|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-03-18 09:03
|
|
|
Prelatas Vytautas Gustaitis linki širdimi išgyventi Prisikėlimą.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Kaip ir visoje Katalikų Bažnyčioje, taip ir Vilkaviškio katedroje ketvirtadienį prasideda Didžiosios savaitės tridienis. Šią dieną, 12 valandą, dalyvaujant vyskupams ir vyskupijos kunigams bus aukojamos Krizmos mišios. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį pamaldos ir apeigos vyks 18 valandą. Sekmadienį Prisikėlimo mišios 8 valandą prasidės mažojoje bažnyčioje.
Šia savaite baigiasi keturiasdešimt dienų trukęs gavėnios – ramybės ir susikaupimo – laikas. Apie tai, su kokiomis mintimis bei nusiteikimu derėtų sutikti Velykų šventę krikščionims, kalbėjomės su prelatu Vytautu GUSTAIČIU.
– Ne pirmi metai, kai gavėnios laikui pasirenkate vieną kurią nors svarbią mintį iš Šventojo Rašto. Kokia ji šiemet ir kas lėmė pasirinkimą?
– Šios gavėnios šūkis buvo „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Šiokiadienių pamokslėliuose, sekmadienio mišiose ar skelbimuose ją primenu parapijos žmonėms. Juk Šventajame Rašte skaitome mintį, kad pasėtas grūdas užaugo, keliadešimteriopai pasidaugino. Todėl gavėnia ir mums yra gera proga paklausti savęs, ką gi mes sėjome? Jei pasėjome gerus darbus, galime tikėtis gero derliaus, jei darėme bloga, be abejo, sudygs ir užaugs blogis. Prasmingai išgyventi gavėnią be galo svarbu kiekvienam žmogui. Norisi, kad kiekvienas pasvertume ir įvertintume savo darbus.
– Jau įprasta, kad prieš Kalėdas ir Velykas parapijos žmones kviečiate paaukoti maisto produktų vargingai gyvenantiems parapijiečiams. Ar žmonės tebėra dosnūs?
– Socialinė parapijos valgyklėlė neišsilaiko vien iš gerų norų. Ir šiemet kviečiu visus prisidėti prie trečią Velykų dieną ruošiamų pietų. Kai mes vieni su kitais pasidalijame gerumu, jaučiame, jog įvyksta stebuklas. Nuoširdžiai dėkoju nuolatiniams rėmėjams: rajono Savivaldybei, „Maximos“, „Norfos“ prekybos centrams, UAB „Virbalio duona“, „Vilkasta“, pavieniams asmenims. Ačiū moksleiviams ir mokytojams, kurie paruošia programėlę ir sukuria gerą nuotaiką.
– Paaiškinkite, ką turite mintyje sakydamas, jog pasidalijus įvyksta stebuklas.
– Tada turiu priminti apie pasninką. Krikščionis pasninko turėtų laikytis kiekvieną penktadienį. Pasninkauju – tai nereiškia, kad nevalgau mėsos ir vaikštau rūškanu „kaip devynios pėtnyčios“ veidu. Didžiausia gavėnios pasninko prasmė yra tai, ar aš sugebu kažko atsisakyti, kažką sutaupyti dėl kilnesnio tikslo. Save apvaldydamas pasistengiu sutaupyti, kad galėčiau kitam žmogui duoti kaip išmaldą, nudžiugindamas jį.
Besiruošiančius Pirmajai Komunijai vaikus pakviečiau sutaupytais (pačių per gavėnią nesuvalgytais) saldumynais pasidalyti su tais, kurie neturi už ką jų nusipirkti. Norėjosi, kad jau vaikai suprastų, jog save galima apvaldyti, atsisakyti malonumo vien dėl to, kad paskui pradžiugintum kitą. Žinoma, yra ir daugiau pasninko prasmių.
– Pasinaudodami palankiu oru, dauguma susitvarkėme, apsivalėme savo namų aplinką, dabar laukiame Velykų šventės. Ko šitame laukime mums trūksta?
– Turime per mažą suvokimą apie Didžiąją savaitę ir jos prasmę. Ši, paskutinė prieš Velykas, savaitė minėtina kaip Bažnyčios gimimo savaitė. Pradedama ji Didįjį ketvirtadienį Eucharistijos ir Kunigystės sakramento įsteigimu. Kaip žinome iš Evangelijos, po Paskutinės vakarienės Jėzus nueina melstis į Alyvų kalną, ten jį suima. Penktadienį prisimenamas Viešpaties teismas, plakimas, nukryžiavimas, mirtis ant kryžiaus. Šeštadienį atnaujiname krikšto pažadus. Tai kiekvienam krikščioniui svarbūs įvykiai. Be Viešpaties mirties ant kryžiaus mes negalėtume turėti vilties būti laimingi, prisikelti.
– Ką galėtumėte pasakyti apie tai, kad net ir katedroje šių dienų apeigose tikinčiųjų dalyvauja nedaug, o pirmąją Velykų dieną, jei dar ir oras gražus, į Prisikėlimo mišias suplaukia minios žmonių?
– Visa tai išplaukia iš mūsų supratimo apie Didžiąją savaitę. Jeigu mes neišgyvenome gavėnios rimties ir neapmąstėme Viešpaties kančios, tai Velykų rytas mums tik tiek svarbus, kad ilgiau skamba varpai, gražiau papuošta bažnyčia, eina iškilminga procesija, pamatome daugiau susirinkusių ir pasipuošusių žmonių, visų gerą nuotaiką. Tik tam krikščioniui, kuris išgyveno gavėnią apvaldydamas save, pasišvęsdamas kitiems, darydamas gerus darbus, įsiklausė į Didžiosios savaitės liturgiją, Velykų rytas yra prasmingas ir džiaugsmingas, nes džiaugiamasi Prisikėlimu Viešpaties, kuris yra mūsų viltis. Todėl labai noriu, kad tą dieną pasidalytume vieni su kitais tuo patirtu ir išgyventu Kristaus gerumu, liudytume Jį.
– Bet juk mums, paprastiems žmonėms, taip toli iki šventųjų apaštalų...
– Noriu pasakyti, kad šie metai Bažnyčiai labai svarbūs tuo, kad nuo Petrinių (birželio 29 dienos) prasidės šv. apaštalo Pauliaus metai. Bus proga susipažinti, kokią vietą Paulius užima visuotinėje Bažnyčioje. Parapijose turėtų vykti misijos. Manyčiau, jog dauguma mūsų žmonių neturi supratimo apie misijas, įsivaizduoja, kad į jas vykstama Afrikon ar pan. Tačiau misijos (Dievo žodžio skelbimas) labiau reikalingos mums nei Afrikos šalims. Kad įsigilintume į Dievo žodį, kad išsijudintume ir pajaustume atsakomybę už Bažnyčią, savo bendruomenę.
– Švęsdami šias Velykas galime pasidžiaugti ir tuo, kad minėsime jau dešimtąsias katedros konsekracijos – jos prisikėlimo – metines. Ką Jums reiškia katedros prisikėlimas?
– Viešpaties prisikėlimas ir katedros prisikėlimas yra du visiškai skirtingi dalykai, ir jie nesulyginami. Kuris svarbesnis, net nereikia ir klausti. Jei Viešpats neprisikėlė, kaip apaštalas Paulius sako, tai tuščias jūsų tikėjimas.
Aišku, mums, vilkaviškiečiams, kaip jau drįstu ir save vadinti, ir katedros prikėlimas yra didelis ženklas, jog ir mes turėtume keltis.
Dabar mano didžiausia svajonė ir noras yra, kad ir mes prisikeltume, kad žmogus įsileistų Dievą į savo gyvenimą – į buitį, kasdienybę, kad tikėjimas nebūtų tik šventadienio rūbas, kurį vieną dieną užsivelkame, o paskui padedame į šalį. Norisi, kad Jono Pauliaus II žodžiai „irtis gilyn“ taptų savastimi. Besirengiant katedros konsekracijos jubiliejui kaip tik norisi sujudinti visus, kad daugiau irtumėmės gilyn.
Kaip ir visoje Katalikų Bažnyčioje, taip ir Vilkaviškio katedroje ketvirtadienį prasideda Didžiosios savaitės tridienis. Šią dieną, 12 valandą, dalyvaujant vyskupams ir vyskupijos kunigams bus aukojamos Krizmos mišios. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį pamaldos ir apeigos vyks 18 valandą. Sekmadienį Prisikėlimo mišios 8 valandą prasidės mažojoje bažnyčioje. |
Šia savaite baigiasi keturiasdešimt dienų trukęs gavėnios – ramybės ir susikaupimo – laikas. Apie tai, su kokiomis mintimis bei nusiteikimu derėtų sutikti Velykų šventę krikščionims, kalbėjomės su prelatu Vytautu GUSTAIČIU.
– Ne pirmi metai, kai gavėnios laikui pasirenkate vieną kurią nors svarbią mintį iš Šventojo Rašto. Kokia ji šiemet ir kas lėmė pasirinkimą?
– Šios gavėnios šūkis buvo „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Šiokiadienių pamokslėliuose, sekmadienio mišiose ar skelbimuose ją primenu parapijos žmonėms. Juk Šventajame Rašte skaitome mintį, kad pasėtas grūdas užaugo, keliadešimteriopai pasidaugino. Todėl gavėnia ir mums yra gera proga paklausti savęs, ką gi mes sėjome? Jei pasėjome gerus darbus, galime tikėtis gero derliaus, jei darėme bloga, be abejo, sudygs ir užaugs blogis. Prasmingai išgyventi gavėnią be galo svarbu kiekvienam žmogui. Norisi, kad kiekvienas pasvertume ir įvertintume savo darbus.
– Jau įprasta, kad prieš Kalėdas ir Velykas parapijos žmones kviečiate paaukoti maisto produktų vargingai gyvenantiems parapijiečiams. Ar žmonės tebėra dosnūs?
– Socialinė parapijos valgyklėlė neišsilaiko vien iš gerų norų. Ir šiemet kviečiu visus prisidėti prie trečią Velykų dieną ruošiamų pietų. Kai mes vieni su kitais pasidalijame gerumu, jaučiame, jog įvyksta stebuklas. Nuoširdžiai dėkoju nuolatiniams rėmėjams: rajono Savivaldybei, „Maximos“, „Norfos“ prekybos centrams, UAB „Virbalio duona“, „Vilkasta“, pavieniams asmenims. Ačiū moksleiviams ir mokytojams, kurie paruošia programėlę ir sukuria gerą nuotaiką.
– Paaiškinkite, ką turite mintyje sakydamas, jog pasidalijus įvyksta stebuklas.
– Tada turiu priminti apie pasninką. Krikščionis pasninko turėtų laikytis kiekvieną penktadienį. Pasninkauju – tai nereiškia, kad nevalgau mėsos ir vaikštau rūškanu „kaip devynios pėtnyčios“ veidu. Didžiausia gavėnios pasninko prasmė yra tai, ar aš sugebu kažko atsisakyti, kažką sutaupyti dėl kilnesnio tikslo. Save apvaldydamas pasistengiu sutaupyti, kad galėčiau kitam žmogui duoti kaip išmaldą, nudžiugindamas jį.
Besiruošiančius Pirmajai Komunijai vaikus pakviečiau sutaupytais (pačių per gavėnią nesuvalgytais) saldumynais pasidalyti su tais, kurie neturi už ką jų nusipirkti. Norėjosi, kad jau vaikai suprastų, jog save galima apvaldyti, atsisakyti malonumo vien dėl to, kad paskui pradžiugintum kitą. Žinoma, yra ir daugiau pasninko prasmių.
– Pasinaudodami palankiu oru, dauguma susitvarkėme, apsivalėme savo namų aplinką, dabar laukiame Velykų šventės. Ko šitame laukime mums trūksta?
– Turime per mažą suvokimą apie Didžiąją savaitę ir jos prasmę. Ši, paskutinė prieš Velykas, savaitė minėtina kaip Bažnyčios gimimo savaitė. Pradedama ji Didįjį ketvirtadienį Eucharistijos ir Kunigystės sakramento įsteigimu. Kaip žinome iš Evangelijos, po Paskutinės vakarienės Jėzus nueina melstis į Alyvų kalną, ten jį suima. Penktadienį prisimenamas Viešpaties teismas, plakimas, nukryžiavimas, mirtis ant kryžiaus. Šeštadienį atnaujiname krikšto pažadus. Tai kiekvienam krikščioniui svarbūs įvykiai. Be Viešpaties mirties ant kryžiaus mes negalėtume turėti vilties būti laimingi, prisikelti.
– Ką galėtumėte pasakyti apie tai, kad net ir katedroje šių dienų apeigose tikinčiųjų dalyvauja nedaug, o pirmąją Velykų dieną, jei dar ir oras gražus, į Prisikėlimo mišias suplaukia minios žmonių?
– Visa tai išplaukia iš mūsų supratimo apie Didžiąją savaitę. Jeigu mes neišgyvenome gavėnios rimties ir neapmąstėme Viešpaties kančios, tai Velykų rytas mums tik tiek svarbus, kad ilgiau skamba varpai, gražiau papuošta bažnyčia, eina iškilminga procesija, pamatome daugiau susirinkusių ir pasipuošusių žmonių, visų gerą nuotaiką. Tik tam krikščioniui, kuris išgyveno gavėnią apvaldydamas save, pasišvęsdamas kitiems, darydamas gerus darbus, įsiklausė į Didžiosios savaitės liturgiją, Velykų rytas yra prasmingas ir džiaugsmingas, nes džiaugiamasi Prisikėlimu Viešpaties, kuris yra mūsų viltis. Todėl labai noriu, kad tą dieną pasidalytume vieni su kitais tuo patirtu ir išgyventu Kristaus gerumu, liudytume Jį.
– Bet juk mums, paprastiems žmonėms, taip toli iki šventųjų apaštalų...
– Noriu pasakyti, kad šie metai Bažnyčiai labai svarbūs tuo, kad nuo Petrinių (birželio 29 dienos) prasidės šv. apaštalo Pauliaus metai. Bus proga susipažinti, kokią vietą Paulius užima visuotinėje Bažnyčioje. Parapijose turėtų vykti misijos. Manyčiau, jog dauguma mūsų žmonių neturi supratimo apie misijas, įsivaizduoja, kad į jas vykstama Afrikon ar pan. Tačiau misijos (Dievo žodžio skelbimas) labiau reikalingos mums nei Afrikos šalims. Kad įsigilintume į Dievo žodį, kad išsijudintume ir pajaustume atsakomybę už Bažnyčią, savo bendruomenę.
– Švęsdami šias Velykas galime pasidžiaugti ir tuo, kad minėsime jau dešimtąsias katedros konsekracijos – jos prisikėlimo – metines. Ką Jums reiškia katedros prisikėlimas?
– Viešpaties prisikėlimas ir katedros prisikėlimas yra du visiškai skirtingi dalykai, ir jie nesulyginami. Kuris svarbesnis, net nereikia ir klausti. Jei Viešpats neprisikėlė, kaip apaštalas Paulius sako, tai tuščias jūsų tikėjimas.
Aišku, mums, vilkaviškiečiams, kaip jau drįstu ir save vadinti, ir katedros prikėlimas yra didelis ženklas, jog ir mes turėtume keltis.
Dabar mano didžiausia svajonė ir noras yra, kad ir mes prisikeltume, kad žmogus įsileistų Dievą į savo gyvenimą – į buitį, kasdienybę, kad tikėjimas nebūtų tik šventadienio rūbas, kurį vieną dieną užsivelkame, o paskui padedame į šalį. Norisi, kad Jono Pauliaus II žodžiai „irtis gilyn“ taptų savastimi. Besirengiant katedros konsekracijos jubiliejui kaip tik norisi sujudinti visus, kad daugiau irtumėmės gilyn.
Publikuota: 2008-03-18 09:03:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|