„Santaka“ / Turtingą istoriją turintis Kaliningradas puošiasi ir gražėja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-09 08:23

Dalinkitės:  


Lenino aikštėje jau nėra Iljičiaus, dabar čia žaismingai šniokščia fontanai ir renkasi jaunimas.

Autorės nuotr.


Turtingą istoriją turintis Kaliningradas puošiasi ir gražėja

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Kai atsiranda galimybė pakeliauti, tegul ir ne visai toli ir ne kruopščiai suplanuotu maršrutu, niekada nepraleiskite progos. Kartais net artimas kaimynas pasirodo daug egzotiškesnis už tolimuosius. Dar įdomiau, kai pasijunti tarsi nusikėlęs į praeitį. Tik į ją dabar žvelgi jau kitomis akimis.



Vis dar šlovinama komunistų partija

Įdomus jausmas apima kirtus Lietuvos, o dabar – jau ir Europos Sąjungos sieną Kybartų kelio poste. Po neilgų procedūrų rusų muitinėje toliau vykdamas tarptautinio maršruto autobusu Vilnius–Kaliningradas (bilietas iš Vilkaviškio autobusų stoties kainuoja 28 litus) pasijunti tarsi grįžęs į praeitį gerus penkiolika metų. Pirmiausia į akis krenta tarybinius laikus primenantys užrašai „Šlovė TSKP“, nedirbti laukai ir apleisti architektūros paminklai.

Beveik visi keliai Kaliningrado srityje, kaip ir Lietuvos pamario krašte, apsodinti medžiais. Jų tanki lapija vietomis sudaro tarsi žalius tunelius. Pakelėse dažnai išnyra išlikusios senos vokiškos bažnyčios – kirchės. Deja, daugelis jų jau apgriuvusios, bokštuose ištisomis kolonijomis gyvena čia įsikūrę gandrai ir varnos. Srities miestų ir miestelių centrinėse aikštėse vis dar nepajudinami iš savo pozicijų vladimirai iljičiai, kuriuos pas mus gali pamatyti jau tik Grūto parke.



Gyvi tarybinių filmų herojai

Žavu, kad pakelės miesteliuose dar gali atsigerti rusiškos giros iš metalinės statinės. Raudonplaukė pardavėja, uoliai prijuostės kampu braukianti bokalo šonu slenkančią putą, – irgi lyg iš rusiškų filmų.

Neišvaizdžių laukų panorama ir neišmoningi kaimų pavadinimai nejučia migdo. Jeigu ne sustojimai kiekviename miestelyje – dėl to neretai net po keletą kilometrų išsukama iš pagrindinio kelio ir vėl į jį grįžtama, – Kaliningradą pasiektume žymiai greičiau. Paslaugus vairuotojas, kiekvieno paklausiantis, ar šis turi išsikeitęs pinigų ir kas nori į tualetą (suprask, pakelėje), aiškina, kad daugiau nei pusantro šimto kilometrų kelio ruožą tenka įveikti per keturias valandas ir net ilgiau.



Istorinis paminklas niekam nežinomas

Po neįspūdingų kaimų ir miestelių, kurie vis dėlto stengiasi tvarkytis, Kaliningradas iš pirmo žvilgsnio – tarsi griozdiškas monstras.

Tarp išlikusių senovinių vokiečių statinių kėpso tarybiniai blokiniai namai, didelius „piatilietkos“ užmojus ir įprastą rusišką neūkiškumą įamžina vos ne pačiame centre pradėtas statyti ir neužbaigtas gigantiškas tiltas per Prieglių. Pakalbinti vietiniai žmonės sakė, kad tiltas turėjo būti nutiestas toliau, nugriovus namą, į kurį dabar ir remiasi neužbaigtasis jo galas. Tik nutiesus tiltą iki minėto pastato sužinota, kad šis – istorinis paminklas ir jo griauti nevalia.

Kuo istorijai nusipelnė statinys, nė vienas iš užkalbintųjų pasakyti negalėjo...



Piko valanda – visą dieną

Stebėtina, kad ir ankstų rytą, ir vidury dienos Kaliningrado gatvėse – didžiulis judėjimas. Čia ištisai zuja mašinos ir pervažiuoti ne tokį jau didelį miestą užtrunka labai ilgai. Gal tai ir nenuostabu, juk mieste gyvena apie pusę milijono žmonių.

– Anksčiau Kaliningrado gatvės buvo labai siauros, tik ne taip seniai jas praplatino, kad galima būtų normaliai važiuoti, – pasakojo autobuso vairuotojas Aleksandras. – Mes jau pripratę prie tokio judėjimo. Anksčiau ir miestas, ir sritis buvo daug tankiau apgyvendinta – ir visi išsitekome.

Paklaustas, ar dažnai tenka išvažiuoti į didžiąją Rusiją, Aleksandras gūžteli pečiais: „O ko ten važiuoti, mums ir čia gerai... Gaila, kad į Lietuvą reikia vizų, jas gana sudėtinga gauti.“ Į klausimą, ar nepasiilgsta didžiosios tėvynės, vairuotojas kreivai nusišypsojęs atsakė, kad Kaliningrado gyventojai, kiek jis jų pažįsta, nevadina savęs rusais. Prieš šešiasdešimtmetį čia gyventi atsikėlę žmonės vadinasi kaliningradiečiais ir mano esantys europiečiai. Aleksandro žiniomis, daugiausia į šį kraštą po karo kėlėsi gyventi gudai ir ukrainiečiai.



Neigia „laukinius įstatymus“

Vėliau pokalbis, aišku, pakrypo lietuvių verslininkų tema. Kaliningradietis teigė, jog gyvendamas čia nepastebėjo jokių „laukinių įstatymų“ galiojimo. Priešingai, Kaliningradas jam atrodo labai ramus ir draugiškas. Žmogus sakė visai nesistebintis, kad ten, kur „vaikšto dideli pinigai“, netoli ir iki nusikaltimo.

Jis teigė gerbiąs lietuvius. Kaliningrade net visas mikrorajonas pavadintas čia daugiaaukščius namus stačiusios lietuvių firmos „Selma“ vardu.

– Kas iš to, kad rusai statė daugiaaukštį, daug kas susigundė įsigyti pigesnius būstus, sumokėjo pinigus, o firma dingo, palikusi griozdiškus namo griaučius. Ir stovi dabar jis kaip monumentas neūkiškumui, – tarsi ne apie savo tėvynainius kalbėjo Aleksandras.



Gaivinami istoriniai architektūros paminklai

Savo saugumu Kaliningrade nė kiek neabejojo ir iš Klaipėdos kilusi bei savo kavinę Švietimo ministerijoje turinti Natalija. Moteris sakė, kad jai gyventi niekas netrukdo, gal tik tos nelemtos vizos į Lietuvą. Štai ir dabar laukianti sesers iš Vilniaus, kuri kaip tik rūpinasi viza.

– Visokių žmonių čia yra, kaip ir visur, – atvirai dėstė Natalija. – O Kaliningradas gražėja, negi nepastebėjote? Ypač pasipuošė miestas prieš 750 metų minėjimą praeitais metais.

Iš tiesų, čia atsirado ne tik nuostabių romantiškų aikščių su fontanais, puikiu apšvietimu. Daug kur renovuojami ir senieji daugiaaukščiai, gaivinami vokiečių palikti istoriniai architektūros paminklai. Kiek blogesnė padėtis srities kaimuose, bet ir ten jau suprasta, kad nors architektūrinis palikimas yra kitos tautos, vis dėlto – tai jiems paliktas lobis.



Tęsinys kitame numeryje






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas