys vaikai ir anūkai, problema taps dar opesnė. |
Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Arūnas Vaitiekūnas aiškino, jog pastaruoju metu jau tapo reiškiniu, kad sugrįžę iš užsienio seniau mūsų rajone gyvenę piliečiai ar užsienyje gyvenantys mūsiškių giminaičiai atvyksta į ligoninę reikalaudami juos gydyti. Medikams tuomet tenka spręsti dilemą, kaip sergančiam žmogui išaiškinti, jog ligoninė jo gydyti negali, nes Valstybinė ligonių kasa sveikatos neapsidraudusių asmenų gydymui lėšų neskiria. Vyr. gydytojo pavaduotojas neslėpė, kad neretai kyla ir visai nemalonių konfliktų. Ypač tuomet, kai medikai už gydymą pareikalauja sumokėti pinigus.
Visai neseniai ligoninėje gydėsi sunkiai sirgęs Vokietijos pilietis. Guldamas į ligoninę solidaus amžiaus vyras pateikė dokumentą, jog gydymo išlaidas apmokės sveikatos draudimo bendrovė. Tačiau ligoniui mirus paaiškėjo, kad jo sveikatos draudimas galiojo tik iki nustatytos datos. Tad žmogus ligoninei liko skolingas apie 2000 litų.
Tokių atvejų pasitaiko ir dažniau. Kartais medikams tenka patiems ieškoti užsieniečio sveikatą draudusių bendrovių, reikalauti dokumentų, išsiieškoti pinigus.
Gan dažni atvejai, kai į medikus kreipiasi mamos, grįžusios su vaikais iš Airijos, Anglijos ar kitų šalių, kuriose uždarbiauja jau kelerius metus. Važiuodamos į tėviškę jos nenumano, kad gali nutikti bėda, ir įsivaizduoja esančios pilnateisės pilietės, tad joms ir jų vaikams bet kokiu atveju bus suteikta medicininė pagalba. Moterys atvyksta į ligoninę ir negali suprasti, kodėl medikai suteikia pirmąją pagalbą ir pasiūlo gydytis vykti į namus, o guldyti į ligoninę atsisako.
Pagal pas mus galiojančius įstatymus vienas iš tėvų, auginantis du (ar daugiau) nepilnamečius vaikus arba vieną iki 8 metų vaiką, yra automatiškai draudžiamas sveikatos draudimu. Taip pat draudžiamas kiekvienas dirbantis, pensininkas ar darbo biržoje registruotas pilietis.
Paaiškinus užsienyje gyvenančiai moteriai, jog ji neturi sveikatos draudimo, kyla konfliktas. Mat jei vaikai gimę užsienyje, Lietuvos ligonių kasų duomenų bazėje nėra informacijos, jog moteris drausta. Tada nepatenkinta mama įrodinėja, jog ji – Lietuvos pilietė, todėl, kaip ir visos mažamečius vaikus auginančios mamos, turi teisę nemokamai gauti medicinos paslaugas.
Būna atvejų, kai grįžę į Lietuvą užsienyje dirbantys žmonės patenka į avariją, susižaloja, turi kitokių sveikatos problemų. Kiti nusprendžia per atostogas susitvarkyti seniai kamuojančias sveikatos problemas: ryžtasi kojų venų, tulžies pūslės, ginekologinei ar kitai operacijai. Dažna lietuvė nutaria grįžti gimdyti į savo gimtinę, pas tėvus. Tačiau medikai nemokamai gali suteikti tik būtinąją pagalbą. Už tolesnį gydymą ar planinę operaciją pacientui teks sumokėti iš savo kišenės.
Gydymas tiek užsieniečiui, tiek sveikatos neapsidraudusiam bet kuriam rajono gyventojui kainuos gan nepigiai. Pavyzdžiui, neseniai į avariją patekusio užsieniečio gydymas atsiėjo 9 tūkst. litų. Pacientui chirurginis gydymas vidutiniškai kainuoja apie 1800 Lt, traumatologinis – 3500 Lt, ginekologinis (operacija) – 1900 Lt, neurologinis – 1200 Lt, terapinis –1100 Lt, gimdymas – 1400 Lt, specialisto konsultacija – 35–50 litų. Tretinio lygio ligoninės, kur atliekamos sudėtingesnės operacijos, kainos gali siekti ir penkiaženklius ar dar didesnius skaičius.
Paanalizavus šias sumas tampa aišku, kad gydymas daugeliui nedirbančių, darbo biržoje nesiregistravusių ar savanoriško sveikatos draudimo įmokų nemokančių mūsų šalies piliečių gali tapti neįkandamas. Todėl medikai pataria kuo skubiau susitvarkyti reikiamus dokumentus, nes nė vienas nežinome, kada gali ištikti nelaimė, užklupti liga.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė paaiškino, kad visų Europos Sąjungos ir Europos ekonominei bendrijai priklausančių šalių bei Šveicarijos piliečiai, taip pat šiose šalyse sveikatos draudimu apsidraudę asmenys turi teisę Lietuvoje gauti būtinąją medicininę pagalbą.
Pagal ES teisės aktus atvejai, įeinantys į būtinosios pagalbos sąvoką, griežtai apibrėžti įstatymo. Jie šiek tiek skiriasi nuo mūsų šalies įstatymų apibrėžtų būtinosios pagalbos teikimo atvejų. Tam, kad užsienyje sveikatą apsidraudusiam asmeniui mūsų gydymo įstaigose būtų teikiama pagalba, jis turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ją turi pateikti atvykęs į gydymo įstaigą. Deja, daug emigrantų nesivargina ją įsigyti arba vykdami į Lietuvą ją užmiršta namuose.
Tos pačios taisyklės galioja ir į užsienį vykstantiems lietuviams. Būtinoji pagalba mūsų šalies piliečiams nemokamai teikiama visose ES bei EEB šalyse bei Šveicarijoje, su kuria sudaryta sutartis. Taigi vykdami į Airiją, Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Angliją, Kiprą, Latviją, Lenkiją, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Vengriją, Vokietiją galite būti ramūs, jog ištikus nelaimei jums bus suteikta nemokama būtinoji pagalba.
Vykdami į šias užsienio šalis privalote turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ją išduoda ligonių kasos. Vilkaviškyje Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose įsikūrusi Kauno teritorinės ligonių kasos Marijampolės skyriaus atstovė dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tel. (8 342) 51 109.
Publikuota: 2008-04-30 16:49:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|