Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-22 09:12

---

„Jūrinės šarkos“ darbuotoja Rūta Račiukaitienė sakė, jog parduotuvėje būtų galima užsisakyti ir kitokio formato, protokolinių vėliavėlių, stovų, kotų.

Autorės nuotr.

Skaitytojo nerimas

Vištytietis Vytautas Zdanavičius su redakcija pasidalijo savo pastebėjimais apie tai, jog Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, pervažiavęs per dalį rajono, atkreipė dėmesį, jog mažai kur matėsi iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos.

Pasak buvusio mokytojo, A.Smetonos laikais buvo griežtai reikalaujama tam tikrų švenčių dienomis kelti vėliavą, tarybų valdžios metais neiškėlusieji vėliavų net būdavo baudžiami. Trispalvėmis buvo džiaugiamasi ir mosuojama Atgimimo metais, mitinguose ir Baltijos kelyje.

„Kas nutiko, kad laisvoje Lietuvoje vėliavos jau nereikia net per valstybės šventes? Ar jos dabar labiausiai reikia tik žaidžiant krepšinį salėse pamojuoti?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir išreiškė mintį, kad gal žmonės nežino, kada reikia vėliavą kelti, kur ją galima nusipirkti. Laikraščio skaitytojo nuomone, „Santakoje“ derėtų vis priminti, kada privaloma kelti vėliavą, nes netruks ateiti Nepriklausomybės diena – Vasario 16-oji ir vėl kartosis sausio 13-ąją matytas vaizdas.



Parūpina tik kokybiškų

Vilkaviškyje ieškančiųjų įsigyti valstybės vėliavą akys visų pirma krypsta į knygyną.

Direktorė Alverda Saulienė sakė, jog nuolatos pasirūpina, kad nepritrūktų šių valstybės simbolių. Vėliavas parsiveža iš vienos Kauno firmos, jos atitinka spalvinės gamos standartus ir matmenis – prieš kurį laiką tikrinę specialistai pastabų neturėjo. Knygyne parduodamos vėliavos pasiūtos iš kokybiškos medžiagos. Pirkėjai yra sakę, jog lauko sąlygomis jos nepraranda išvaizdos dvejus ir daugiau metų.

Iki šių metų knygyne vėliavos kainavo 63 litus (be koto). Anksčiau šio valstybės simbolio paklausa buvo didžiulė – per metus jų parduodavo netoli šimto ir daugiau, o praėjusiais metais pardavė apie 30.

Direktorė sakė, jog žmonės teiraujasi mažesnio formato vėliavų. Ypač jų paklausa padidėja vasarą, nes į užsienį keliaujantys tautiečiai vėliavą parenka kaip suvenyrą ar nori nuvežti lauktuvių. Be to, neretai ją nusivežti į Angliją ar Airiją nori ten uždarbiaujantys kraštiečiai. Žmonės kartais paštu siunčia vėliavų užsienio šalyse apsigyvenusiems savo vaikams, artimiesiems ar draugams. Teiraujamasi ir Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos vėliavų, tačiau kol kas Vilkaviškyje jomis neprekiaujama, nes nepavyko surasti gamintojų. Nedidelio formato Lietuvos vėliavas (32 Lt) iš knygyno „iššlavė“ prieš Europos krepšinio čempionatą.

Teiraujamasi ir suvenyrų su vėliavos spalvomis. Šiuo metu knygynas gali pasiūlyti tik trumpas siauras juosteles, dedamas į knygą, bei progines ilgas juostas su raudonų, geltonų ir žalių siūlų spalvine gama.



Galima užsisakyti

„Jūrinės šarkos“ parduotuvėje, vienoje iš lentynų, užkliūva žvilgsnis už nedidelio formato Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavėlių su stoveliais, yra ir didelių trispalvių. Šalia nurodyta informacija apie įvairių dydžių Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavų, vėliavėlių su stovais ar be jų kainas, vėliavų kotų su antgaliais ir be jų, fasado laikiklių kainas. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybės vėliava čia praėjusią savaitę kainavo 59 litus, Europos Sąjungos – 84 litus.

Lankymosi parduotuvėje dieną aptarnavusi pardavėja Rūta Račiukaitienė paaiškino, jog sąraše nurodytų vėliavų, vėliavėlių, kotų, laikiklių pageidaujamu momentu ne visada būna, todėl reikėtų užsisakyti iš anksto. Pasak jos, daugiau vėliavų išperkama prieš rinkimus, būna pagyvėjimas prieš Vasario 16-ąją. Standartinių vėliavų jų parduotuvėje individualūs pirkėjai teiraujasi labai retai – pernai pirko gal du trys senukai, tikriausiai, kad išsikeltų prie savo namų. Vasarą dažnai pageidaujama dar mažesnių vėliavėlių nei dabar parduotuvė gali pasiūlyti. Mat žmonės tuo laiku daugiau keliauja ar iškylauja ir nori pasipuošti automobilius, dviračius, laivus, nusivežti ir pamojuoti sporto varžybose.



Įpareigotos ir močiutės

UAB „Gintrėjos“ salone „Tarp gėlių“ suvenyrų su tautinės vėliavos spalvomis gausumas net akį veria: kepurės, kepurėlės, šalikai, kaklaraiščiai, taurės, taurelės, lipdukai, puodeliai, žiebtuvėliai...

„Prieš Europos krepšinio čempionatą jaunimas labai pirko trispalvius perukus, o apyrankių ateina ir anūkėlių atsiųstos močiutės“, – pasakojo salono floristė Roma Markevičienė.

Čia galima nusipirkti ir nedidelių vėliavėlių su stoveliu ant stalo arba tvirtinamų prie automobilio. Didelė vėliava kainuoja 79 litus, kotas – 35 litus, taip pat galima įsigyti laikiklių. Tačiau vėliavos nėra tokios paklausios kaip minėti suvenyrai, juk jos perkamos ne vienam kartui.

Kai prieš kelerius metus pačiai R.Markevičienei prireikė vėliavos pasiųsti į užsienį, Vilkaviškyje ją surado tik „Maximos“ parduotuvėje... kiniečių gamybos. Dabar „Maximoje“ paaiškino, jog valstybės simbolio reikia ieškoti didesniuose prekybos centruose, nes kokie treji ketveri metai vėliavomis čia neprekiaujama.



Kiek iškaba vėliavos

Taigi vištytietis V.Zdanavičius gali būti ramus: norintys vėliavų ar vėliavėlių galėtų nusipirkti ir Vilkaviškyje. Kitas dalykas, kiek žmonės turi patriotizmo ir pilietiškumo ją iškelti. Beje, ką tik šalyje atlikti sociologiniai tyrimai parodė, jog žmonių pilietiškumo jausmas nėra didelis – jis gerokai smukęs, lyginant su pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais. Neiškėlus vėliavos, lengviausia pasiteisinti, jog ji brangi, neįperkama, nėra kur įsigyti ar pan.

Kitas klausimas, ar vėliava patvari, ar „neįvaro į bankrotą“ įstaigų, prie kurių jai privalu plazdėti nuolatos. Klausučių seniūnė Gema Skystimienė sakė, jog prie seniūnijos ta pati vėliava iškaba dvejus metus, nes labai saugoma. „Nakčiai paprastai nukabiname vien dėl to, kad ji plazda, plakasi ir šalia gyvenantiems žmonėms trukdo ilsėtis“, – aiškino seniūnė.

2003 metais prieš naujuosius mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija visoms šalies mokykloms padovanojo vėliavas su nuoroda kasmet jas iškelti rugsėjo 1-ąją ir nukabinti paskutinę mokslo metų dieną. Pirmasis vėliavos pakėlimas buvo iškilmingas aktas, tačiau vėliau, mokslo metams pasibaigus (jie mokyklose baigdavosi ne vienodu laiku), ugdymo įstaigos neretai pamiršdavo vėliavą nuleisti.

Virbalio vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Liaudinskienė, prisiminusi iškilmingą vėliavos pakėlimo mokykloje ceremoniją, tvirtino, jog kasmet, pasibaigus mokslo metams, ji taip pat iškilmingai ir nuleidžiama, tačiau su tuo jau apsiprasta kaip su savaime suprantamu ceremonialu. Vadovė sakė, jog vėliavą nauja teko pakeisti jau bene keturis kartus, nes nuo saulės, vėjo ir lietaus per metus ji susidėvi. Pasak N.Liaudinskienės, jų mokyklos patalpose daug kur galima pamatyti šios simbolikos: vėliavėles pasistatę ant stalų pradinių klasių, geografijos, kitų dalykų mokytojai.



Reglamentuoja įstatymas

1991 metais priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“ buvo papildytas 2006 metų pabaigoje, todėl galioja pastaroji redakcija. Įstatymu reglamentuojama, kokiomis švenčių dienomis Lietuvos vėliava turi būti keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat ir gyvenamųjų namų.

Taigi visiems privaloma vėliavą kelti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Prie valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų pagal įstatymą vėliava turi būti iškeliama:

sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;

sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;

vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;

kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;

gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;

gegužės 9-ąją – Europos dieną;

birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);

birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);

liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;

rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);

rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;

rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);

spalio 25-iąją – Konstitucijos dieną;

lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;

lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.

Viešųjų renginių proga fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, statyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytų vėliavų naudojimo principų ir tik taip, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Vėliavos visų pirma turi būti tvarkingos ir nenublukusios.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---