Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-01 09:19

---

Atėjus pavasariui žemdirbiai, privačių valdų savininkai ir švarą palaikančios tarnybos imasi aplinkos tvarkymo darbų. Dažnai šių pavasarinių darbų „pagalbininke“ tampa ugnis ir virš laukų, sodų, sodybų, pamiškėse ir pakelėse nusidriekia dūmų debesys. Užtenka net mažo vėjo pūstelėjimo arba gūsio – ir ugnis tampa nekontroliuojama, greitai išplinta ir sukelia tragiškas pasekmes. Tokių gaisrų metu žūsta gyvūnai, užsidega miškai, namai ir ūkiniai pastatai, o kartais nukenčia ir žmonės.

Pernykščių lapų ar kitų sausų augalinių atliekų deginimas dažnai vyksta nesilaikant nustatytų reikalavimų. Apie 30 proc. pievų gaisrų kyla dėl atsitiktinio padegimo, numetus degtuką ar nuorūką, o apie 70 proc. visų šių gaisrų sudaro sąmoningi padegimai.

Kuo pavojingi šie gaisrai? Jų metu į atmosferą patenka pavojingos medžiagos, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai. Dūmai dirgina kvėpavimo takus, ašaroja akys, kyla kosulys, dusulys, žmogus gali netekti sąmonės ir žūti. Greitai plintanti ugnis gali persimesti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus ir juos sunaikinti. Žolės gaisrų metu žūva pievose gyvenantys vabzdžiai ir gyvūnai, sudega paukščiai ir jų jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Be to, gali žūti ir naminiai gyvūnai, kurie atsitiktinai patenka į židinio zoną ir dūmuose praranda orientaciją. Taip gali atsitikti ir su miško gyventojais – stirnomis, elniais, briedžiais ir šernais. Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Kelių uždūmijimas sumažina matomumą, kelia pavojų eismo saugumui, padidėja avarijų tikimybė.

Ką reikia žinoti, kad aplinkos tvarkymo darbai būtų saugūs? Lauko sąlygomis draudžiama deginti nenupjautas ir nesugrėbtas į krūvas žoles, lapus ir nendres, kartu su augalinės kilmės šiukšlėmis kategoriškai draudžiama deginti pramonines ar buitines atliekas, ypač padangas, polietileną, plastmasę. Sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės atliekas galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne arčiau kaip 100 metrų nuo miškų ir durpingų vietų, draudžiama be priežiūros palikti degančius laužus.

Jeigu sausa žolė, nukritę lapai, laukininkystės ir daržininkystės atliekos deginami pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, gali būti skiriama administracinė bauda nuo 100 iki 800 Lt. Jei žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję, kad dega jų žemėje esanti augalija, nesiima priešgaisrinės saugos priemonių, jiems gali tekti sumokėti baudą nuo 100 iki 600 Lt. Pažeidėjai neatsiperka tik administracinėmis baudomis, jie turi atlyginti ir gamtai padarytą žalą.



Marijampolės apskrities viršininko administracijos

Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento informacija



Užsk. 1841

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---