„Santaka“ / Mažoji kalbos palėpė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-31 09:19

Dalinkitės:  


Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Miesto parkas. Ant suolelio prisėdo pailsėti pagyvenusi dama. Neilgai trukus, matyt, prisėdo ir antroji, nes tuoj užsimezgė gyvas pokalbis.

– O, koks mielas jūsų mažylis! Čia berniukas ar mergaitė?

– Mergaitė. Tuoj bus metukai.

– O mano tai berniukas. Argi jis ne šaunus? Sėdėk, mielasis, sėdėk!

– Taip taip, tikrai, ponia... Tokia žavinga burnytė! Ar gerai jis valgo?

– Šiek tiek išlepęs, išdykėlis. Bet aš jam valgį pataikau: mėsytės sumalu, tokių minkštučių kukuliukų patroškinu, o košę tai net išlaižo...

– Aha, ir maniškė ne bet ką valgo ir geria... Ramiai, mažute, pasėdėk dar, būk gerutė!

– Žinote, ponia, žiūriu aš į jūsų mažylę ir taip graudu darosi... Mano Matildžiukė, kurią turėjau anksčiau, tai numirė. Vištienos kauliuką prarijo ir... Vargšiukė... Maniau, užaugs, gražių vaikučių pagimdys, ir še tau...

– Tikrai, ko tik nepasitaiko, ponia gyvenime... Kur tu?! Stok! Sustok!!!

Ir čia pasigirdo įnirtingas urzgimas, kiauksėjimas, lojimas. Matyt, berniukas su mergaite susipyko...

Taip ir norisi kartu su Ciceronu sušukti: „O tempora, o mores!“ (Kokie laikai, kokie papročiai!).

Taigi, laikai keičiasi. Įžengta į dar vieną evoliucijos pakopą – žmoginami šunys. Berniukais ir mergaitėmis pradėti vadinti šunys ir kalės. Lietuviai visada žinojo ir vartojo gyvūnų giminei nusakyti dar ir abstraktesnės prasmės žodžius patinėlis ir patelė.

Žodžiai valgyti, sėdėti nuo neatmenamų laikų lietuviui reiškė kalbėjimą apie žmogų. Šiandien jau ne vienam gyvūnų mylėtojui atrodo, kad sėdėti gali ir šunys, katės, papūgos... Tokios žodyno naujovės randasi, matyt, ne tik iš perdėtos meilės savo augintiniams, bet įtakos turi ir kitos kalbos, pvz., rusų kalboje sakoma, jog sėdi ir šunys, ir katės, ir paukščiai, net musės. Lietuviai, kalbėdami apie gyvūnus, visada vartojo veiksmažodį tupėti. Sakoma, jog višta tupi (ne sėdi) ant kiaušinių, prie durų tupi rainis katinas ir t. t.

Valgyti dera žmonėms, o gyvuliams – ėsti. Kaip teikiama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, žmonės valgo, gyvuliai ėda, paukščiai lesa. Nesusinkime kalbos sakydami, kad katytė ar šuniukas, triušis ar žiurkė valgo. Veiksmažodis gerti tinka irgi ne visais atvejais. Jei gyvūnėlis malšina troškulį imdamas skystį liežuviu, tai nuo seno lietuviai žino taiklų šio veiksmo apibūdinimą – vartoja žodį lakti. Paprastai taip sakoma apie šunis ir kates, pvz., palietą pieną visos katės laka.

Anksčiau, rodos, gimdyti galėjo vien moterys, o gimti – tik žmonių vaikai. Ne veltui tėvai dar vadinami gimdytojais. Dabar jau gimdo katės ir kalės, tačiau kažkaip dar nedrįstama sakyti, jog gimdo kiaulė ar karvė... Priminsime, kaip lietuviškai derėtų nusakyti gyvūnėlių dauginimąsi: karvė – veršiuojasi, avis – ėriuojasi, kumelė – kumeliuojasi, kiaulė – paršiuojasi, katė – kačiuojasi. Tinka ir veiksmažodis vaikuotis, t. y. turėti jauniklių, pvz., kalė, katė vaikuojasi. Šio veiksmažodžio sinonimas – vesti, pvz., kiškė vaikus veda, katė atsivedė kačiukų.

Kaip gimsta, taip ir miršta tik žmogus (išimtis – bitutės). Bet ne šuo, katė ar karvė. Gyvulys dvesia, gaišta, stimpa, pvz., žąsys gaišta, šuo dvesia, kiaulė stimpa. Žinoma, yra ir kitokių pasakymų: nusibaigti, kristi, galą gauti… Kad ir kaip būtų gaila savo numylėtinio, nežmoginkime gyvuliukų. Tegul jie ir lieka mielais, ištikimais mažesniaisiais žmogaus draugais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas