|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-05 15:34
|
|
|
„Kaip ir kiekvienas žmogus, aš turiu viziją: trokštu, kad mano karpiniai turėtų savitumą ir būtų didesnio formato“, – prie savo darbų ekspozicijos kalbėjo Lina Bakaitienė.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Laima VABALIENĖ
„Mano karpiniai – tai tarsi maži drugeliai, nepatvarūs, lengvai pažeidžiami, tačiau jie turi savo šaknis ir savo mintis. Tai – mano sielos gelmių dienoraštis. Aš labai džiaugiuosi, jeigu žmogus, pabuvęs tarp mano darbų, gali pakilti virš kasdienybės, jei atsiranda didžiulė erdvė jo mintims, emocijoms, vadinasi, aš karpinėju ne veltui“, – taip Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pristatydama parodą apie savo darbus kalbėjo Lina Bakaitienė.
Lopšelio-darželio „Buratinas“ pedagogės L.Bakaitienės karpiniai bibliotekos fojė puoš visą šį mėnesį. Gal prieš kokius penkiolika metų atradusi šį pomėgį moteris pasakojo, jog pradžioje jos darbeliai buvę kuklūs: paprastučiai liaudies kūrybos motyvai, ažūrai... Dabar savo karpinius ji jau drįsta vadinti paveikslais. Jie žavi atlikimo preciziškumu, patraukia siužeto temomis... „Aš supratau, kad yra trys svarbiausi dalykai, kurie visada atsispindi mamos kūryboje. Tai – jos pomėgiai: meilė gamtai, meilė tautosakai ir meilė menui“, – kalbėjo L.Bakaitienės dukra Živilė, atrodo, kaip niekas kitas gerai suprantanti mamos kūrybą ir gebanti subtiliai apie ją kalbėti.
L.Bakaitienės karpiniuose iš tikro daug gamtos motyvų – augalų, gyvūnų, paukščių. Pasak dukros, gal visa tai todėl, kad jų namai – užmiestyje, kur visada gali matyti besileidžiančią saulę ir džiaugtis ramybe, kuri tvyro aplinkui. O gamtoje pastebėtais gražiausiais dalykais kūrybiškam žmogui visuomet norisi pasidalyti su kitais, kad ir jie tai pastebėtų ir pajaustų.
Kultūros paveldą pati L.Bakaitienė vadina neišsenkančiu lobynu. Jai patinka į savo kalbą įterpti priežodį ar patarlę, ji mėgsta liaudies dainas ir bet kuri iš jų jai yra tema naujam karpiniui. Atrodo, kad moters širdžiai yra artima visa, kas siejasi su menu. Šį pomėgį dukra įvardijo didžiausia mamos aistra. Jos užtenka ir knygoms, ir muzikai, ir dailei, ir fotografijai... Be abejo, tai negali nepaveikti paties kuriančio žmogaus, formuoja jo estetinį skonį, suvokimą, kaip turi atrodyti karpinys, kad sudomintų ir šildytų į jį žiūrintį.
Savo darbų pristatymo vakarui L.Bakaitienė buvo pasirinkusi širdžiai artimos poetės Ilonos Urbonavičiūtės-Bumblauskienės poeziją. Taip atsiskleidė dar vienas karpinių autorės pomėgis – gebėjimas gražiai skaityti. Drauge su kolegėmis Birute ir Rita atlikta kompozicija raminančiais žodžių lašais tekėjo į klausytojų širdis.
„Buratino“ lopšelis-darželis yra pasirinkęs menininio-estetinio ugdymo kryptį. Ir kaip kalbėjo pasveikinti savo darbuotoją atėjusi darželio direktorė Danutė Žilinskienė, tai irgi niša Linai realizuoti savo menines galimybes, ir jos indėlis į kultūrinį bei meninį įstaigos gyvenimą iš tikro yra didelis. Čia buvo surengta ir pirmoji jos darbų paroda.
L.Bakaitienė dirba su priešmokyklinės grupės, kuri pasirinkusi jos širdžiai mielą etnokultūros kryptį, vaikais. Pedagogė teigė, jog jai didžiulį džiaugsmą teikia tai, kad gali pamokyti ir karpymu sužavėti savo auklėtinius. Ir negalėjai netikėti darželio direktorės žodžiais, kad dažnai žvelgiant į mažųjų darbelius, kuriuos kurti juos išmokė auklėtoja, sunku įsivaizduoti, kad tai padarė jų rankelės.
Kalbėdama apie kūrybinę erdvę, pedagogė sakė ją jaučianti visur: nereikia tolimų išvažiavimų, egzotiškų vaizdų. Užtenka pakelti akis į dangų, pamatyti debesį, paukštį, medį, laukų žolyną... Išgyvenimą sukėlusį vaizdą ji stengiasi greitai nuštrichuoti lape. O kai po darbų, namų ruošos lieka laiko, tuomet savo sielai ir kūnui leidžia ilsėtis prie balto popieriaus lapo ir žirklių...
„Mano karpiniai – tai tarsi maži drugeliai, nepatvarūs, lengvai pažeidžiami, tačiau jie turi savo šaknis ir savo mintis. Tai – mano sielos gelmių dienoraštis. Aš labai džiaugiuosi, jeigu žmogus, pabuvęs tarp mano darbų, gali pakilti virš kasdienybės, jei atsiranda didžiulė erdvė jo mintims, emocijoms, vadinasi, aš karpinėju ne veltui“, – taip Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pristatydama parodą apie savo darbus kalbėjo Lina Bakaitienė. |
Lopšelio-darželio „Buratinas“ pedagogės L.Bakaitienės karpiniai bibliotekos fojė puoš visą šį mėnesį. Gal prieš kokius penkiolika metų atradusi šį pomėgį moteris pasakojo, jog pradžioje jos darbeliai buvę kuklūs: paprastučiai liaudies kūrybos motyvai, ažūrai... Dabar savo karpinius ji jau drįsta vadinti paveikslais. Jie žavi atlikimo preciziškumu, patraukia siužeto temomis... „Aš supratau, kad yra trys svarbiausi dalykai, kurie visada atsispindi mamos kūryboje. Tai – jos pomėgiai: meilė gamtai, meilė tautosakai ir meilė menui“, – kalbėjo L.Bakaitienės dukra Živilė, atrodo, kaip niekas kitas gerai suprantanti mamos kūrybą ir gebanti subtiliai apie ją kalbėti.
L.Bakaitienės karpiniuose iš tikro daug gamtos motyvų – augalų, gyvūnų, paukščių. Pasak dukros, gal visa tai todėl, kad jų namai – užmiestyje, kur visada gali matyti besileidžiančią saulę ir džiaugtis ramybe, kuri tvyro aplinkui. O gamtoje pastebėtais gražiausiais dalykais kūrybiškam žmogui visuomet norisi pasidalyti su kitais, kad ir jie tai pastebėtų ir pajaustų.
Kultūros paveldą pati L.Bakaitienė vadina neišsenkančiu lobynu. Jai patinka į savo kalbą įterpti priežodį ar patarlę, ji mėgsta liaudies dainas ir bet kuri iš jų jai yra tema naujam karpiniui. Atrodo, kad moters širdžiai yra artima visa, kas siejasi su menu. Šį pomėgį dukra įvardijo didžiausia mamos aistra. Jos užtenka ir knygoms, ir muzikai, ir dailei, ir fotografijai... Be abejo, tai negali nepaveikti paties kuriančio žmogaus, formuoja jo estetinį skonį, suvokimą, kaip turi atrodyti karpinys, kad sudomintų ir šildytų į jį žiūrintį.
Savo darbų pristatymo vakarui L.Bakaitienė buvo pasirinkusi širdžiai artimos poetės Ilonos Urbonavičiūtės-Bumblauskienės poeziją. Taip atsiskleidė dar vienas karpinių autorės pomėgis – gebėjimas gražiai skaityti. Drauge su kolegėmis Birute ir Rita atlikta kompozicija raminančiais žodžių lašais tekėjo į klausytojų širdis.
„Buratino“ lopšelis-darželis yra pasirinkęs menininio-estetinio ugdymo kryptį. Ir kaip kalbėjo pasveikinti savo darbuotoją atėjusi darželio direktorė Danutė Žilinskienė, tai irgi niša Linai realizuoti savo menines galimybes, ir jos indėlis į kultūrinį bei meninį įstaigos gyvenimą iš tikro yra didelis. Čia buvo surengta ir pirmoji jos darbų paroda.
L.Bakaitienė dirba su priešmokyklinės grupės, kuri pasirinkusi jos širdžiai mielą etnokultūros kryptį, vaikais. Pedagogė teigė, jog jai didžiulį džiaugsmą teikia tai, kad gali pamokyti ir karpymu sužavėti savo auklėtinius. Ir negalėjai netikėti darželio direktorės žodžiais, kad dažnai žvelgiant į mažųjų darbelius, kuriuos kurti juos išmokė auklėtoja, sunku įsivaizduoti, kad tai padarė jų rankelės.
Kalbėdama apie kūrybinę erdvę, pedagogė sakė ją jaučianti visur: nereikia tolimų išvažiavimų, egzotiškų vaizdų. Užtenka pakelti akis į dangų, pamatyti debesį, paukštį, medį, laukų žolyną... Išgyvenimą sukėlusį vaizdą ji stengiasi greitai nuštrichuoti lape. O kai po darbų, namų ruošos lieka laiko, tuomet savo sielai ir kūnui leidžia ilsėtis prie balto popieriaus lapo ir žirklių...
Publikuota: 2007-10-05 15:34:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|