|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-01-23 16:39
|
|
|
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2001 metų neteisėtas kirtimas miškuose sumažėjo 5 kartus. 2001 metais neteisėtai buvo iškirsta 41 300 kubinių metrų medienos, o 2007 metais – tik 9930 kubinių metrų.
– Tokie rezultatai pasiekti sustiprinus privačių ir valstybinių miškų naudojimo kontrolę, – sakė aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas. – Kasmet rengiama vis daugiau patikrinimų, kuriuose išaiškinami pažeidėjai, sustabdomas neteisėtas kirtimas. Be to, labai prie neteisėtų kirtimų mažėjimo prisidėjo ir tradicinės akcijos „Miškas“, kurios vykdomos kiekvienų metų žiemos pabaigoje ir kurių metu miškų kontrolės inspektoriai kartu su policijos pareigūnais tikrina medieną gabenančias transporto priemones bei lentpjūves. Pernai buvo išaiškinti 77 pažeidėjai.
Pasak Aido Pivoriūno, kontrolė vykdoma planingai, nuosekliai ir kvalifikuotai. Miškus kontroliuojantys aplinkos apsaugos inspektoriai buvo specialiai apmokomi. Jie domėjosi, kaip miškų kontrolė vykdoma kitose valstybėse. Regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų ir miestų agentūrose dirba pareigūnai, kurių veiklos pagrindinė užduotis – privačių miškų naudojimo kontrolė. Yra įkurti specializuoti miškų kontrolės skyriai, kurie kontroliuoja valstybinių miškų naudojimą.
Miškai yra didelis mūsų valstybės turtas. Jie sudaro 32 procentus Lietuvos teritorijos. Miškai prižiūrimi, saugomi, atnaujinami. Jie puošia mūsų gamtovaizdį, suteikia žmonėms poilsį, padeda išsaugoti gyvosios gamtos įvairovę. Kaip teigė Aidas Pivoriūnas, miškai sudaro nemažą dalį mūsų valstybės ir gyventojų pajamų. Realizuojama teisėtai ir planingai kertama mediena, grybai, uogos ir kitos miško gėrybės.
Marijona VARNECKIENĖ
Aplinkos ministerijos
Visuomenės informavimo
skyriaus vyriausioji specialistė
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2001 metų neteisėtas kirtimas miškuose sumažėjo 5 kartus. 2001 metais neteisėtai buvo iškirsta 41 300 kubinių metrų medienos, o 2007 metais – tik 9930 kubinių metrų. |
– Tokie rezultatai pasiekti sustiprinus privačių ir valstybinių miškų naudojimo kontrolę, – sakė aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas. – Kasmet rengiama vis daugiau patikrinimų, kuriuose išaiškinami pažeidėjai, sustabdomas neteisėtas kirtimas. Be to, labai prie neteisėtų kirtimų mažėjimo prisidėjo ir tradicinės akcijos „Miškas“, kurios vykdomos kiekvienų metų žiemos pabaigoje ir kurių metu miškų kontrolės inspektoriai kartu su policijos pareigūnais tikrina medieną gabenančias transporto priemones bei lentpjūves. Pernai buvo išaiškinti 77 pažeidėjai.
Pasak Aido Pivoriūno, kontrolė vykdoma planingai, nuosekliai ir kvalifikuotai. Miškus kontroliuojantys aplinkos apsaugos inspektoriai buvo specialiai apmokomi. Jie domėjosi, kaip miškų kontrolė vykdoma kitose valstybėse. Regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų ir miestų agentūrose dirba pareigūnai, kurių veiklos pagrindinė užduotis – privačių miškų naudojimo kontrolė. Yra įkurti specializuoti miškų kontrolės skyriai, kurie kontroliuoja valstybinių miškų naudojimą.
Miškai yra didelis mūsų valstybės turtas. Jie sudaro 32 procentus Lietuvos teritorijos. Miškai prižiūrimi, saugomi, atnaujinami. Jie puošia mūsų gamtovaizdį, suteikia žmonėms poilsį, padeda išsaugoti gyvosios gamtos įvairovę. Kaip teigė Aidas Pivoriūnas, miškai sudaro nemažą dalį mūsų valstybės ir gyventojų pajamų. Realizuojama teisėtai ir planingai kertama mediena, grybai, uogos ir kitos miško gėrybės.
Marijona VARNECKIENĖ
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė
Publikuota: 2008-01-23 16:39:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|