„Santaka“ / Suodžius spjaudantis kaminas piktina aplinkinių namų gyventojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-11 16:33

Dalinkitės:  


Iš kamino išpūsti suodžiai tepa gyventojų automobilius, drabužius, skalbinius.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Suodžius spjaudantis kaminas piktina aplinkinių namų gyventojus

Eglė KVIESULAITIENĖ


Dauguma vilkaviškiečių neturi dėl ko skųstis katilinės darbu – nebent nuolat didėjančiomis šilumos kainomis. Tačiau Birutės gatvės gyventojai sako dažnai pastebintys, jog virš jų galvų styrantis kaminas – ne koks nekaltas statinys, o aplinkos teršėjas.



Apkaltino kaminą

Į redakciją užsukę du jauni vyrai, gyvenantys Birutės gatvės daugiabučiuose, skundėsi ryte radę suodžiais apneštas mašinas. Vyriškiai tvirtino juodomis dulkėmis nuklotus mašinų stogus, langus jau radę ne vieną rytą. Birutės gatvės gyventojai nerimavo, kad galbūt katilinėje naktimis kuriamas koks kenksmingas kuras, o pro kaminą išmetami šių medžiagų degimo produktai gali ne tik tepti mašinas, bet ir kenkti sveikatai.

Suabejojus, ar teršalai tikrai krinta iš didžiojo kamino, o ne iš privačių namų, kurių šeimininkai nesigėdija deginti netgi senas padangas, kaminų, vyrai užtikrino pastebėję dėsningumą. Suodžių ant mašinų randa tik tuomet, kai vėjas pasisuka nuo didžiosios katilinės. Be to, žemi privačių namų kaminai teršalus išmėto arčiau, Birutės gatvės daugiabučių kiemų jie pasiekti negali.



Suodžiai krito

Tuoj pat nuvykę į Birutės gatvės daugiabučių kiemus įsitikinome, kad automobiliai iš tiesų apnešti juodais suodžiais.Ypač gerai jie buvo matyti ant šviesių spalvų automobilių. Perėjus aikštelę, iš suodžių kiekio aiškiai buvo matyti, kurie automobiliai kieme stovėję per naktį, o kurie atvykę tik ryte.



Netrukus įsitikinome, kad suodžiai vis dar krinta. Juodais gumuliukais nubiro ir „Santakos“ redakcijos automobilio langai bei stogas. Pabraukus per automobilį, likdavo juodas suodžių takas. Tiesa, teršalai nuo mašinos nesunkiai nusivalė. Bet vargiai juos būtų taip lengva pašalinti nuo drabužių ar skalbinių, kurių džiūvo ne viename daugiabučio balkone.



„Prasprūdo“ valant

UAB „Litesko“ filialų „Marijampolės šiluma“ bei „Vilkaviškio šiluma“ direktorius Juozas Bartaškevičius pripažino, kad suodžiai tikrai krito iš Vilkaviškio katilinės kamino. Tiesa, jokio kenksmingo kuro katilinė nekūreno. Vilkaviškyje katilai kuriami tik dujomis ir medžio drožlėmis. Būtent kūrenant mediena ir susidaro suodžiai. Eilinę dieną, kūrenimo metu, suodžiai į atmosferą nepatenka, nes prie katilo yra specialūs išcentriniu principu veikiantys filtrai. Jie surenka suodžius, kad šie nepatektų į atmosferą, o sukristų į pelenus. Tačiau praėjusią savaitę kaip tik buvo valomas katilas ir suodžiai per kaminą „prasprūdo“ į atmosferą. Valymo metu juos tiesiog išpūtė kamine susidariusi trauka.

– Jie tikrai nepavojingi – neturi nei sieros, nei kitų kenksmingų medžiagų ar junginių, – tikino J.Bartaškevičius. Šie suodžiai – ekologiški kaip kaimiškos krosnies pelenai. Nepatogumų jie gali sukelti tik tiek, kad teršia. Žinoma, jei nukris ant baltų skalbinių, šiuos reikės perskalbti. Kai kuriame dujomis, apskritai jokių kietųjų dalelių nebūna, tad ir nėra grėsmės, kad jos patektų į atmosferą. Žinoma, jei kurtume anglimis ar mazutu, kiltų didesnė grėsmė teršti aplinką. Šis atvejis mums nėra malonus, bet, deja, pasitaiko ir tokių.





Tiria laboratorija

UAB „Litesko“ filialų vadovas tvirtino, kad toks atvejis – retas, ir nenorėjo sutikti su tuo, kad Birutės gatvės gyventojai suodžius mato gan dažnai.

– Įsivaizduokite, jei taip būtų dažnai, tai žiemą sniegas prie tų namų pajuoduotų, – aiškino J.Bartaškevičius.

Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio agentūros vedėjas Vitas Bakas sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, ar medžio degimo produktai kenkia žmonių sveikatai. Mat į tai galėtų atsakyti tik medikai. Tačiau jo vadovaujama įstaiga pagal numatytą grafiką kelis kartus per metus tikrina, ar katilinės išmetami produktai nekenkia aplinkai. Iš Marijampolės laboratorijos atvykę specialistai į kaminą įkiša specialų prietaisą, kuris fiksuoja parodymus, kokių teršalų ir kokie kiekiai patenka į atmosferą. Aplinkosaugininkai turi patvirtintus normatyvus, pagal kuriuos ir sprendžia, ar leistinos normos neviršijamos. Yra numatytos ir leistinos kietųjų dalelių normos, kai kuriama medžio drožlėmis. Šiai kuro rūšiai išmetamųjų kietųjų dalelių normos, beje, didesnės nei kitoms. Tai leistų daryti išvadą, kad jos mažiausiai kenksmingos aplinkai.



Normų neviršijo

Vilkaviškio agentūros vedėjas V.Bakas patikino, kad vilkaviškiečiai gali būti ramūs – Aplinkosaugos departamento laboratorijos atliktų tyrimų duomenimis, per pastaruosius dvejus metus miesto katilinė tikrai neviršijo leistinų aplinkosaugos normų.



Tiesa, dėl to, kad į aplinką patenka suodžiai, teršiantys daugiabučių kiemus, į aplinkosaugininkus dar niekas nesikreipė.

Gali būti, kad tuo momentu, kai katilas valomas ir suodžiai, kaip pastarąjį kartą, „prasprūsta“ į aplinką, jų leistinos normos viršijamos. Tačiau tokiu momentu tyrimų niekas neatliko.





Publikuota: 2008-04-11 16:33:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientų artimieji pasirengę sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai