|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-03-20 09:08
|
|
|
Karo prievolės administravimo tarnybos rajono teritoriniame skyriuje karo prievolininkų reikalus tvarko dviese – kapitonas Remigijus Kurauskas ir viršila Ilona Paulauskienė.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Seimas išreiškė poziciją
Praeitą savaitę Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų. Parlamentarai pripažino būtinybę pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės. Rezoliucijoje teigiama, kad tokį sprendimą priimti skatina ir pasikeitusi tarptautinė padėtis – ginkluoto užpuolimo atveju Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos. Taip pat konstatuojama būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą, numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį peržiūrint kiekvienais metais ir Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius. Taip pat parlamentarai pabrėžė, jog šaliai būtinas pilietinis ir tautinis ugdymas, savanorių karo tarnybos ir Lietuvos šaulių sąjungos veiklos stiprinimas.
Kurį laiką vyko diskusijos, kokios kariuomenės reikia Lietuvai. Metų pradžioje Krašto apsaugos ministerija, nesulaukusi politikų apsisprendimo, pradėjo reklamuoti profesinę karo tarnybą.
Karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką vykdo Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos. Vilkaviškio teritorinis skyrius yra Kauno karo prievolės centro padalinys.
Funkcijos nepasikeitusios
„Nuo tarnybos įsikūrimo pradžios mūsų funkcijos nepasikeitusios. Kaip susirgęs žmogus kreipiasi į polikliniką, taip pas mus sprendžiamos visos su kariniais reikalais susijusios problemos“, – vaizdžiai paaiškino Karo prievolės administravimo tarnybos Vilkaviškio teritorinio skyriaus vedėjas kpt. Remigijus Kurauskas.
Skyriuje dirba dar viena darbuotoja – viršila Ilona Paulauskienė. Dirbama ne vien su jaunimu. Dažniausiai dėl darbo stažui reikalingų dokumentų kreipiasi tarnavusieji sovietinėje kariuomenėje. Skyriaus funkcija yra tvarkyti rajone gyvenančių vyrų karinę įskaitą. Pagal įstatymą visi vyrai iki 45 metų, išskyrus turinčius neįgalumą, įrašomi į karinę įskaitą.
Pastaruoju metu atsirado nauja funkcija – verbavimas, kvietimas į profesionalią tarnybą.
Tarnauti gali visi
Kapitonas Remigijus Kurauskas paaiškino, jog dabar į profesinę karo tarnybą gali būti kviečiami visi to norintys vyrai, atitinkantys tam tikrus kriterijus (amžius, sveikata, išsilavinimas ir kt.). Profesinėje karo tarnyboje gali tarnauti ir netarnavusieji kariuomenėje.
Susidomėjusieji profesine tarnyba turėtų kreiptis į teritorinę karo prievolės administravimo tarnybą pagal gyvenamąją vietą. Mūsų rajono gyventojai gali kreiptis į tarnybą, įsikūrusią adresu: J.Basanavičiaus aikštė 9, Vilkaviškis.
Čia jaunuoliai gaus išsamią informaciją, bus suformuotos reikalingų dokumentų bylos. Plačiau apie šią naujovę galima sužinoti internetinėje Krašto apsaugos ministerijos svetainėje (www.kam.lt), kur netgi yra pateikta anketa. R.Kurauskas paaiškino, jog nuo pirmųjų duomenų užpildymo iki kontrakto pasirašymo, kol bus įvertinti visi reikalingi kriterijai, gali praeiti iki mėnesio laiko.
Profesinei tarnybai nusiteikusio kario pasiruošimo etapas praeis Rukloje, bet atlyginimas pradedamas skaičiuoti nuo kontrakto pasirašymo dienos. „Jeigu profesinei tarnybai verbuojasi kariuomenėje tarnavęs žmogus, jis gali būti pasiunčiamas tiesiai į dalinį. Tarnauti profesinėje kariuomenėje priimami ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų Lietuvos piliečiai“, – patikslino R.Kurauskas.
Privalo, bet nepaiso
Pagal Karo prievolės įstatymą, visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose.
Jaunuoliams suformuojamos bylos, jie gauna šauktinio liudijimus ir iki 19 metų su jais praktiškai atsisveikinama. Jeigu vaikinas labai nori, gali pradėti tarnauti ir nuo 18 metų. Pasak R.Kurausko, devyniolikmečiai turėtų puikiai žinoti, jog 30 dienų prieš gimtadienį arba penkiolika dienų po jo, nelaukdami atskiro pakvietimo, jie privalo atvykti į pokalbį teritoriniame karo prievolės skyriuje.
Taikomas įstatymas
Šiemet Seimo nutarimu patvirtinta, jog į privalomąją karinę tarnybą turi būti pašaukta 1600 Lietuvos vaikinų.
Į šią tarnybą vieniems metams šaukiami 19–26 metų jaunuoliai. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymu, įvairiais atvejais jaunuoliai atleidžiami nuo karinės tarnybos. Karinės tarnybos prievolė atidedama dieninių, suaugusiųjų vidurinių bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų moksleiviams, kol jas baigs. „Tačiau jau kita kalba, jei dvidešimt metų perkopęs jaunuolis dar nesugeba baigti vidurinės mokyklos“, – sakė R.Kurauskas.
Teritorinio skyriaus vedėjas aiškino, jog kiekvienas atvejis yra individualus ir įvertinamos visos aplinkybės. Bet kokiu atveju nesutrukdoma siekti mokslo. Tai gerai žino aukštųjų mokyklų, kolegijų studentai.
Susiduriama su abejingumu
Per 2007 metus į rajono karo prievolininkų atrankos komisiją buvo kviečiama 1900 jaunuolių. Iš jų atvyko daugiau nei pusė. Nemažai jaunuolių, kaip informavo jų tėvai, išvykę į užsienį. „Mes šito proceso nesustabdysime, sienos atviros ir jaunuoliai gali laisvai pasirinkti, kur jiems gyventi. Tačiau nepateisinama tai, kad jaunuoliai iš Lietuvos išvyksta nesusitvarkę karinės įskaitos“, – apgailestavo R.Kurauskas dėl to, kad jauni Lietuvos piliečiai abejingi savo pareigos vykdymui. „Atvykimas į teritorinį skyrių nereiškia, kad pamatuosime batus ir išvešime į Ruklą“, – ironizavo pašnekovas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Jei darbdavys priima dirbti žmogų, nesusitvarkiusį karinės įskaitos, jis pažeidžia Karo prievolės įstatymą ir dėl to rizikuoja užsitraukti administracinę baudą“, – sakė R.Kurauskas.
Malonu, kad dauguma mūsų rajono darbdavių elgiasi atsakingai. Karo prievolės administravimo tarnybai jie pateikia, kaip to ir prašoma, ataskaitas apie priimtus ir atleistus karo prievolininkus.
Lemia įvairios priežastys
Rajonas šauktinių jaunuolių pristatymo į Jonušo Radvilos mokomąjį pulką planą pernai įvykdė 126 procentais – į privalomąją karinę tarnybą išėjo 48 jaunuoliai.
Iš visų pakviestųjų į atrankos komisiją vaikinų 11 proc. dėl tam tikrų priežasčių buvo atleisti nuo tarnybos. 37 proc. netiko dėl sveikatos, 9 proc. – dėl teistumo. 74 proc. pašauktųjų tarnyba buvo atidėta. „Iš jų 65 procentams – dėl mokslo. Gražu, kad jaunimas mokosi“, – pasidžiaugė R.Kurauskas. Dėl šeimyninių aplinkybių namuose pasiliko 8 proc., dėl teistumo – apie 1 proc.
Teigiamai vertintina tai, jog iš visų pernai tarnavusių jaunuolių per 90 proc. buvo įgiję vidurinį išsilavinimą.
Bet nedžiugina metų metus pateikiama statistika, jog trečdalis jaunuolių į karinę tarnybą netinka dėl įvairių susirgimų. Dažniausiai pasitaiko chirurginių susirgimų (dėl patirtų įvairių traumų, stuburo iškrypimo), didelę atranką padaro ir psichiatrai. Tačiau tai nereiškia, kad jaunuoliui turi būti nustatyta psichikos liga, – paprasčiausiai kariuomenėje keliami didesni, kitokie reikalavimai nei civiliniame gyvenime. Šauktinių jaunuolių sveikata nuodugniai patikrinama Kauno karo prievolės centre.
Skaičiai mažėja
Šiemet iš rajono tarnauti privalomojoje karinėje tarnyboje bus pakviesta mažiau jaunuolių nei pernai. Dažnas vaikinas, kuris ateina į Karo prievolės administravimo tarnybos teritorinį skyrių susitvarkyti karinės įskaitos, užduoda tą patį klausimą: gal jau nereikia eiti į kariuomenę, gal tarnaus profesionalai kariai? „Kol kas išlieka tie patys, kaip ir anksčiau, reikalavimai, nes Karo prievolės įstatymas nepakeistas“, – sakė R.Kurauskas.
Per tarnybos egzistavimo laiką mūsų rajone nepasitaikė pageidaujančių atlikti allternatyviąją tarnybą.
R.Kurauskas apgailestavo, jog žmonės dar sunkiai supranta, kad Lietuvos kariuomenė visai kitokia nei buvusi sovietinė, kurioje tarnyba paliko neigiamą požiūrį kelioms kartoms.
Praeitą savaitę Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų. Parlamentarai pripažino būtinybę pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės. Rezoliucijoje teigiama, kad tokį sprendimą priimti skatina ir pasikeitusi tarptautinė padėtis – ginkluoto užpuolimo atveju Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos. Taip pat konstatuojama būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą, numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį peržiūrint kiekvienais metais ir Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius. Taip pat parlamentarai pabrėžė, jog šaliai būtinas pilietinis ir tautinis ugdymas, savanorių karo tarnybos ir Lietuvos šaulių sąjungos veiklos stiprinimas.
Kurį laiką vyko diskusijos, kokios kariuomenės reikia Lietuvai. Metų pradžioje Krašto apsaugos ministerija, nesulaukusi politikų apsisprendimo, pradėjo reklamuoti profesinę karo tarnybą.
Karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką vykdo Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos. Vilkaviškio teritorinis skyrius yra Kauno karo prievolės centro padalinys.
„Nuo tarnybos įsikūrimo pradžios mūsų funkcijos nepasikeitusios. Kaip susirgęs žmogus kreipiasi į polikliniką, taip pas mus sprendžiamos visos su kariniais reikalais susijusios problemos“, – vaizdžiai paaiškino Karo prievolės administravimo tarnybos Vilkaviškio teritorinio skyriaus vedėjas kpt. Remigijus Kurauskas.
Skyriuje dirba dar viena darbuotoja – viršila Ilona Paulauskienė. Dirbama ne vien su jaunimu. Dažniausiai dėl darbo stažui reikalingų dokumentų kreipiasi tarnavusieji sovietinėje kariuomenėje. Skyriaus funkcija yra tvarkyti rajone gyvenančių vyrų karinę įskaitą. Pagal įstatymą visi vyrai iki 45 metų, išskyrus turinčius neįgalumą, įrašomi į karinę įskaitą.
Pastaruoju metu atsirado nauja funkcija – verbavimas, kvietimas į profesionalią tarnybą.
Kapitonas Remigijus Kurauskas paaiškino, jog dabar į profesinę karo tarnybą gali būti kviečiami visi to norintys vyrai, atitinkantys tam tikrus kriterijus (amžius, sveikata, išsilavinimas ir kt.). Profesinėje karo tarnyboje gali tarnauti ir netarnavusieji kariuomenėje.
Susidomėjusieji profesine tarnyba turėtų kreiptis į teritorinę karo prievolės administravimo tarnybą pagal gyvenamąją vietą. Mūsų rajono gyventojai gali kreiptis į tarnybą, įsikūrusią adresu: J.Basanavičiaus aikštė 9, Vilkaviškis.
Čia jaunuoliai gaus išsamią informaciją, bus suformuotos reikalingų dokumentų bylos. Plačiau apie šią naujovę galima sužinoti internetinėje Krašto apsaugos ministerijos svetainėje (www.kam.lt), kur netgi yra pateikta anketa. R.Kurauskas paaiškino, jog nuo pirmųjų duomenų užpildymo iki kontrakto pasirašymo, kol bus įvertinti visi reikalingi kriterijai, gali praeiti iki mėnesio laiko.
Profesinei tarnybai nusiteikusio kario pasiruošimo etapas praeis Rukloje, bet atlyginimas pradedamas skaičiuoti nuo kontrakto pasirašymo dienos. „Jeigu profesinei tarnybai verbuojasi kariuomenėje tarnavęs žmogus, jis gali būti pasiunčiamas tiesiai į dalinį. Tarnauti profesinėje kariuomenėje priimami ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų Lietuvos piliečiai“, – patikslino R.Kurauskas.
Pagal Karo prievolės įstatymą, visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose.
Jaunuoliams suformuojamos bylos, jie gauna šauktinio liudijimus ir iki 19 metų su jais praktiškai atsisveikinama. Jeigu vaikinas labai nori, gali pradėti tarnauti ir nuo 18 metų. Pasak R.Kurausko, devyniolikmečiai turėtų puikiai žinoti, jog 30 dienų prieš gimtadienį arba penkiolika dienų po jo, nelaukdami atskiro pakvietimo, jie privalo atvykti į pokalbį teritoriniame karo prievolės skyriuje.
Šiemet Seimo nutarimu patvirtinta, jog į privalomąją karinę tarnybą turi būti pašaukta 1600 Lietuvos vaikinų.
Į šią tarnybą vieniems metams šaukiami 19–26 metų jaunuoliai. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymu, įvairiais atvejais jaunuoliai atleidžiami nuo karinės tarnybos. Karinės tarnybos prievolė atidedama dieninių, suaugusiųjų vidurinių bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų moksleiviams, kol jas baigs. „Tačiau jau kita kalba, jei dvidešimt metų perkopęs jaunuolis dar nesugeba baigti vidurinės mokyklos“, – sakė R.Kurauskas.
Teritorinio skyriaus vedėjas aiškino, jog kiekvienas atvejis yra individualus ir įvertinamos visos aplinkybės. Bet kokiu atveju nesutrukdoma siekti mokslo. Tai gerai žino aukštųjų mokyklų, kolegijų studentai.
Per 2007 metus į rajono karo prievolininkų atrankos komisiją buvo kviečiama 1900 jaunuolių. Iš jų atvyko daugiau nei pusė. Nemažai jaunuolių, kaip informavo jų tėvai, išvykę į užsienį. „Mes šito proceso nesustabdysime, sienos atviros ir jaunuoliai gali laisvai pasirinkti, kur jiems gyventi. Tačiau nepateisinama tai, kad jaunuoliai iš Lietuvos išvyksta nesusitvarkę karinės įskaitos“, – apgailestavo R.Kurauskas dėl to, kad jauni Lietuvos piliečiai abejingi savo pareigos vykdymui. „Atvykimas į teritorinį skyrių nereiškia, kad pamatuosime batus ir išvešime į Ruklą“, – ironizavo pašnekovas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Jei darbdavys priima dirbti žmogų, nesusitvarkiusį karinės įskaitos, jis pažeidžia Karo prievolės įstatymą ir dėl to rizikuoja užsitraukti administracinę baudą“, – sakė R.Kurauskas.
Malonu, kad dauguma mūsų rajono darbdavių elgiasi atsakingai. Karo prievolės administravimo tarnybai jie pateikia, kaip to ir prašoma, ataskaitas apie priimtus ir atleistus karo prievolininkus.
Rajonas šauktinių jaunuolių pristatymo į Jonušo Radvilos mokomąjį pulką planą pernai įvykdė 126 procentais – į privalomąją karinę tarnybą išėjo 48 jaunuoliai.
Iš visų pakviestųjų į atrankos komisiją vaikinų 11 proc. dėl tam tikrų priežasčių buvo atleisti nuo tarnybos. 37 proc. netiko dėl sveikatos, 9 proc. – dėl teistumo. 74 proc. pašauktųjų tarnyba buvo atidėta. „Iš jų 65 procentams – dėl mokslo. Gražu, kad jaunimas mokosi“, – pasidžiaugė R.Kurauskas. Dėl šeimyninių aplinkybių namuose pasiliko 8 proc., dėl teistumo – apie 1 proc.
Teigiamai vertintina tai, jog iš visų pernai tarnavusių jaunuolių per 90 proc. buvo įgiję vidurinį išsilavinimą.
Bet nedžiugina metų metus pateikiama statistika, jog trečdalis jaunuolių į karinę tarnybą netinka dėl įvairių susirgimų. Dažniausiai pasitaiko chirurginių susirgimų (dėl patirtų įvairių traumų, stuburo iškrypimo), didelę atranką padaro ir psichiatrai. Tačiau tai nereiškia, kad jaunuoliui turi būti nustatyta psichikos liga, – paprasčiausiai kariuomenėje keliami didesni, kitokie reikalavimai nei civiliniame gyvenime. Šauktinių jaunuolių sveikata nuodugniai patikrinama Kauno karo prievolės centre.
Šiemet iš rajono tarnauti privalomojoje karinėje tarnyboje bus pakviesta mažiau jaunuolių nei pernai. Dažnas vaikinas, kuris ateina į Karo prievolės administravimo tarnybos teritorinį skyrių susitvarkyti karinės įskaitos, užduoda tą patį klausimą: gal jau nereikia eiti į kariuomenę, gal tarnaus profesionalai kariai? „Kol kas išlieka tie patys, kaip ir anksčiau, reikalavimai, nes Karo prievolės įstatymas nepakeistas“, – sakė R.Kurauskas.
Per tarnybos egzistavimo laiką mūsų rajone nepasitaikė pageidaujančių atlikti allternatyviąją tarnybą.
R.Kurauskas apgailestavo, jog žmonės dar sunkiai supranta, kad Lietuvos kariuomenė visai kitokia nei buvusi sovietinė, kurioje tarnyba paliko neigiamą požiūrį kelioms kartoms.
Publikuota: 2008-03-20 09:08:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|