|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-25 09:31
|
|
|
Č.Pranaitienė tvirtino kapų neniekinusi, tik užmetusi nurautas žoles.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kapo išniekinimo byla netrukus pasieks teismą. Sąskaitas su gyvaisiais amžino poilsio vietoje suvedinėjusiai moteriai teismas gali apriboti ar atimti laisvę. Nors ir kokios audringos kovos vyktų šiapus amžinybės vartų, mirusiųjų ramybę saugo įstatymas.
Vazose – kiečiai
Į redakciją pasiguosti atvykusi Giedrių gyventoja Irena Ryckienė aimanavo, jog rado išniekintus saviškių kapus. Moteris pasakojo, kad apie išniekintą kapą, kur palaidotas sūnus, marti ir brolis, jai pasakė pažįstama Genutė Raulynienė. Irena net negalėjo patikėti Genutės žodžiais, kai ši pasakojo apie suniokotą kapavietę. Tačiau pati nuėjusi prie kapo, Irena sakė stovėjusi it stabo ištikta. Moterį sukrėtė pamatytas vaizdas. Augusios ant kapo gėlės buvo išrautos, o vazose vietoj buvusių dirbtinių žiedų primerkta kiečių.
Genutė Raulynienė Irenai papasakojo, kad pati mačiusi, kaip to paties kaimo gyventoja Česlova Pranaitienė „triūsė“ ant Ryckių giminės kapo. Moteris matė, kaip Č.Pranaitienė kažką rovė, metė, kimšo į vazas. Bet tuo momentu Genutei net nekilo įtarimų, kad Česlova nedorai elgiasi. Ji pamanė, kad Č.Pranaitienė paprasčiausiai tvarko kapavietę paprašyta Ryckių. Juolab kad gyvena tame pačiame kaime, bendrauja, netgi skolinasi pinigų.
Tik vėliau pro kapą ėjusi G.Raulynienė pamatė, kad kapavietė ne sutvarkyta, o atvirkščiai – suniokota. Moteris sakė negalėjusi suvokti, kuo neįtiko kapas ar ten amžiną poilsį radę žmonės.
Supyko dėl podukros
– Kai pamačiau kapą, taip susinervinau, kad Česei būčiau bet ką padariusi, – emocijų neslėpė I.Ryckienė. – Kaip šitaip galima elgtis, kuo tas kapas užkliuvo? Iškart nutariau, kad šito nedovanosiu, todėl nuėjau į policiją ir užsukau į redakciją. Tegul bent laikraščiai parašo apie tokią nedorėlę.
I.Ryckienė įsitikinusi, kad Č.Pranaitienė jai kerštaujanti dėl podukros Dalės. Mat neįgali 35-erių mergina anksčiau gyveno pas tėvą ir pamotę Pranaičius. Redakcijoje Dalė Pranaitytė pasakojo, kad pamotė iš jos paimdavo visą daugiau nei 400 litų neįgaliosios pensiją. Kaimynai stebėdavosi, kad iš valstybės pinigų gaunanti mergina vaikščioja apiplyšusi, kiaurais batais, alkana. Pas žmones prie ūkio darbų pagelbėdavusi ir litą kitą užsidirbdavusi mergina vertėsi tik iš minimalių lėšų. Žmonės ją pamaitindavo, nes ši skųsdavosi esanti po kelias dienas nevalgiusi.
Neteko pinigų
Apie savo organizacijos narės bėdą sužinojusios „Vilties“ bendrijos moterys puolė į pagalbą. Bendrijos pirmininkė Stasė Puodžiūnienė pati ėmėsi globoti Dalę, sutvarkė dokumentus, kad mergina galėtų atsiimti jai skirtą pensiją.
– Man pripirko drabužių, visko – matote, bent atrodau kaip žmogus, – džiaugsmo gyvenimo pasikeitimais neslėpė neįgali mergina. – Išėjau normaliai gyventi ir niekada nebegrįžčiau pas pamotę į tą „pijokyną“.
Po to, kai Dalė pradėjo gyventi kitur, I.Ryckienė sakė iškart pajutusi Pranaičių nemalonę. Kaip yra įsitikinusios „Vilties“ bendrijos moterys ir I.Ryckienė, pamotei rūpėję tik Dalės pinigai.
I.Ryckienė tvirtino niekuo neprisidėjusi prie Dalės dokumentų tvarkymo – viskuo rūpinosi „Vilties“ bendrija. Moteris tik padėjusi „Vilties“ bendrijos atstovėms susisiekti su Dalės tėvu ir pasikalbėti.
Kad ir kokie piktumai bebūtų, I.Ryckienė sakė nesuprantanti, kodėl pagieža liejama ten, kur visai nederėtų, – kapinėse.
Prisiminė skolą
Iškviesta į policiją Česė Pranaitienė prisipažino buvusi prie Ryckių kapavietės. Netoliese ji tvarkiusi savo močiutės kapą, tad nurautas žoles numetusi ant Ryckių kapavietės. Č.Pranaitienė neslėpė, kad nepagarbiu elgesiu kapuose norėjo atkeršyti I.Ryckienei už neseniai paprašytą grąžinti skolą.
Moterį papiktino, kad jos artimųjų laidotuvėms paskolinusi 30 litų I.Ryckienė po poros savaičių pareikalavo juos grąžinti. Tąkart I.Ryckienė priminusi ir apie seniau paskolintus pinigus, tad įvykęs savotiškas konfliktas. Skola tąkart buvo grąžinta, bet širdyje liko kartėlis. Todėl būdama netoli Ryckių šeimos kapavietės Č.Pranaitienė nutarusi išlieti pyktį. Apie ten palaidotus žmones ji negalvojusi ir jų atminimo įžeisti nenorėjusi.
Taikytis nebandė
Kol vyksta tyrimas, policija įpareigojo Č.Pranaitienę atlyginti I.Ryckienei padarytą žalą – sumokėti 50 litų už gėles. Tačiau I.Ryckienė pinigų taip ir nesulaukė.
– Ji policijai pasakė, kad pinigus man perdavė per paštininkę, o ši ir akyse tų 50 litų nematė, – piktinosi I.Ryckienė. – Dar ir paštininkę į šitas nesąmones įtraukė.
Senai pažįstamai dovanoti neketinanti I.Ryckienė laukia, kol policija privers kapą išniekinusią Č.Pranaitienę bent atsiprašyti. Tačiau kol kas ši nepasirodė ir taikytis ar atsiprašyti nebandė.
Šiame konflikte, dėl kurio ramybės nėra net mirusiesiems, tašką padės teismas. Jei bus įrodyta Č.Pranaitienės kaltė, ji gali būti nubausta viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba atėmimu iki vienų metų.
Kapo išniekinimo byla netrukus pasieks teismą. Sąskaitas su gyvaisiais amžino poilsio vietoje suvedinėjusiai moteriai teismas gali apriboti ar atimti laisvę. Nors ir kokios audringos kovos vyktų šiapus amžinybės vartų, mirusiųjų ramybę saugo įstatymas. |
Į redakciją pasiguosti atvykusi Giedrių gyventoja Irena Ryckienė aimanavo, jog rado išniekintus saviškių kapus. Moteris pasakojo, kad apie išniekintą kapą, kur palaidotas sūnus, marti ir brolis, jai pasakė pažįstama Genutė Raulynienė. Irena net negalėjo patikėti Genutės žodžiais, kai ši pasakojo apie suniokotą kapavietę. Tačiau pati nuėjusi prie kapo, Irena sakė stovėjusi it stabo ištikta. Moterį sukrėtė pamatytas vaizdas. Augusios ant kapo gėlės buvo išrautos, o vazose vietoj buvusių dirbtinių žiedų primerkta kiečių.
Genutė Raulynienė Irenai papasakojo, kad pati mačiusi, kaip to paties kaimo gyventoja Česlova Pranaitienė „triūsė“ ant Ryckių giminės kapo. Moteris matė, kaip Č.Pranaitienė kažką rovė, metė, kimšo į vazas. Bet tuo momentu Genutei net nekilo įtarimų, kad Česlova nedorai elgiasi. Ji pamanė, kad Č.Pranaitienė paprasčiausiai tvarko kapavietę paprašyta Ryckių. Juolab kad gyvena tame pačiame kaime, bendrauja, netgi skolinasi pinigų.
Tik vėliau pro kapą ėjusi G.Raulynienė pamatė, kad kapavietė ne sutvarkyta, o atvirkščiai – suniokota. Moteris sakė negalėjusi suvokti, kuo neįtiko kapas ar ten amžiną poilsį radę žmonės.
– Kai pamačiau kapą, taip susinervinau, kad Česei būčiau bet ką padariusi, – emocijų neslėpė I.Ryckienė. – Kaip šitaip galima elgtis, kuo tas kapas užkliuvo? Iškart nutariau, kad šito nedovanosiu, todėl nuėjau į policiją ir užsukau į redakciją. Tegul bent laikraščiai parašo apie tokią nedorėlę.
I.Ryckienė įsitikinusi, kad Č.Pranaitienė jai kerštaujanti dėl podukros Dalės. Mat neįgali 35-erių mergina anksčiau gyveno pas tėvą ir pamotę Pranaičius. Redakcijoje Dalė Pranaitytė pasakojo, kad pamotė iš jos paimdavo visą daugiau nei 400 litų neįgaliosios pensiją. Kaimynai stebėdavosi, kad iš valstybės pinigų gaunanti mergina vaikščioja apiplyšusi, kiaurais batais, alkana. Pas žmones prie ūkio darbų pagelbėdavusi ir litą kitą užsidirbdavusi mergina vertėsi tik iš minimalių lėšų. Žmonės ją pamaitindavo, nes ši skųsdavosi esanti po kelias dienas nevalgiusi.
Apie savo organizacijos narės bėdą sužinojusios „Vilties“ bendrijos moterys puolė į pagalbą. Bendrijos pirmininkė Stasė Puodžiūnienė pati ėmėsi globoti Dalę, sutvarkė dokumentus, kad mergina galėtų atsiimti jai skirtą pensiją.
– Man pripirko drabužių, visko – matote, bent atrodau kaip žmogus, – džiaugsmo gyvenimo pasikeitimais neslėpė neįgali mergina. – Išėjau normaliai gyventi ir niekada nebegrįžčiau pas pamotę į tą „pijokyną“.
Po to, kai Dalė pradėjo gyventi kitur, I.Ryckienė sakė iškart pajutusi Pranaičių nemalonę. Kaip yra įsitikinusios „Vilties“ bendrijos moterys ir I.Ryckienė, pamotei rūpėję tik Dalės pinigai.
I.Ryckienė tvirtino niekuo neprisidėjusi prie Dalės dokumentų tvarkymo – viskuo rūpinosi „Vilties“ bendrija. Moteris tik padėjusi „Vilties“ bendrijos atstovėms susisiekti su Dalės tėvu ir pasikalbėti.
Kad ir kokie piktumai bebūtų, I.Ryckienė sakė nesuprantanti, kodėl pagieža liejama ten, kur visai nederėtų, – kapinėse.
Iškviesta į policiją Česė Pranaitienė prisipažino buvusi prie Ryckių kapavietės. Netoliese ji tvarkiusi savo močiutės kapą, tad nurautas žoles numetusi ant Ryckių kapavietės. Č.Pranaitienė neslėpė, kad nepagarbiu elgesiu kapuose norėjo atkeršyti I.Ryckienei už neseniai paprašytą grąžinti skolą.
Moterį papiktino, kad jos artimųjų laidotuvėms paskolinusi 30 litų I.Ryckienė po poros savaičių pareikalavo juos grąžinti. Tąkart I.Ryckienė priminusi ir apie seniau paskolintus pinigus, tad įvykęs savotiškas konfliktas. Skola tąkart buvo grąžinta, bet širdyje liko kartėlis. Todėl būdama netoli Ryckių šeimos kapavietės Č.Pranaitienė nutarusi išlieti pyktį. Apie ten palaidotus žmones ji negalvojusi ir jų atminimo įžeisti nenorėjusi.
Kol vyksta tyrimas, policija įpareigojo Č.Pranaitienę atlyginti I.Ryckienei padarytą žalą – sumokėti 50 litų už gėles. Tačiau I.Ryckienė pinigų taip ir nesulaukė.
– Ji policijai pasakė, kad pinigus man perdavė per paštininkę, o ši ir akyse tų 50 litų nematė, – piktinosi I.Ryckienė. – Dar ir paštininkę į šitas nesąmones įtraukė.
Senai pažįstamai dovanoti neketinanti I.Ryckienė laukia, kol policija privers kapą išniekinusią Č.Pranaitienę bent atsiprašyti. Tačiau kol kas ši nepasirodė ir taikytis ar atsiprašyti nebandė.
Šiame konflikte, dėl kurio ramybės nėra net mirusiesiems, tašką padės teismas. Jei bus įrodyta Č.Pranaitienės kaltė, ji gali būti nubausta viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba atėmimu iki vienų metų.
Publikuota: 2007-10-25 09:31:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Penkių vaikų mama valstybės vardu įvertinta medaliu* Kokius tiltus jaunimui tiesia darbdaviai?
* Šimtametė gerai mena susitikimą su prezidentu Antanu Smetona
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|