|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-12-21 17:34
J.Maksimavičienė eglutėmis prekiauja jau šeštus metus.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Likus maždaug savaitei iki Kalėdų, Vilkaviškyje pasirodė prekiautojai eglėmis. Jau praėjusį savaitgalį kalėdinę eglutę buvo galima nusipirkti aikštėje prie Vilkaviškio turgaus, Vytauto gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje prie gėlių kioskų. Už įvairaus dydžio eglaites prekybininkai prašė nuo 5 iki 50 litų, buvo net ir 60 litų įvertintų medelių. Norėdamas už litą galėjai įsigyti dailią eglės ar pušies šaką, už keliolika litų – iš eglišakių nupintą gražų advento vainiką. Spygliuočius prekeiviai buvo atvežę iš Kazlų Rūdos, Lekėčių, Vištyčio privačių miškų. Norintieji prekiauti eglutėmis turi įsigyti leidimus, kurie išduodami miesto seniūnijoje. Pasiteiravę sužinojome, jog kol kas išpirkti tik du leidimai prekiauti. Juos įsigijo Vilkaviškio ir Vištyčio gyventojai. Pastarieji prekiauja savo miško medeliais. Daugiau leidimų prekiauti eglėmis šiemet kol kas išduota nebuvo. – Ne patys užauginome, pirkome ir atvežėme iš Lekėčių privataus miško. Ten visada važiuojame, nes jų eglės gražios, „neišbėgusios“, – sakė eglaites pardavinėjusi vilkaviškietė Jolanta Maksimavičienė. Moteris save vadina šio verslo senbuve, nes žaliaskarėmis prekiauja jau gal šeštus metus. Paprastai per sezoną – o jis trunka vos vieną dvi savaites – parduoda iki 400 medelių. Didysis eglučių pirkimas būna dieną kitą prieš pat Kūčias. – Ko gero, daugiausiai pirkėjų turėtų būti šeštadienį ir sekmadienį, – spėjo moteris. Ketvirtadienį ji tebuvo pardavusi apie 60–70 spygliuočių. Vazonuose pasodintų eglučių J.Maksimavičienė, kaip ir kiti prekeiviai, nebuvo atsivežusi. – Žmonės, iš kurių perkame, tokių dalykų dar nepraktikuoja, bet ateityje žada tuo užsiimti. Ten pardavinėjamos ir labai tankios, apgenėtos, vos ne „rankų darbo“ eglutės, bet jos – labai brangios, todėl į Vilkaviškį nevežame, – pasakojo moteris. Pakalbinti mūsų rajono girininkijų atstovai sakė, jog eglučių prekyba valstybinės girininkijos beveik neužsiima. – Specialiai naujametinių eglučių neauginame. Kertame tiktai tuomet, jei kas užsako, ir tik tas eglutes, kurios auga per tankiai, nepalankiomis sąlygomis, – sakė Vilkaviškio girininko pavaduotojas Antanas Dailyda. Gražiškių girininkas Regimantas Valaitis svarstė, jog žmonėms greičiausiai ir per brangu pirkti girininkijos žaliaskares. Įkainiai, tiesa, mažesni nei privatininkų (1–1,5 m medelis kainuoja 10 litų, 3 m eglė – 25 litus). Tačiau žmogui į girininkiją tektų atvažiuoti pačiam. – Kol kas šiemet eglučių iš mūsų niekas ir neprašė. Gal dar per anksti? Tik mokyklos skambino: iš Akmenynų pagrindinės mokyklos jau buvo atvažiavę, laukiame ir iš Gražiškių vidurinės, – ketvirtadienį kalbėjo R.Valaitis. – Naujametinių eglučių parūpiname tik labdaros tikslais. Padedame mokykloms ir panašiai. Bet tai – tikrai ne pagrindinė mūsų veikla. Iš miško eglės puošti būna netinkamos, retos, gražesnes reikia kirsti laukuose, o tokių turime mažai, – aiškino Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis. R.Vaičaitis sakė, jog per paskutinius penkerius metus girininkijoje, žemės ūkiui netinkamuose plotuose, įveista 94 hektarai naujo miško. Pasodinta ir 3,5 tūkst. eglaičių. Žinant, kad dalis sodinukų žūsta, jų pasodinama per daug. Todėl paaugusius medelius privaloma retinti. Iš tokių plotų kertamas eglaites girininkija parduoda žmonėms. Anot R.Vaičaičio, viename girininkijos plote jau priauga naujas eglynas, iš kurio po dvejų trejų metų galima tikėtis dailių naujametinių eglučių. Tie, kas gaili kertamų eglių, bet nori, kad per Kalėdas namai kvepėtų mišku, taip pat turi išeitį. Jie gali įsigyti medelynuose parduodamų ir vazonuose pasodintų eglaičių, kurias vėliau galima persodinti į žemę. Girininkų teigimu, jau mažėja miško vagių, norinčių kalėdinio džiaugsmo įsigyti už dyką. Tiek girininkijų darbuotojai, tiek aplinkosaugininkai prieškalėdiniu metu dažnai važinėja po eiguvas, saugo žaliaskares nuo vagišių. Pareigūnai irgi pastebi, jog kiekvienais metais eglučių nelegaliai iškertama vis mažiau. Galbūt todėl, jog žmonės dažniau renkasi dirbtines, o ne gyvas eglaites. Ketinantys nusikirsti svetimą eglutę turėtų žinoti, jog už savavališką miško želdinių naikinimą arba žalojimą asmenims gresia nuo 50 iki 100, pareigūnams – nuo 100 iki 300 litų baudos. Žalos aplinkosaugos pareigūnai neskaičiuoja, ją civiline tvarka pažeidėjas turi atlyginti pačiam savininkui. Publikuota: 2007-12-21 17:34:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį * Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|